Ar verta gyventi kartu iki vestuvių?

Bet juk nebandantieji gyvena taip ir nesusituokę Su tais pačiais džiaugsmais ir rūpesčiais.
Man tiesiog liežuvis nesiverčia vadinti mūsų 8m gyvenimą nešeimyniniu

Ne visai tiksliai supratau terminą "nebandantieji"
Bet jei kalbi apie susituokusias ir nesusituokusias poras ir skirtumus tarp jų, kaip žinai manau, kad susituokusios poros turi savų privalumų. Kokie tie privalumai: 1. aiški padėtis teisine, socialine prasme, 2. aiškaus apsisprendimo ženklas, 3. jei tai tikintys žmonės - tai rami sąžinė ir Dievo palaiminimas. 4. iš visų tų dalykų išplaukiančios stabilesnės ir saugesnės sąlygos augti poros vaikams.
O sunkumus išgyvena tokius pat, kaip ir nesusituokę, todėl geriau jau renkuosi santuoką, kur tarp sunkumų yra daugiau privalumų .

Nebandantieji tai tie, kurie gyvena po vienu stogu jau ne dėl vienas kito pažinimo o dėl to, kad nori būti kartu, dėl to, kad yra šeima.
1. Per savo gyvenimo nesusituokus metus, nesusidūriau su problemom dėl statuso.
2. Apsisprendimo ženklas man buvo lygiai tiek aiškus, kiek jis gali būti ir susituokusioje poroje. Nebuvo taip, kad kažkuris nori, o kitas spyriojasi. O skyrybų galimybę turim visi lygiai tokią pat.
3. Įdomiausia, kad kunigas prieš mus sutuokdamas pasakė, kad Dievas sujungė šitas širdis daug ankščiau negu jie atėjo į bažnyčią. Jau nuo tada kai juos supažindino jis žinojo kas iš to išaugs
4. Vaikų neturim kol kas, bet stabilumas juk pats nestabiliausias dalykas

as uz

1. Manau visuomenėje, žmonos statusas kur kas aiškesnis (aiškesnės pareigos, teisės, irt. t.) nei sugyventinės. O kadangi gyvename visuomenėje, o ne negyvenamoje saloje, man svarbu aiškiai informuoti ir aplinkinius apie save. Todėl aš už santuokinius žiedus, moterų pavardes su -iene...
2, 3. Kalbi apie skyrybas ir kartu pasakoji, kad Dievas jus sujungė, dar prieš keliaujant į bažnyčią Tai jei Dievas sujungė, negi žmogaus valioje jam priešintis? Apsisprendimas labai aiškus, bet nestabilus Aš manau, jei apsisprendimas aiškus, Dievas sujungė, trokštama stabilumo - apie skyrybas kalbos nebegali būti.

Gal galite apibrėžti, kokios yra žmonos pareigos ir kokios sugyventinės?
Ką jūs galvojate apie moteris, kurios nepasirenka būti -ienėmis?

1. Kur mano gyvenime yra visuomenė? aš tikrai jos nesutikau gal tiesiog neįsileidžiu į širdį?
2. 3. Tai jeigu plaukas nuo galvos nenukrenta be Dievo žinios, tai gal ir su skyrybom tas pat? Gal tai tas kryžius kurį tenka nešti tam kurį paliko?

Kad būtų aiškiau, parašysiu, kad aš tikiu Dievu, bet tokiu kurį jaučiu savo širdy nuo vaikystės

na va, ir visgi panašu kad čia svarbiau "ką žmonės pasakys".. o gal svarbiau gyventi dėl savęs, o ne dėl kitų

