
va paziuri toki vaizdeli ir pamatai visus skirtumus, atrodo svente, Kaziuko muge o i lietuviu veidus pasiziuri atrodo laidotuves.

Patinka, kad zmones linksmesni, patinka, kad mandagus (vietiniai)... Persikelem i kita miesta, o cia vien vadinami "babajai", tai man labai nepatinka, nes jie nemandagus, vaiksto su savo tais tautiniais "sukneliais"
. Is vienos puses patinka svietimo sistema, is kitos nelabai. Labai sudetinga turinciai vaku mamytei galvoti apie karjera, nes nesvarbu, kad nuo 4 metu pradeda eiti mokykla, bet reikia nuvesti ir parsivesti po triju ir nera kur vaiko palikti. Patinka, kad gyvenimas patogesnis ir yra daugiau perspektyvu tavo vaikams.
Nepatinka, kad geda lietuvi uzkalbinti, nes nezinai ant kokio uzsisoksi
Nepatinka, kad Lietuvoje daug kas isivaizduoja, kad mes gyvename kaip kokie valkatos ir esame nevykeliai
Labai patinka vietiniai kaimai, kuriuose daznai baznycia senesnesne uz musu katedra
. Parkai labai patinka, kad juose beveik visuose grazios sutvarkytos zaidimu aiksteles. Patinka, kad cepelinu nera






Na as kitokiu keistenybiu prisiziurejau.Gyvenu jau penktus metukus Vokietijoje.
Pavyzdziui kaip ziemos laiku apmautomis vilnonemis kojinemis ir vasarinem atvirom basutem viena pana sau laimingai zingsniavo vidury centro
,ir ne pirma karta matau kai su vasariniais rubais prie minusines temperaturos apsirenge buna.As tai kaip ruske uzsimuturiavus vos ne su vatinka,man nosis sala ir ne tik,o kai dar panas su nuogom bambom pamatai tai is vis siurpas nukrato.O paskui jos kosti kaip chrones,visokie inkstu uzdegimai.
O dar mane siaubas ima kai vaikai iki pat penkiu metu vezimukyje yra stumiami
.Motinelems jau nugaros linksta nuo skausmo,bet vistiek stumia.
Tai kol kas tik tiek,nes paskui nakti nemiegosit
Pavyzdziui kaip ziemos laiku apmautomis vilnonemis kojinemis ir vasarinem atvirom basutem viena pana sau laimingai zingsniavo vidury centro


O dar mane siaubas ima kai vaikai iki pat penkiu metu vezimukyje yra stumiami

Tai kol kas tik tiek,nes paskui nakti nemiegosit


Anglijoje mes, dabar apie 50 km nuo Londono

QUOTE(Cancer @ 2006 03 07, 10:06)
va paziuri toki vaizdeli ir pamatai visus skirtumus, atrodo svente, Kaziuko muge o i lietuviu veidus pasiziuri atrodo laidotuves.
Turbūt būsiu užmėtyta akmenimis, nu bet niekad neatkreipčiau dėmesio į tai. O tuo labiau, tai neįtakoja mano nuomonės apie Lietuvą. Gal todėl, kad pati pastoviai išsišiepus vaikštau?..


Nežinau, pavyzdžiui, kuo tai blogiau už dirbtinai nutėkštą šypseną, kai užtenka tik nusisukti, o ta šypsena pavirsta į lygiai tokią pačią gyvenimiškos rutinos "nukankintą" veido išraišką?
Galų gale, jei jau taip norisi nerūpestingo gyvenimo ir jo atsispindėjimo veide, reikia važiuoti į kokią salą ale-Bahamas: ten vietiniai guli po palmėm, traukia žolytę, šypsosi ir vargo nemato.

Man atrodo ten nuotraukoj ne pardavejai, o zmones, iseje svesti Kaziuko muges, tai tikrai ruskanoki
Bet cia gal budas lemia - mano bobute irgi labai rimtai pozuoja nuotraukom, vis neprikalbinu nusijuokti. Visgi man malonios dirbtines sypsenos, kurios nebutinai buna tokios ir dirbtines kaip is pirmo zvilgsnio.

