Aukos sindromas.
Norit, papasakosiu juokingą istoriją?
Mano mama, po 18 pragaro metų su girtuokliu smurtautoju tėvu, pagaliau išsiskyrė. Gavo butuką. Išvyko su visais penkiais perais ( t.y. mumis) į šviesų ateitį. Net dainavo, pamenu, eidama laukais, tokia laisva, išsivadavusi jautėsi. Savaitę. Darbe pradėjo "kadrinti". "Visi sako, kad jau nebegersiu, viską, o aš tai tokio š.. nemalu,- GĖRIAU IR GERSIU!!!". Aha, mama sako, visi prisižada, prisimeluoja, o čia teisybę žmogus sako. Po mėnesio jis jau gėrė mūsų namuose. Mus, dukras vadino "kiauruškom", brolius dar " gudriau". Sveiki atvykę į naują pragarą, iš kurio aš pabėgau po trejų metų, būdama 16-šiolikos, mamai ir mažiesiems tai truko 9 metus.
Išeitų..nemušama moteris daugiau mėnesio neištveria?
Turbūt nejuokinga..
QUOTE(jolantoska @ 2015 02 26, 16:27)
Dabar mano mama gyvena kartu su manim ir iš praeities iškyla daug nemalonių prisiminimų.
Oho, įsivaizduoju, kad labai sunku.
[quote=žavesėlis,2015 02 26, 20:12]
Realiai gal žiauriai pasakysiu, bet gal būtų geriau, kad vieną syk jai būtų pasisekę su tom pėdkelnėm. Įprasta galvoti, kad kiekviena gyvybė verta pagarbos ir reikia ją saugoti visais įmanomais būdais. Nors realiai žiūrint, ko vertas žmogus, kuris tik kenkia kankina ir luošina. Paverkus būtum, nugedėjus, ir dievas davęs gal į normalius namus papult.
Kazkur giliai giliai as irgi taip galvoju
...gal buciau dabar normali ir mokeciau gyvenimu dziaugtis....baisus dalykas tie alkoholikai...sako jog tai liga bet man tai tik savanaudiskumas ir atsakomybes neturejimas...o dar paskii tikisi kad senatveja tu juos karsinsi ir rupinsies....
Realiai gal žiauriai pasakysiu, bet gal būtų geriau, kad vieną syk jai būtų pasisekę su tom pėdkelnėm. Įprasta galvoti, kad kiekviena gyvybė verta pagarbos ir reikia ją saugoti visais įmanomais būdais. Nors realiai žiūrint, ko vertas žmogus, kuris tik kenkia kankina ir luošina. Paverkus būtum, nugedėjus, ir dievas davęs gal į normalius namus papult.
Kazkur giliai giliai as irgi taip galvoju
...gal buciau dabar normali ir mokeciau gyvenimu dziaugtis....baisus dalykas tie alkoholikai...sako jog tai liga bet man tai tik savanaudiskumas ir atsakomybes neturejimas...o dar paskii tikisi kad senatveja tu juos karsinsi ir rupinsies....
Geriau būčiau neskaičius .... grįžau praeitin , ten kur nenoriu grįžti niekada ....
Žavesėli , labai panašiai gyvenau ir aš , tik tiek , kad neturėjau nei brolių nei seserų. Viską reikėjo darytis pačiai : gintis , kapstytis iš š... , apsimesti , kad aš tokia kaip ir visi. Skaudėjo ... Ne vieną kartą stovėjau verkdama įrėmus peilį į krūtinę iš nevilties , bet kažkas sulaikydavo ir vėl pirmyn.
Žavesėli , labai panašiai gyvenau ir aš , tik tiek , kad neturėjau nei brolių nei seserų. Viską reikėjo darytis pačiai : gintis , kapstytis iš š... , apsimesti , kad aš tokia kaip ir visi. Skaudėjo ... Ne vieną kartą stovėjau verkdama įrėmus peilį į krūtinę iš nevilties , bet kažkas sulaikydavo ir vėl pirmyn.