Su vyru buvom kartu 3 metai, kai pradejom kartu gyventi....
Juokingiausia tai, kad pati visada sakiau, kad nepritariu tokiam dalykui, kad pati negyvensiu iki santuokos.... Tuo labaiu, kad mano mama buvo labai kategoriska siuo klausimu: "po vestuviu!"
Taciau dabar manau, kad tai buvo teisingas sprendimas... Pragyvenome kartu 2 metus - brangiausias man pasipirso , po metu atsventeme vestuves.
Kai dabar kartu kalbames, tai abu sutariam, kad teisingai padareme.... Net to pirmo pusmecio gyvenimu kartu nevadinam, kad kartu gyvenom... Buvo daug nesutarimu, nesusikalbejimu, nedasakymu.... O dar ir plesiausi tarp tevu ir jo.... Dabar suprantu, kad tai ir buvo mano didziausia klaida.... Pykomes tol, kol nesusideliojau prioritetu...
Pirma - vyras, antra - tevai! Myliu savo tevus labai, taciau vyras - pirma.
Zinoma lekiu pas tevus, taciau dabar tevai zino, kad viska darau derindama su vyru.
Suprantu kodel daug jaunu poru issiskiria pirmaisiais metais....
Sunku prisitaikyti prie kito zmogaus, o ir pamatai, kad jis visai kitoks nei isivaizdavai....
As pati galvojau, kad gyvenant kartu - visada galiu iseiti... Gerai, kad niekada nenorejau...
Blogai, kai jau prisiekia pries Dieva zmones nori sukti skirtingais keliais....
As pati manau, kad ta priesaika visam gyvenimui....

Kokios sugyventinės pareigos nežinau, kaip nežinau ir kada jos įsipareigoja kažką daryti. o štai žmonos tekėdamos įsipareigoja gyventi kartu ir varge ir džiaugsme, sveikatoje ir ligoje, kartu auklėti vaikus , gerbti ir mylėti. Tai iškilmingai prisiekia, vadinasi tokias pareigas ir įsipareigoja vykdyti.

Apie moteris kurios vietoj -ienė renkasi -ė nelabai galvoju, ne pavardė svarbiausia, bet pati esu už tradicijų išsaugojimą, o ši man atrodo ypač įdomi, archaiška ir prasminga.


1. Kur tavo gyvenime visuomenė nežinau. Bet aš tai ne negyvenamoje saloje gyvenu ir gerbiu aplink gyvenančius tiek, kad nemanau, kad jie neegzistuoja. Aš visada atsižvelgiu į aplinkinių interesus, man svarbu draugiškai sugyventi.
2. Plaukas krenta be žmogaus valios, todėl paklūsta tik Dievo valiai. Na o skyrybos yra žmogaus apsisprendimo reikalas, o kadangi esame apdovanoti laisva valia, tai ir toks apsisprendimas žmogaus valios reikalas ir kartais įvyksta, net jei tai ir prieštarauja Dievo valiai. Tik tiek, kad viskas kas prieštarauja Dievo valiai pasmerkta nenuvesti į gera. (tai mano kaip tikinčiosios nuomonė, netikintieji galite nekritikuoti, suprantu, kad manote kitaip )


Aliuminio folija panaši į sidabrą, bet ne sidabras. Tau panašu, bet ar taip yra?
Gyventi dėl savęs egoisto svajonė ir tikslas. Žmonės gyvena vieni dėl kitų ir vieni su kitais. Gyventi dėl savęs nepažeidžiant kitų žmonių interesų galima nebent negyvenamoje saloje. Jei gyveni tarp žmonių jie deda į tave viltis, sieja savo gyvenimus su tavimi ir negi turi teisę juos apvilti? Manau gyvenimas tai sugebėjimo sugyventi, mylėti ir save dovanoti mokykla.
Ką žmonės pasakys man svarbu, bet ne svarbiausia gyvenime, nes apie praktikuojančius katalikus kalba daug blogiau, nei apie sugyventinius

Jūsų minima priesaika yra duodama katalikų bažnyčioje, bet ne CMB. Ar "žmona" jūs laikote tik tas, kurios tuokiasi bažnyčioje ir duoda tą priesaiką?



kaip jūsų asmeninius interesus pažeidžia žmonės, kurie gyvena nesantuokoje?