QUOTE(tamsiTyla @ 2007 03 14, 12:44)
Man gaunasi taip, kad kuo labiau patikiu sėkme, kuo gražesns mintys mane lanko, tuo blogiau baigiasi...

Kartais suliaukiu toookio priešingo efekto, kad net baisu. Dabar galvoju, gal man galvoti apie tai, ko nenoriu

Jei suveiktų atvirkščiai, būtų pats tas
Gal tu, kai apsidziaugi, jog viskas gerai, pradedi paslapcia (na, sakykim, is anksciau) bijot, jog tai blogai baigsis? Tada pasamone butent taip ir padaro. Pries uzsinorint koki nors nora sau, inirtingai veju mintis, kad galiu nudegti, kad gali paskui, oi, kaip skaudeti (nes taip ir gali atsitikti bet kam), taciau stengiuos kuo inirtingiau apie labai gera ir iiiiiilga pabaiga galvoti, kuri tik gear bus ir, kad nuo siol man tik viskas gerai bus. Nuo to ir pradek, mastyk, kad nuo siol tau visur tik seksis ir BUTENT taip galvok ir tikek, neleisk neigiamu minciu pas save. As irgi turejau kuri laika su savo nuogastavimais ir baimem kovoti. Dabar einu miegot nieko sau nenoredama isskyrus sveikatos ir laimes, nes kiti norai jau issisakyti, darau tai nuosekliai, kad mano pasamone nesusipainiotu mano tuose noruose. Kas vakara linkiu visiems saviskiams stiprios sveiktatos, ramybes ir t.t. Net nepastebiu, kaip uzmiegu, manau, net nespeju visiems visko palinket ir miegu labai gerai, nes linkiu ir kitiems, kad gerai issimiegotu (savo mamai, seneliui po mociutes mirties). Tik siuo metu kovoju su tinguliu, kuris mane apemes jau pusantros savaites, bet ir tai praeis