QUOTE(žavesėlis @ 2015 02 25, 16:22)
Laaaabas.
Susimoviau
Iš tikro nenoriu nieko pasakoti apie vaikystę, bet, kad jūs taip prašot, tai jau ir tęsinys mintyse suskiemenuotas, pastraipom sudėliotas ir geltonais blynais pakamšytas.
O atkristi kaip ir nebėra kam. Tai ir baisu, kad tas likutis neišdingtų, o tai vakumas įsiurbs.
Prisiskaičiau visko ir dažnai rytais, tik tik pabudus murmu: aš laiminga aš laiminga aš labai labai laiminga
Iš pradžių tai veikė. Tik gal nespėdavau pagalvoti, ant kokio kanto aš čia laiminga, tai gaudavau daug bergždžio vyrų dėmesio. Nors man laimė, kad nieko blogo nenutiktų, o geriau gali ir nebūti. Su tokiu mąstymu ir nejudu link to gerumo.
Tokia mintis. Jei kiekviena moteris surašytų, kiek yra patyrusi priekabių ir prievartavimo, smurto ir pažeminimo iš savo vyrų... kodėl mes, amžinos aukos, šeimos židinio ir gero vardo saugotojos nekalbam apie tai. O vyrams laisvė elgtis taip ir toliau. Iki pasensta, pasiligoja, o mes, moterys dar labiau juos popinam ir apšokinėjam, užuot parako po šikna pakišusios



Iš tikro nenoriu nieko pasakoti apie vaikystę, bet, kad jūs taip prašot, tai jau ir tęsinys mintyse suskiemenuotas, pastraipom sudėliotas ir geltonais blynais pakamšytas.


O atkristi kaip ir nebėra kam. Tai ir baisu, kad tas likutis neišdingtų, o tai vakumas įsiurbs.

Prisiskaičiau visko ir dažnai rytais, tik tik pabudus murmu: aš laiminga aš laiminga aš labai labai laiminga


Tokia mintis. Jei kiekviena moteris surašytų, kiek yra patyrusi priekabių ir prievartavimo, smurto ir pažeminimo iš savo vyrų... kodėl mes, amžinos aukos, šeimos židinio ir gero vardo saugotojos nekalbam apie tai. O vyrams laisvė elgtis taip ir toliau. Iki pasensta, pasiligoja, o mes, moterys dar labiau juos popinam ir apšokinėjam, užuot parako po šikna pakišusios

Likutis , jei tikras , neatkris , gal truputi pavaidins įsižeidusį , bet supras ir priims, jei to nebus vadinas tiek ir tereikėjo.
Tikrai jau , kad mąstymą keist reikia


Nekalbat , nes tai gėda , "ką žmonės pasakys", meilė ir visi kiti bla bla bla. Juk visada patogiau įkišti kaip stručiui galvą į smėlį ir nieko nematyti. Viešumoj pasirodyti kaip ideali šeima sukurti iliuziją sau ir kitiems. Mano mama visą gyvenimą vargo su tėvu ir kiek kartų prisiekinėjo kad kai sirgs nei slaugys nei žiūrės , o finale kas ? Ir slaugė ir žiūrėjo ir mirusiam akis užmerkė.