QUOTE(jolantoska @ 2015 02 27, 09:36)
Geriau būčiau neskaičius .... grįžau praeitin , ten kur nenoriu grįžti niekada ....
Žavesėli , labai panašiai gyvenau ir aš , tik tiek , kad neturėjau nei brolių nei seserų. Viską reikėjo darytis pačiai : gintis , kapstytis iš š... , apsimesti , kad aš tokia kaip ir visi. Skaudėjo ... Ne vieną kartą stovėjau verkdama įrėmus peilį į krūtinę iš nevilties , bet kažkas sulaikydavo ir vėl pirmyn.
Žavesėli , labai panašiai gyvenau ir aš , tik tiek , kad neturėjau nei brolių nei seserų. Viską reikėjo darytis pačiai : gintis , kapstytis iš š... , apsimesti , kad aš tokia kaip ir visi. Skaudėjo ... Ne vieną kartą stovėjau verkdama įrėmus peilį į krūtinę iš nevilties , bet kažkas sulaikydavo ir vėl pirmyn.
Tu beveik teisi. Tu beveik tokia, kaip visos. Mūsų daug, daug daugiau, negu atrodo. Tik gerai vaidinti išmokusios, nes "geras paukštis savo lizdo neteršia, šiukšlių iš namų neneša". Puiki dirva: smurtautojai, pirmyn. Nes mums gėda, tylim, nes "mes pačios kaltos". Užsikrakmolinam "fanarus", nusipiešiam šypsenas, "ops, nukritau nuo laiptų", jeigu kas paklaus.
1) gėriau " Dichlofosą". Raugėjau tris dienas.
2) gėriau 10 skirtingų tablečių vienu metu. Tris dienas pavaikščiojau perbalus, išsivėmiau.
3) draugės pamokyta ir sušelpta, 4 tabletes spaudimą mažinančių. Buvo baisiai silpna, išsimiegojau.
Stovėdama ant Palangos tilto, kitąsyk, pagalvojau: kaip gerai, kad man nepasisekė.
Šiurpu, kai toj pačioj "kertelėj" įsitenkam su tokiais, kurie atvirauja mušę žmonas ir tame nemato nieko blogo.
Papildyta:
Raudonabraške, susitarkim, kad tam yra senelių namai ir minimali mūsų pagalba ir priežiūra.
Ar bus geriau, kad iki galo nusikamuosim, persinervinsim ir būsim tobula našta savo vaikams.
Iš serijos kalba vaikai. Sakoma, tu padėk kitam, tai ir kitas tau padės. Vaikas atsako, tai kodėl kiekviena negali rūpintis savimi. Tai ir mes. Iki išsekimo rūpinamės kitais. Ir amžinai dėl kažko kaltos. Derėtų gyventi savo gyvenimus, o pagalba kitam, kai jau yra noro ir laiko. Aplankyti tą suvargusį skrebutį prieglaudoj.
2) gėriau 10 skirtingų tablečių vienu metu. Tris dienas pavaikščiojau perbalus, išsivėmiau.
Teko ir man vaistu paragauti isgeriau gal 20 tableciu...ka radau vaistineleje, issivemiau, issimiegojau...daugiau nebandziau.
Iš serijos kalba vaikai. Sakoma, tu padėk kitam, tai ir kitas tau padės. Vaikas atsako, tai kodėl kiekviena negali rūpintis savimi. Tai ir mes. Iki išsekimo rūpinamės kitais. Ir amžinai dėl kažko kaltos. Derėtų gyventi savo gyvenimus, o pagalba kitam, kai jau yra noro ir laiko. Aplankyti tą suvargusį skrebutį prieglaudoj.
