Kai maniskei suejo metai nusprendziau vietoj vakarinio ir rytinio misinuko pradeti duoti piena - paprasta, nevirinta, tik siek tiek pasildyta. Ypac, kad ir gydytojas pasiule pereiti prie pieno. Pirma gurksni nurijo, atsitrauke buteliuka, paziurejo i mane klausiamu zvilgsniu atseit "mama, ka cia duodi?"

Kadangi nieko daugiau nedaviau, tai isgere piena. Bet naktis buvo LABAI nerami....... sekanti vakara vel tas pats.... trecia vakara nusprendziau gristi prie misinio - mazoji suvalge viska ka daviau ir puikiaisiai ismiegojo nakti. Nuo tada nusprendziau vaiko nekankinti - kai ateis laikas, pati duos zinot, kad nebenori misinio. Net jei tai bus jos pensija