Na taip, žmonės, jie rimtai galvoja, kaip nusiderėti už verbą. 
O tokias veido išraiškas lemia ir žmonių būdas, ir geografinė gyvenamoji padėtis (kažkur skaičiau straipsnį apie skirtumus tarp pietų ir šiaurės), ir tarybinis palikimas..
Mano bobutė irgi nesišypso - sako, kad nemoka gražiai šypsotis.
Na, nedaug užtruko, kol tą šypseną iš jos išpešiau... 
O dėl tų dirbtinių šypsenų, pamenu, kaip mano mama pasakojo savo kelionės į JAV įspūdžius. Sako, netoliese lėktuve sėdejo tokia vidutinio amžiaus moteris: visa graži, susitvarkiusi, šypsena veide (šnekint mamą bandė, bet ji gi angliškai nemoka...). Po kiek laiko, sako, žvilgteliu, o ji miega - atrodo, lyg kitas veidas žmogaus būtų: neliko to švytėjimo, 'gyvenimo džiaugsmo', lygiai tos pačios raukšlės, pilkuma ir rūškana išraiška. Visi mes žmonės.
Patinka man šypsenos. Todėl ir pati šypsausi nuolat. Ir tebunie jos dirbtinės, jei kitiems nuoširdžiai neišeina. Tačiau norėjau pasakyti, kad manes visiškai nejaudina, jei kažkas eina rūškanu veidu. Juk jei amerikoniškoji kultūra padiktavo madą visur ir visada rodyti dantis, tai dar nereiškia, kad visi kaip po švilpuko turi taip ir daryti.

O tokias veido išraiškas lemia ir žmonių būdas, ir geografinė gyvenamoji padėtis (kažkur skaičiau straipsnį apie skirtumus tarp pietų ir šiaurės), ir tarybinis palikimas..
Mano bobutė irgi nesišypso - sako, kad nemoka gražiai šypsotis.


O dėl tų dirbtinių šypsenų, pamenu, kaip mano mama pasakojo savo kelionės į JAV įspūdžius. Sako, netoliese lėktuve sėdejo tokia vidutinio amžiaus moteris: visa graži, susitvarkiusi, šypsena veide (šnekint mamą bandė, bet ji gi angliškai nemoka...). Po kiek laiko, sako, žvilgteliu, o ji miega - atrodo, lyg kitas veidas žmogaus būtų: neliko to švytėjimo, 'gyvenimo džiaugsmo', lygiai tos pačios raukšlės, pilkuma ir rūškana išraiška. Visi mes žmonės.

Patinka man šypsenos. Todėl ir pati šypsausi nuolat. Ir tebunie jos dirbtinės, jei kitiems nuoširdžiai neišeina. Tačiau norėjau pasakyti, kad manes visiškai nejaudina, jei kažkas eina rūškanu veidu. Juk jei amerikoniškoji kultūra padiktavo madą visur ir visada rodyti dantis, tai dar nereiškia, kad visi kaip po švilpuko turi taip ir daryti.
QUOTE(baltic*girl @ 2006 03 08, 12:47)
Ar zinojot, kad daugiausia "dirbtinai" sypsosi japonai, ne amerikieciai?
Nežinau, kuo pagrįsti, bet man tai du skirtingi dalykai. Japonų šypsena yra persipinusi su jų kultūra, charakteriu ir šimtametėmis tradicijomis.
QUOTE(Ode @ 2006 03 08, 10:09)
Turbūt būsiu užmėtyta akmenimis, nu bet niekad neatkreipčiau dėmesio į tai. O tuo labiau, tai neįtakoja mano nuomonės apie Lietuvą. Gal todėl, kad pati pastoviai išsišiepus vaikštau?..
Nežinau, pavyzdžiui, kuo tai blogiau už dirbtinai nutėkštą šypseną, kai užtenka tik nusisukti, o ta šypsena pavirsta į lygiai tokią pačią gyvenimiškos rutinos "nukankintą" veido išraišką?
Galų gale, jei jau taip norisi nerūpestingo gyvenimo ir jo atsispindėjimo veide, reikia važiuoti į kokią salą ale-Bahamas: ten vietiniai guli po palmėm, traukia žolytę, šypsosi ir vargo nemato.


Nežinau, pavyzdžiui, kuo tai blogiau už dirbtinai nutėkštą šypseną, kai užtenka tik nusisukti, o ta šypsena pavirsta į lygiai tokią pačią gyvenimiškos rutinos "nukankintą" veido išraišką?
Galų gale, jei jau taip norisi nerūpestingo gyvenimo ir jo atsispindėjimo veide, reikia važiuoti į kokią salą ale-Bahamas: ten vietiniai guli po palmėm, traukia žolytę, šypsosi ir vargo nemato.