[/quote]
Butent!as tikrai nezadu sito zmogaus kuris mane taip griauze visa gyvenima - priziureti,rupintis ir isvis isileisti i savus namus nezadu...ne vien del saves , bet daugiau del savo seimos...neleisciau savo dukrai tokiu girtu vaizdu matyt nei is tolo....tegul geria kaip gere kur nori tik ne mano namuose....ji ir numirs turbut prie butelio.
Super
Man net kunigas kalėdodamas, matydamas mano atsidavimą ir pasiaukojimą, nepagyrė, kokia aš geroji samarietė, o sakė visų pirma savimi pasirūpinti, savo namais ir finansais, nes esu atsakinga už vaiką ir turiu juo pasirūpinti, jo materialine gerove, jo psichologiniu mikroklimatu. Na, vos ne taip, kad žioplą ir bažnyčioj muša, jei pati paminsi savo poreikius, tai ko tikiesi, kad nelips per galvą kiti.
O teisininkas, tai kreipiausi pagalbos, pasakė, kaip jo mama mėgstanti sakyti: gera širdelė plika subinelė.
Jo, tos tabletės, mama juokėsi, ir nuo ginekologinių problemų ir visokios buvo, gal net citramonas, aspirinas, tetraciklinas,
ką radau namų vaistinėlėj. Neprofesionalė buvau. 
Man net kunigas kalėdodamas, matydamas mano atsidavimą ir pasiaukojimą, nepagyrė, kokia aš geroji samarietė, o sakė visų pirma savimi pasirūpinti, savo namais ir finansais, nes esu atsakinga už vaiką ir turiu juo pasirūpinti, jo materialine gerove, jo psichologiniu mikroklimatu. Na, vos ne taip, kad žioplą ir bažnyčioj muša, jei pati paminsi savo poreikius, tai ko tikiesi, kad nelips per galvą kiti.
O teisininkas, tai kreipiausi pagalbos, pasakė, kaip jo mama mėgstanti sakyti: gera širdelė plika subinelė.
Jo, tos tabletės, mama juokėsi, ir nuo ginekologinių problemų ir visokios buvo, gal net citramonas, aspirinas, tetraciklinas,
ką radau namų vaistinėlėj. Neprofesionalė buvau.
Sveikos visos, žaviosios 
Skaitau šiuo metu "50 atspalvių", turbūt visoms girdėta... bet kuo daugiau atsiskleidžia tas pagrindinis veikėjas, tuo jis man panašesnis į mane... Išorėje atrodantis pasitikintis, tiesmukas ir mėgstantis viską kontroliuoti, o viduje sutraumuotas, baisiausiais savimi nepasitikintis, besijaučiantis nevertas meilės ir pan.
Dar kuo imu vis labiau tikėti, kad kol nepasikeisime vidumi, tol pritrauksime tokius žmones, kurie, kurie atliks tą vaidmenį, kokio mes nesąmoningai jaučiamės vertos.
Net jei iš pradžių atrodys vyrukas priešingybė, pvz tėvui, kuris gėrė, galiausiai jis taps be galo panašus (buvo ar mes padarėm?)
o gal aš čia vėl dėl visko linkusi kaltinti save
O dėl mano santykių su tuo vaikinu, kartu ir tikiu, kad jei labai norėčiau, pagydyčiau tuos santykius, tuo pat manau, kad man reikia kitokio... ir taip vis neapsisprendžiu, ar gydyti, ar nutraukti... bet kai nutraukti bando jis, išgyvenu baisiausias kančias...
Skaitau šiuo metu "50 atspalvių", turbūt visoms girdėta... bet kuo daugiau atsiskleidžia tas pagrindinis veikėjas, tuo jis man panašesnis į mane... Išorėje atrodantis pasitikintis, tiesmukas ir mėgstantis viską kontroliuoti, o viduje sutraumuotas, baisiausiais savimi nepasitikintis, besijaučiantis nevertas meilės ir pan.
Dar kuo imu vis labiau tikėti, kad kol nepasikeisime vidumi, tol pritrauksime tokius žmones, kurie, kurie atliks tą vaidmenį, kokio mes nesąmoningai jaučiamės vertos.
