panikos atakos

tai va, kuo toliau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad gyvenimas yra sunkiausias egzaminas gyvenime Isvis nzn...kartais jau stogas nuo jo vaziuoja, o man dar tik 19 . Turit dukrytes, tai visgi linksmiau Varykit su jom shopintis, i kavine, susipazinkit su dukteru draugiu mamomis. Ir bus gyvent linksmiau. O gal i kokia visuomenine veikla save itraukit Aisku, kalbet lengva, na bet labai norint galima kazka juk padaryti, kad nesijaust liudnai...Kad sunku, tai visos zinom.

Mirabelle,tau dar viskas prieš akis.Aš tavo amžiuje sutikau savo gyvenimo meile,savo dabartini vyrą ir būvai labai laiminga.Reikia vertinti savo jauniste,ji taip greitai praeina Nors galiu pasakyti,kiekvienas išgyvenimas nors ir labai sunkus išmoksta daugėlių dalikų.Mylek save

As turiu gyvenimo meile, tik ji lb komplikuota, nesiseka man toje meileje

Pritariu visiskai

Labas vakarelis

As jau po egziuko, viskas praejo gerai O ir siaip sveikatele gera, nes stengiuos stengiuos uz save pati kovoti ir gydytis

Mirabelle, toks jau dalykas ta meile...su savais skausmais, bet be jos irgi negerai

Tetarima, visiems buna ir kriziu ir pakilimu. As manau, kad puiku ka tiek metu su vyru islaikete santykius, uzaauginote vaikus. Manau didziuoti turetumete savo santuoka Turbut ne karta patyrete sunkumu, bet juk tobulu nera Pabegti lengviausia isetis...

Tetarima, gera, kai dukros jau dideles,dabar galit laika leisti savo malonumui o as va dar tik tikiuosi susilaukti leliuko, bet kartu ir baisu, sergant sita nesamone gali buti sunku isnesioti ji vyras net juokauja, kad kuomet lauksiuosi tai uzdarys mane i siltnami ir laistys

Maliootka, isnesiosi kuo puikiausiai!!!!!! Juk nesergi kokia vidaus organu liga ar dar velniai zino kuom...PA tai "liga" galvoje ir mintyse Butent del busimo vaikelio ir turi stengtis suiimti save i rankas Manau kad kaip tik bus i nauda, nes galvosi ne apie save ir liga (kas mums buna), o apie busima vaikiuka

Mereveja, ir as manau, kad tada jau turesiu suimti save i rankas, nes busiu atsakinga ne tik uz save bet ir leliuka ..bet kaip gi tas mintis po galais suvaldyti!

Palaipsniui stengiantis ir dirbant mintis galima suvaldyti

Gero dieneles mergaites ir moteraites

Kas gali pasakyt: kokia gyvenimo prasme?

Labas, sakau visiems šią apsiniaukusią ketvirtadienio popietę. Liūdna. Ne tai, kad liūdna, bet nyku, pilka, jokio pavasario, jokio morčiaus, jokių meilės prisipažinimų. Totalus sąstingis, kaip SSRS, Leonido Brežnevo valdymo laikais. Nebeturiu jokių emocijų, mano kūnas natūraliai jas slopina, nes tik joms pasireiškus aš iš karto puolu į ašaras. Nehiperbolizuosiu ir nesakysiu, kad priverkčiau ežerą ašarų, tačiau jos vis dažniau ant mano skruostų. Širdis tokia tuščia. Gal todėl, kad jai niekas nerodo meilės ir nepatenkina egoistiškų kėslų - būti vertinama, mylima, trokštama. Ji nusivylusi visų pirma pačia savimi, taip pat visu pasauliu. Jai nepatinka, kad žmonės kenčia, kad aplinkui tiek nelaimingų, vargstančių, konfliktuojančių, tiek daug liūdinčių, visai, kaip ir ji.
AŠ vardu Fragile. Aš turiu žmogų, kurį myliu, tačiau jis...Aš nežinau, kas jam esu. Ir vargu ar kada sužinosiu. Aš esu tokia vieniša, nors mane supa daug žmonių, kuriems patinku ir kurie man patinka. Esu vieniša, nes neturiu žmogaus. Gal nemoku bendrauti? O gal tas, kurį myliu to nemoka? Ir jis mane verčia vaidinti. Visur ir visada. Aš daugiau nebegaliu. Ir kas patikėtų, kad mano padėtis be išeities, jog tai suvaidinta laimė, suvaidintas orgazmas...
KAIP GALĖČIAU GRĄŽINTI PAVASARĮ Į SAVO ŠIRDĮ? Aš jo nematau jau antrus metus...Žinau, kad ne viena tokia esu pasauly. Norėčiau visiems, tokiem liūdniems, depresijos apimtiems žmonėms kaip aš, padovanoti po pavasarį...

