QUOTE(gagrate @ 2008 04 16, 13:56)
Nu ka cia bepridursi,viska iskentejai,bet buvo del ko.Tikiuosi nepraejo noras tureti dar vaikuciu..

Matau daktarai nelabai buvo profesionalus,jei sakai,kad jie' nezynojo' ka daryti'.Juk operacija galejo atlikti ir anksciau ,kad butu mazesne trauma tau ir vaikuciui.Sekmes
Gydytojais nesiskundžiu

Tą dieną buvo beprotiškai daug gimdyvių, sakė ir po kelias į vieną grūdo. Tas irgi įtaką darė, kad taip ilgai man reikėjo kankintis. Jeigu plėstis, tai jie manė, jog aš viena iš tų, kuri rėkauja, nors nelabai skauda

tegul rėkauja, pagimdys ir neberėks

Ar ne?
Tačiau skausmas didėjo, o ne stovėjo vietoj, laikas bėgo bėgo, o centimetrai stovėjo vietoj, jau pakvietė skyriaus vedėją, tarėsi ką daryt. Cezaris - tai ne dantį išraut. Operacija. Jei aš, ir kiti būtų žinoję, kad vaikas neįsistatys, kad nyks gimdymo veikla, be abejo, geriau to nepatirt.
O vaikiuko dar vieno reikia tikrai. Nu kaip vaikas augs vienas

Tik tikiuosi, kad bus planinis cezaris, kaip jau cezarinė esu, ir kad nebeteks patirt tokio skausmo... Jei užtruksiu su planavimu, o vėliau jau ir leuidžia pačioms gimdyt, tada nebegaminsim, nerizikuosiu... vien dėl to, kas vaikui gali atsitikt. Aš tai aš, prisidirbau ir srėbk, bala nematė, o vaikas kuo jis dėtas?