Klausimai ir atsakymai
Viktoras klausia:
# Garbė Jėzui Kristui. Keliose bažnyčiose teiravausi, ant kokios rankos katalikai nešioja sutuoktuvių žiedą, tačiau gavau skirtingus atsakymus. Vieni sako, kad ant dešinės, kiti-ant kairės. Kaip gi iš tikrųjų yra, norėčiau gauti pagrįstų atsakymų. Dėkoju už atsakymą.
Atsakome:
# Tiesiogiai su katalikiškumu ar, bendrai imant, su krikščionybe, vestuvių žiedo tema nėra susijusi. Bažnyčia, žinoma, priima vestuvinio žiedo nešiojimą kaip gražią tradiciją, ir per Santuoką žiedus laimina. O pati vestuvinio žiedo nešiojimo tradicija gyvavo, jei ne anksčiau, jau senosios Romos Imperijoje. Romėnai naudodavo jau sužadėtuvių žiedą, kurį vadindavo «anulus pronubus». Tuo tarpu santuokinis žiedas buvo vadinamas «vinculus» - neišardomas ryšys. Iš tiesų, jau pati žiedo forma išreiškia užbaigtumą ir amžinumą. Atrodo, kad anksčiau toks vestuvinis žiedas buvo nešiojamas nesvarbu ant kurios rankos ir ant kurio piršto. Vėliau tradicija išryškino kairiąją ranką (nes ji simbolizuoja širdies pusę) ir ketvirtąjį pirštą, kuris kai kuriose kalbose netgi yra vadinamas «žiediniu pirštu». Taip pat ir dabartiniais laikais yra išlikusi pagrindinė tradicija vestuvinį žiedą nešioti ant kairės rankos (pasirenkant patogų pirštą), o žiedą iki vestuvių ant dešinės. Vis tiktai ne visi šios tradicijos laikosi, nes žiedas jau pats savyje yra reikšmingas. Kita vertus, kas nešioja labai puošnius žiedus (tiek vestuvinius, tiek ne), netgi mėgsta juos dėtis ant dešinės rankos. Taip žiedas gražiai spindi vakariniame apšvietime, dešine ranka laikant kokteilinį gėrimą
kun. teol. dr. Visvaldas Kulbokas
Papildyta:
O sis pasisakymas kaip ir paneigia pirmojo teigini, kad vestuvių žiedo tema nėra susijusi su krikscionybe

VEDYBOS. Sužadėtuvių žiedas - tai garantas, kad jis ves (saltinis www.nedelsk.lt)
2006 kovo 13
Vestuvinis žiedas nešiojamas ant kairės rankos bevardžio piršto, nes nuo seno tikėta, jog nuo šio piršto tiesiai į širdį teka meilės vena« (vena amoris). Vestuviniai žiedai atsirado Senovės Romoje I-ame amžiuje. Deja, bet romantikos čia nebuvo. Kadangi užteko žodinio jaunikio ir jaunosios tėvų susitarimo, tai santuoka prasidėdavo nuo to momento, kai jaunikis perduodavo geležinį žiedą savo uošviams. Jau II-ame amžiuje jaunosios norėjo bronzinio, o nuo III-iojo amžiaus auksinio žiedo. Tokius žiedus nešiojo tik moterys. 1215 popiežius oficialiai įteisino vestuvinio žiedo ceremoniją per jungtuves. Žiedas siejamas su begalybe ir amžinybe, kaip ir žmonės tuokiasi iki grabo lentos. Ginčijamasi autentiška ar ne istorija pasakojama Biblijoje, kai mergelei Marijai Juozapas užmauna vestuvinį žiedą. Ne viena bažnyčia tvirtina, jog būtent šis žiedas saugomas jų lobynuose. Viena populiariausių tokių vietų Perudžija, Italijoje.