Fragile

Kartais, uzejus labai dideliam negerumui, rasau...

Zinai, as kazkada turejau taipp pat pirma meile, bet tai buvo kazkada seniai...kai man buvo tik 15, o jam 19.Jis buvo mano brolio draugas, jauciau kad as jam patinku labai, o man Jis buvo pirma meile...Kiek as kentejau ko gero todel kad buvo labai daug tokiu kurios pacios lindo pas ji i lova... o mano brolis kiek vaikinu atgainiojo nuo manes...sakes, Tokiu budu jis saugojo mane nuo visu Kiek visko yra buve...Tuo metu kai jis apzizenijo, as buvau visiskai nevilty, nors kiekviena karta pro sali nepraeidavo neuzkalbines.Eidavau pasivaikscioti su maza dukryte, kai jau buvau istekejusi jis prieidavo ir klausdavo kada skirsies ir pan... Jis man taip giliai buvo ikrites i mano sirdele, kad as nieko daugiau prie saves neprisileidau... Jis buvo mano idealas, pirma meile...bet kazkokia neissipildziusi...Niekas man nepatikdavo is bachuru, niekas nes as tik ji maciau./Susipazinau po kiek laiko su savo dabartiniu vyru, ir jis isvaizda pasirode kazkuom panasus i mano pirmaja meile...Uztai ir istekejau.Daug kartu maciau savo pirmaja meile, ir kiek zinau is pasakojimu, kad jis taip ir neatsisake taureles ir linksmu kompaniju. O dabar pagalvoju, o koks butu buves mano gyvenimas jei as buciau pasilikusi su savo pirmaja? Ogi jauciu baisus Deja susizojau tik gal pries 3 metus kad mano pirmosios meiles nebera gyvo per sirdele persmelke peilis.KAip tik tuo metu i mano mamytes namus, kur as anksciau gyvenau skambino ne karta vyras ir teiravosi manes... manau kad tai buvo jis gulintis ligonines patale... matomai jis suprato pries mirti ka prarades.. Va stai tokia mano pirmos meiles trumpa gyvenimo istorija
Papildyta:

Man PA bumas prasidejo kai man buvo 25 metukai, taip kad ir as buvau jaunute palyginus :rolleyes:mano dukrytei buvo tuo metu tik 2 metukai .Kankinausi kokius 2 metus be gydymo pakol pasiryzau gimdyti antra... pamaniau kad antras vaikelis man pagelbes... uzsimirsiu, atsiras daugiau rupesciu ir tt... Vaiksciodama nescia negeriau jokiu vaistu, bet siaip taip laikiausi.Gime normali dukryte antra, bet PA manes nepaleido is nagu Nezinau kas manyje tokio liko galbut is vaikystes ankstyvos, galbut jaunystes, kuri buvo ne rozem klota, nzn.Faktas kad pasikeisti man labai sunku, o juk buvau kompaniju siela, linksma visada tik bajerius ir skaldydavau

Tetarima, o tai kiek metu jus jau bandot atsikratyti sios ligos , jei taip anksti susirgot? Och tos meiles, maniske irgi buvo nelaiminga, kiek prisikentejau tai net baisu prisiminti o dar protelis toks buvo, naivi mergaite, nemokejau jokiu moterisku gudrybiu bet gyvenimas viska sutvarko i savo vietas, taip, kaip turi buti. Ir lieka mums tik grazus arba skaudus prisiminimai