Aš esu SAV - suaugęs alkoholiko vaikas

#13
sveikos 4u.gif

kokia faina tema radau, kazkaip anksciau apie jokius SAV nebuvau girdejus..ir dabar perskaicius straipsius ir SAV puslapi labai daug supratau, kodel ivairiose situacijose elgiuosi ir mastau taip, o ne kitaip...
Anksciau niekada negalvojau, kad tam itakos turejo alkoholikas tevas..taciau jau seniai supratau, kad man kitu problemos daug svarbesnes nei mano, ir visada uzsikraunu sau svetimu problemu, bet visada masciau, kad taip darau todel, kad pabegciau nuo savu problemu ir bedu...
Isvaziuodama i Vilniu labai bijojau palikti mama viena su tevu (nors jos ir nemusdavo,pora kartu yra pastumes, bet turbut tik todel, kad visada kaip cerberis stovedavau tarp ju...) kai isgirsdavau rakinamas duris, pradedavau drebet taip, kad tusinuko rankoj nenulaikydavau...
bet teko isvaziuot, ir pasidare lengviau...aisku buvo baisu, ir dabar dar karts nuo karto susimastau, bet kazkaip tikrai jauciuosi daug geriau gyvendama toli nuo ju...nors mastymui ir apskritai gyvenimo suvokimui tai labai pakenke..

labai susidomejau tuo SAV klubu..o kaip ten patekti?paprasciausiai pasiskambini ir eini? g.gif
Atsakyti
#14

Dziaugiuosi ir as radusi si puslapi,net lengviau kai zinai,kad ne tu viena tokia,kuriai tiek teko patirti. Juk apie tai, ne su kiekvienu gali pasikalbeti, net geriausios drauges to nesupras.Mano tevas gere,mama buvo ir yra amzina kankine, kuri vis tikejosi ir tebetiki ,kad tevas kada nors liausis gerti.Vaikysteje jo labai bijojau,nors jis nera pakeles rankos,tik grasindavo mamai, bet man uztekdavo tik isgirsti jo balsa ir visa nutirpdavau is baimes.Tai aisku,atsiliepe mano sveikatai,nuolatine baime nepraejo be pedsaku.Savigrauza,nepasitikejimas savimi,kompleksai su visu tuo,kovoju iki siol, net savo seima nemoku dziaugtis,vyra turiu be galo kantru,kuris supranta mane,daznai geriau nutyli,leidzia man issilieti...Bet vistiek, dziaugtis gyvenimu nemoku ir nezinau ar ismoksiu...
Atsakyti
#15
QUOTE(KaKavine_mergaite @ 2008 05 09, 19:18)
Isvaziuodama i Vilniu labai bijojau palikti mama viena su tevu
bet teko isvaziuot, ir pasidare lengviau...aisku buvo baisu, ir dabar dar karts nuo karto susimastau, bet kazkaip tikrai jauciuosi daug geriau gyvendama toli nuo ju...nors mastymui ir apskritai gyvenimo suvokimui tai labai pakenke..

labai susidomejau tuo SAV klubu..o kaip ten patekti?paprasciausiai pasiskambini ir eini?  g.gif


Mes su sese dviese pasikeisdamos namie ilgai gyvenom. Viena studijuoja, kita namie, paskui keitemes, veliau isvaziavau i Vilniu ir galiausiai sesuo patrauke mano pusen. Is tiesu lengviau pasidare. Neramu, bet nurimo siek tiek nervai ir nuolatine baime. Pas mus seimoje mama alkoholike. O tevas turintis asmenybiniu elgesio problemu - toks psichologinis teroristas-despotas, velgi pasireiskiancia del kazkokiu vidiniu nepilnavertiskumo kompleksu, kuriuos irodai tik per agresija silpnesniems, be proto pavydus. Manau, kad mama is baimes, depresijos ir palinko i priklausomybe. Visas gyvenimas namie - baime uz mama, ka padarys neprognozuojamas tevas pamates isgerusia, besielgiancia be nuovokos, skaiciuoji minutes kada jinai turi sugrysti is darbo, kad tik spetu padaryti vakarienes, kol tevas grys... ir t.t. . Nuolatiniai barniai, isslapstyti buteliai, visos zinomos vietos kur, kas ir kada. Namie - istisos nemigo savaites. Uzaugom su klaikiais kompleksais, nemokancios atsipalaiduoti ir dziaugtis gyvenimu.
Maneirgi domintu SAV grupes. Ko gero ryzciausi nueiti.
Atsakyti
#16
SAV zmoniu didziausia problema ta, kad jie nemoka dziaugtis gyvenimu ir nuolat yra isitempe, normalus gyvenimas jiems atrodo nenormalus ir jie nesamoningai isprovokuoja itampa savo gyvenime, nes tik taip moka gyventi, nuolat rupintis kazkuo kitu, bet ne savimi. Is tikruju reikia gyventi savo gyvenima, o ne tevu ir suejus pilnametystei atsiskirti nuo tevu, nes tevams nepadesi, jie pasirinko savo kelia, o SAV turi rinktis savo gyvenimo kelia, kad ir koks sunkus jis butu.
Atsakyti
#17
QUOTE
sugrizti.. (cia apie Kryziaus namus Guceviciaus skvere kalbu)
Papildyta:

Beje, o kur lankeisi?  ax.gif ir kiek mazdaug laiko?



Cia ir lankiau. Pirma karta patekau mazdaug pries 2.5 metus ir lankiau labai intensyviai - 2 kartus per savaite - mazdaug pusantru metu. Taip pat - lankiausi pas psichologe, kuri irgi yra Kryziaus namuose. Veliau vis reciau, paskui vel intensyviau, paskui beveik metus nelankiau, o dabar vel grizau.
Radau labai daug nauju zmoniu atejusiu. I grupe priima visus. Bet aisku, kaip kas jauciasi ten pakliuves, daug kas nuo paties zmogaus priklauso.
Daug kas meta po pirmo karto. Taciau grupeje apsilankyti reikia maziausiai 6 kartus - tada tik gali nuspresti tinka ji tau, ar ne. O ilgianiui - susibendrauja visi - ir seniokai, ir naujokai. Tiesiog atrandi tau artimu siela zmoniu, ir su jais po uzsiemimu dar gali pasikalbeti, pasidalinti, kas sunku. Ar kas dziugina.
Bet man asmeniskai - grupe labai labai padejo...
Tiems kas gyvena siuo metu su gerianciais zmonemis - galima lankyti ir kita grupe - AlAnon. Ji irgi veikia Kryziaus namuose tik kitomis dienomis.
Atsakyti
#18
QUOTE(Lori @ 2008 05 10, 12:22)

Maneirgi domintu SAV grupes. Ko gero ryzciausi nueiti.


tai gal koperuojamės ir einam kartu? ax.gif
Atsakyti
#19
QUOTE(KaKavine_mergaite @ 2008 05 12, 16:47)
tai gal koperuojamės ir einam kartu?  ax.gif


Mane pirma karta i grupe irgi palydejo smile.gif
Mielai padaryciau ta pati. Ryt tik negalesiu eiti, bet jei isdrisite pradeti - tai reiketu pacioms atkakti i Kryziaus namus, pradzia 18 val. O stai panktadieni, 17.30 - mielai palydeciau smile.gif Jei turesit noro - parasykit AZ, susitarsim del susitikimo.
Atsakyti
#20
QUOTE(KaKavine_mergaite @ 2008 05 12, 16:47)
tai gal koperuojamės ir einam kartu?  ax.gif


Butu puiku. Tik as turiu 3,5 men dukryte. Man reiktu is anksto susiderinti su dukrytes teciu.
Atsakyti
#21
Norėčiau ir aš prisijungti ax.gif
kartais pakalbėdavom su mama, kad tėtis turi problemų (mama dėl to prieš kelis metus norėjo skirti, bet taip ir liko kartu...), bet vydavau visas mintis šalin. Bet perskaičius straipsnį apie SAV apsiblioviau blush2.gif keista, kad reikėjo tiek daug metu pripažinti tiesą... iš vaikystės prisimenu kaip dužo langas, tėtis suduoda mamai, riksmai. Bijodavau miegot, kad tėtis nenužudytu mamos doh.gif Tiesa, tai buvi nutikę tik tris kartus (taip agresyviai), nes šiaip viskas baigiasi tik ašarom ir kartais pasistumdymu. Po mokyklos išvažiavau į užsienį padirbėti ir vienintelis dalykas dėl kurio dvejojau važiuot ar ne, buvo baimė palikti mamą. Dabar grįžau studijuot, tėtis geria rečiau, bet jei anksčiau grasidavo tik mamai, tai dabar ir aš susilaukiu grasinimu. Ir reaguot pradėjau kitaip - pradedu taip drebėt, kad be raminamųjų negaliu sustoti.
Santykiai su draugu irgi paranojiški... Jaučiuosi tikrai priklausoma nuo jo doh.gif pavydžiu, reikalauju nuolatinio dėmesio, jei nusiperka alaus pradedu bliaut, kad nenoriu vyro alkoholiko doh.gif žodžiu, trūksta žodžių biggrin.gif