Na man irgi vienodai kas sypsosi kas ne, cia lygiai tiek pat susiraukusiu zmoniu sedi,ir niekas cia sypsenu nedalina

QUOTE(baltic*girl @ 2006 03 08, 10:32)
Man atrodo ten nuotraukoj ne pardavejai, o zmones, iseje svesti Kaziuko muges, tai tikrai ruskanoki
Bet cia gal budas lemia - mano bobute irgi labai rimtai pozuoja nuotraukom, vis neprikalbinu nusijuokti. Visgi man malonios dirbtines sypsenos, kurios nebutinai buna tokios ir dirbtines kaip is pirmo zvilgsnio.

Taip svesti bet kaip ode sako derasi uz ta verba, o ir uz lango sakyciau saltukas geras spaudzia, as tai visai nesisypsociau, anokia cia svente ir visai nepanasu i laidotuves

QUOTE(Ode @ 2006 03 08, 11:38)
Na taip, žmonės, jie rimtai galvoja, kaip nusiderėti už verbą. 
O tokias veido išraiškas lemia ir žmonių būdas, ir geografinė gyvenamoji padėtis (kažkur skaičiau straipsnį apie skirtumus tarp pietų ir šiaurės), ir tarybinis palikimas..
Mano bobutė irgi nesišypso - sako, kad nemoka gražiai šypsotis.
Na, nedaug užtruko, kol tą šypseną iš jos išpešiau... 
O dėl tų dirbtinių šypsenų, pamenu, kaip mano mama pasakojo savo kelionės į JAV įspūdžius. Sako, netoliese lėktuve sėdejo tokia vidutinio amžiaus moteris: visa graži, susitvarkiusi, šypsena veide (šnekint mamą bandė, bet ji gi angliškai nemoka...). Po kiek laiko, sako, žvilgteliu, o ji miega - atrodo, lyg kitas veidas žmogaus būtų: neliko to švytėjimo, 'gyvenimo džiaugsmo', lygiai tos pačios raukšlės, pilkuma ir rūškana išraiška. Visi mes žmonės.
Patinka man šypsenos. Todėl ir pati šypsausi nuolat. Ir tebunie jos dirbtinės, jei kitiems nuoširdžiai neišeina. Tačiau norėjau pasakyti, kad manes visiškai nejaudina, jei kažkas eina rūškanu veidu. Juk jei amerikoniškoji kultūra padiktavo madą visur ir visada rodyti dantis, tai dar nereiškia, kad visi kaip po švilpuko turi taip ir daryti.

O tokias veido išraiškas lemia ir žmonių būdas, ir geografinė gyvenamoji padėtis (kažkur skaičiau straipsnį apie skirtumus tarp pietų ir šiaurės), ir tarybinis palikimas..
Mano bobutė irgi nesišypso - sako, kad nemoka gražiai šypsotis.


O dėl tų dirbtinių šypsenų, pamenu, kaip mano mama pasakojo savo kelionės į JAV įspūdžius. Sako, netoliese lėktuve sėdejo tokia vidutinio amžiaus moteris: visa graži, susitvarkiusi, šypsena veide (šnekint mamą bandė, bet ji gi angliškai nemoka...). Po kiek laiko, sako, žvilgteliu, o ji miega - atrodo, lyg kitas veidas žmogaus būtų: neliko to švytėjimo, 'gyvenimo džiaugsmo', lygiai tos pačios raukšlės, pilkuma ir rūškana išraiška. Visi mes žmonės.

Patinka man šypsenos. Todėl ir pati šypsausi nuolat. Ir tebunie jos dirbtinės, jei kitiems nuoširdžiai neišeina. Tačiau norėjau pasakyti, kad manes visiškai nejaudina, jei kažkas eina rūškanu veidu. Juk jei amerikoniškoji kultūra padiktavo madą visur ir visada rodyti dantis, tai dar nereiškia, kad visi kaip po švilpuko turi taip ir daryti.
Absoliuti tiesa su kuria visiskai sutinku.....ir man asmeniskai juokinga kad visi kreipia i tas sypsenas demesi....man visiskai dzin kas ten sypsosi ar eina susiraukes...netgi as pastebiu mano vaika jeigu kalbina isiviepus amerikonka, tai tikd delto kad cia tipo priimta kazkoki demesi parodyt, bet tai daroma visiskai dirbtinai as ta jauciu pati, ir man nafik toks demesys nenuosirdus reikalingas, as pati matau koks tas mano vaikas...man nuo jos sypsenos nei silta nei salta



cia sporto skyrelyje jus apie ka snekat??
