QUOTE(STT @ 2008 04 19, 20:05)

va čia tai milijonas tiesos - žiūriu užvesta diskusija ir tik Bim teisingai nukirto. kai aš pastojau, vyras iki po šiolei nuo mūsų su vaiku neatsitraukia ir darbas namai darbas namai, parduotuvė, namų ruoša darbas namai. Draugai ir pomėgiai liko už borto - atsiras kai vaikas užaugs ir bus vienas namie jau.
Aš išsiauklėjau taip ir džiaugiuosi tuo, ką turiu. Esu griežta sau ir kitiems, bet užtai neesu vieniša mama šimtadarbė., maniškis ir pampius keitė ir migdė ir maitino ir mišinuką gamino - viskas buvo daroma kartu, pakaitom, vienas vieną darbą, kitas kitą darbą ir tttt, nes mes tik dviese - mums niekas nepadėjo nei augint vaiko nei kažkaip kitaip. Tėvai toli, mudu du viską darėm ir darom iki šiol.
Mano vyras yra mano antra pusė ir mes jei šeima, visur esam kartu, darom kartu ir darom ir valgom ir einam ir važiuojam ir ttttt KARTU..............................
Ir todėl, kad nuo pat pirmų dienų buvo pasakyta, kad vaikas ne mano vienos.... šeima esam mes abu...
Taigi, tos kurios vienišos galiu drąsiai pasakyt - kaip išsiauklėjot taip ir turit. Kartais reikia ir silpnesnėm pabūti ir ttt juk jie - stiprioji lytis.
pamoralizavau, bet yra kaip yra - keiskit vyrus ir nesijausit blogai.... jei dar nevėlu.
O aš šitoj vietoj galiu didžiuotis, nes turiu Antrą Angelą Sargą.
Nu, ir maniškis - mano antra pusė. Abiem vaikais nuo gimimo abu po lygiai rūpinomės, maudė - tik vyras (manęs ar uošvės neprileido nei artyn

): pasidėdavo kūdikėlius ant vienos rankos, o kita nuprausdavo - taip švelniai. Mano mama tai pradžioj vos infarkto negavo nuo to vaizdo...

Naktim irgi kėlėmės paeiliui, nes pirmagimis tai dieną-naktį valgydavo kas valandą.
Mes irgi tik abu rūpinomės (ir rūpinamės) vaikais, niekas nepadėjo - tėvai abiejų toli gan nuo Kauno gyvena. ir valgyt gaminam abu: kas pirmas iš darbo pareina arba kas mažiausiai pavargęs.
Betgi vistiek kartais užknisa! Kaip įsitraukė į kažkokį internetinį žaidimą, jau trys savaitės, tai nieko negirdi, nemato - parom prie kompo sėdi. Aš šokiruota buvau... Ir nieko padaryt neišeina! Na, šiandien kompe "išsiliejau", tai ranka numojau, nusiraminau kiek: gal pagaliau atsibos? Ne vaikas juk.
Papildyta:
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 04 19, 22:33)
O aš nenorėčiau, kad mane vyras ( ar kažkas kitas) perauklėtų pagal save... vis dar "gludinamės" tuos kampus. Šiaip mudu esam ant tiek skirtingi, kad kiti stebisi, kaip galim gyvent.
Tuos "kampus" tai turbūt dauguma šeimų gludina visą gyvenimą. Aišku, jei žada gyventi kartu ilgai ir laimingai. Ir mes gludinam. Juk namų be dūmų nebūna. O mes abu - užsispyrę iki pažaliavimo. Bet apsitrynėm laikui bėgant, ieškom kompromisų ir dažniausiai randam. Kol kas ko ko, o vyro tai keist neketinu...

P.S. Man labaai nepatinka, kai kas nors bando mane išauklėti pagal savo nuožiūrą. Mano vyrui, manau, irgi. Jei bandydavau pradžioj, dažniausiai atvirkščiai viskas gaudavos. Na, išskyrus tam tikrus niuansus: bendrus finansus, vaikų auklėjimą, tvarkymąsi namuose - šiais klausimais mes vienas kitą išsiauklėjom.