rasau pagauta kazkokio impulso tai nezinau ar aiskios bus cia mano mintys...
bandau ir as vadovautis tuo pozityviu mastymu..atradau ji kai buvo labai sunku gyevnime..aisku buna visokiu dienu kai nelenda niekur tas pozityvumas, sunku neabejoti..
jau koki 3 karta skaitau "Pasamones galia", o kai kuriuos skyrius tau n-taji karta..
tikiu, kad perskaitysiu dar ne 1 ir 2 kartus..
pirma ko norejau tai nebuti pikta, nes darbas mane paverte furija

visi aplink pikti, nusistate, rekia saukia ir t.t. pradejau noreti buti rami, skleisti dziaugsma ir t.t. atrodo tai suveike
vienu momentu buvau suklupus, nes per daug norejau.. skubejau ir net nezinau kas buvo sove i galva, bet man labai padejot jus bedilankancios siame skyrelyje, o ypac
busVakare
(aciu Tau..)dabar iseinu is darbo, kuris padare mane tokia, kad baisu pagalvot
vis galvodavau, kuo uzsiimmsti dabar, nes naujo darbo dar neturiu

ir siandoen beskaitant knyga atejo mintis apie sava versla

turejau minciu apie ji, bet taip uztikrintai del to niekada nesijauciau

bandysiu kalbint drauge bendram verslui
dar bandau susigrazinti ugnele i akis, kuria uzgesino paskutiniai mano santykiai su vyru...kuriam as buvau nereikalinga, o as....

tiesa pasakius bijau buti virena, bet kazkaip reik isgyventi tai.. as ji paleidau "su baltais balandziais" bet kazkodel jauciu, kad jis supras ir nores sugryzti, tik ar as to noresiu...
tai va tikiuosi mano entuziazmas nesigaruos...
gal kas turit patarima kaip ta ugnele susigrazint i akis?