norėčiau su jumis susitikti ir kartu keliauti į SAV blush2.gif tik nžn ar su darbu išeis... unsure.gif
kada žadat susitikt?
Atsakyti
#22

Na, mano situacija kiek "padoresne", bes is esmes ta pati. Pas mus tik be mushtiniu. Irgi, geria tevas.

Na, o as. As pradejau vengti tevu dar 14 metu. Su "blogieciais" susideti man neleido... kazkas... nezinau, matyt, genai islindo (kaip nekeista, tevas is aristokratu). pinigu nuolat truko, bet ishsikovojau sau teise ir lesas i privacias anglu kalbos pamokas, i vairavimo pazymejima (16 metu) ir i sokiu lankyma. Tevams iki siol as reikalinga ju asmeniniams poreikiams patenkinti, kiek finansinems, tiek ir emocinems (na, zinot, toks klounas, privalantis pas juos atvykineti bet kokia savo laisva diena, apsakoti naujienas, parvezhti visokio skanaus, degtines tuo paciu, be abejo; linksminti juos pokalbiai ar tiesiog sedejimu ant sofos ne maziau kaip 4-5 valandas per 1 iseigine diena). Ishlaikau mociute. Tvarkau visus tevu popierinius reikalus. jau 3 metus draugauju su vaikinu, bet jie iki siol nezino. As turiu tevus, bet as jiems gera, tik jeigu turiu pinigu. Kitu atveju as esu "idiote, kretine, durna, joks vyras su manim nenori tureti reikalu, as visiska nemoksha". Stai tokie tevai.

kompleksu padejo atsikratyti drauges, draugas, psichonomike. pas tevus stengiuosi kuo maziau buti. jie pyksta del to ir parodo savo nepasitenkinima. bet jie jauciasi teius. Bet man jie iki vienos vietos. Dar ju tarpusavio santykiai yra apgailetini. jie gali pradeti rekti 2 valandas vienas ant kito del netinkamai iskeptos mesos... aj, man tai apgailetina visa tai atrodo..
Atsakyti
#23
QUOTE(Lori @ 2008 05 09, 11:00)
Tik viska pati sugrioviau savo elgesiu.  verysad.gif Kazkoks uzprogramuotas destruktyvumas. Zinau viena - butinai reikalinga specialisto pagalba.

grynai mano draugo zodziai apie mane. vienas prie vieno.
as neigiau, nesupratau kodel jis man taip sako..
o skaitau ir praktiskai zliumbiu nuo tiesos atradimo... esu grynas SAV..
nu ka gi, gerai tas, kad ishsiaiskinau kame mano bedos ir nenoras tureti savo seima.. nei modeli turiu, nei santykiu moku statyti...
Atsakyti
#24
QUOTE(Maidenana @ 2008 05 15, 15:20)
nei modeli turiu, nei santykiu moku statyti...


as irgi verkiu .... irgi nemoku ... o guli lovytej turtas 3,5men. uz kuria esu atsakinga ir kurios laime priklauso nuo mano mokejimo kurti seimos zidini, puoseleti meile ir santykius. Jos tetis dar kol kas cia ... fiziskai, nebe emociskai ... jei tik galeciau buti normali, dar grazinciau atgal .. nemoku .. bandau bet viskas tik blogyn ...
lengviau pasidare atradus foruma todel, kad maniau, jog esu viena tokia del kazkokiu priezasciu nenormali, nesugebanti, neturinti savyje elementariu kitiems zmonems dalyku, o pasirodo viskam yra priezastys ir atsakymai...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lori: 15 gegužės 2008 - 18:58