Net jei iš pradžių atrodys vyrukas priešingybė, pvz tėvui, kuris gėrė, galiausiai jis taps be galo panašus (buvo ar mes padarėm?)
o gal aš čia vėl dėl visko linkusi kaltinti save
O dėl mano santykių su tuo vaikinu, kartu ir tikiu, kad jei labai norėčiau, pagydyčiau tuos santykius, tuo pat manau, kad man reikia kitokio... ir taip vis neapsisprendžiu, ar gydyti, ar nutraukti... bet kai nutraukti bando jis, išgyvenu baisiausias kančias...
QUOTE(žavesėlis @ 2015 02 27, 13:21)
Tu beveik teisi. Tu beveik tokia, kaip visos. Mūsų daug, daug daugiau, negu atrodo. Tik gerai vaidinti išmokusios, nes "geras paukštis savo lizdo neteršia, šiukšlių iš namų neneša". Puiki dirva: smurtautojai, pirmyn. Nes mums gėda, tylim, nes "mes pačios kaltos". Užsikrakmolinam "fanarus", nusipiešiam šypsenas, "ops, nukritau nuo laiptų", jeigu kas paklaus.
Aš ne beveik , aš tokia pati kaip visos
Tiek , kad man gyvenime pasisekė sutik žmogų , kuris padėjo pakilt, kuris myli mane su visais mano demonais
QUOTE(jolantoska @ 2015 03 03, 08:36)
Aš ne beveik , aš tokia pati kaip visos Tiek , kad man gyvenime pasisekė sutik žmogų , kuris padėjo pakilt, kuris myli mane su visais mano demonais
Tiek , kad man gyvenime pasisekė sutik žmogų , kuris padėjo pakilt, kuris myli mane su visais mano demonais man panašiai.Pasisekė irgi,sutikau savo žmogų.Mano mama cirkus krėtė.O demonai tikri.Kiek nesistengi išlenda ir išlenda.O vaikystės ,paauglystės išgyvenimai sukėlė man depresiją.Dabar jau suaugusi,galiu ją kontroliuoti,tačiau momentais kai užeina...
Tačiau,kai dar buvau maža,visada sakydavau ir tai mane guodė,vedė pirmyn,kad mano vaikai niekada gyvenime to nepatirs.Niekada,niekada taip neskaudinsiu savo vaikų.
Sveikos SAV'iškės, norėjau pasidalinti informacija apie atvirą SAV susirinkimą Londone, gal kas esate iš ten, arba pažįstate, kam būtų aktualu. Būsiu dėkinga, jei galėtumėt pasidalinti tuo. Kadangi jau pamiršau kaip įkelti čia paveikslėlį, imetu teksta:
GRUODŽIO 5d. 15.00val. kviečiame visus į
ATVIRĄ SAV SUSIRINKIMĄ
Mūsų tikslas - pasidalinti su visuomene, ką išgyvena vaikas augdamas nedarnioje arba alkoholiu piktnaudžiaujančioje šeimoje; kaip tai veikia mūsų, jau suaugisiųjų gyenimą; kokių veiksmų ėmėmės, kad išsivaduotume iš nesibaigiančių traumuojančių ir stresą sukeliančių patirčių; kaip mes gyvename šiandien.
Kviečiame ateiti visus, kurie patys augote nedarniose, alkoholizmo, ar kitos priklausomos ligos paveiktose šeimose ir tuos, kurie galite nukreipti žmones ieškoti išeities šeimos narius, kaimynus, bičiulius, dvasininkus, gydytojus, mokytojus, socialinius ir kitus visuomenei padedančius darbuotojus.
Ateik ir sužinok, kas yra "SUAUGĘS VAIKAS". Po atviro susirinkimo bus galima atlikti asmeninį testą, pabendrauti, užduoti klausimus draugijos nariams, pasivaišinti kukliomis vaišėmis.
Laukiame!!!
Vieta: 21 The Oval, London E29DT (Šv. Kazimiero bažnyčios parapijos patalpose)
Telefonas pasiteirauti:07539680773
Platesnės informacijos apie SAV rasite: www.suaugealkoholikuvaikai.blogspot.co.uk
sav.londonas@gmail.com
GRUODŽIO 5d. 15.00val. kviečiame visus į
ATVIRĄ SAV SUSIRINKIMĄ
Mūsų tikslas - pasidalinti su visuomene, ką išgyvena vaikas augdamas nedarnioje arba alkoholiu piktnaudžiaujančioje šeimoje; kaip tai veikia mūsų, jau suaugisiųjų gyenimą; kokių veiksmų ėmėmės, kad išsivaduotume iš nesibaigiančių traumuojančių ir stresą sukeliančių patirčių; kaip mes gyvename šiandien.
Kviečiame ateiti visus, kurie patys augote nedarniose, alkoholizmo, ar kitos priklausomos ligos paveiktose šeimose ir tuos, kurie galite nukreipti žmones ieškoti išeities šeimos narius, kaimynus, bičiulius, dvasininkus, gydytojus, mokytojus, socialinius ir kitus visuomenei padedančius darbuotojus.
Ateik ir sužinok, kas yra "SUAUGĘS VAIKAS". Po atviro susirinkimo bus galima atlikti asmeninį testą, pabendrauti, užduoti klausimus draugijos nariams, pasivaišinti kukliomis vaišėmis.
Laukiame!!!
Vieta: 21 The Oval, London E29DT (Šv. Kazimiero bažnyčios parapijos patalpose)
Telefonas pasiteirauti:07539680773
Platesnės informacijos apie SAV rasite: www.suaugealkoholikuvaikai.blogspot.co.uk
sav.londonas@gmail.com
QUOTE(jolantoska @ 2015 02 27, 10:36)
Geriau būčiau neskaičius .... grįžau praeitin , ten kur nenoriu grįžti niekada ....
Žavesėli , labai panašiai gyvenau ir aš , tik tiek , kad neturėjau nei brolių nei seserų. Viską reikėjo darytis pačiai : gintis , kapstytis iš š... , apsimesti , kad aš tokia kaip ir visi. Skaudėjo ... Ne vieną kartą stovėjau verkdama įrėmus peilį į krūtinę iš nevilties , bet kažkas sulaikydavo ir vėl pirmyn.
Žavesėli , labai panašiai gyvenau ir aš , tik tiek , kad neturėjau nei brolių nei seserų. Viską reikėjo darytis pačiai : gintis , kapstytis iš š... , apsimesti , kad aš tokia kaip ir visi. Skaudėjo ... Ne vieną kartą stovėjau verkdama įrėmus peilį į krūtinę iš nevilties , bet kažkas sulaikydavo ir vėl pirmyn.
Tą patį galiu pasakyt apie save... Grįžau į "vaikystės" pragarą... maniau pamiršau, praėjo... bet va paskaičiau ir sėdžiu visa apsiašarojus... daug laiko praėjo, vaikai užaugo... mano vaikų tėvas taip pat buvo alkoholikas.Gimus antram išsiskyriau, ir daugiau neberizikavau- norėjau savo vaikams laimingos vaikystės, kad joms netektų patirti to košmaro, kuriame gyvenau aš.
Vaikystėje labai daug skaičiau- tiesiog dingdavau iš realybės į kitą pasaulį, kuriame man buvo gera... tai va iš tų prisiskaitymų- knygose buvo populiaru nuodytis siera, degtukų galvutėmis... tai dažnai kildavo noras tai padaryti... bet sulaikydavo galbūt tai, kad gali skaudėti, o skausmo aš bijojau...
Mus tai užgrūdino, tiesa? O grūdintą plieną ne taip lengva suskaldyti
