QUOTE(rebelle @ 2008 04 16, 10:25)
nu kodel kaip 'durne'? mieloji, kiekvienai moteriai, turinčiai ar tik planuojančiai tureti leliuka,
ši istorija suvirpintų kažkokias stygas.
tokių istorijų vis dėlto norėtųsi kuo mažiau...
teisingai parasyta
QUOTE(Abo @ 2008 04 16, 13:05)
Gydytojais nesiskundžiu

Tą dieną buvo beprotiškai daug gimdyvių, sakė ir po kelias į vieną grūdo. Tas irgi įtaką darė, kad taip ilgai man reikėjo kankintis. Jeigu plėstis, tai jie manė, jog aš viena iš tų, kuri rėkauja, nors nelabai skauda

tegul rėkauja, pagimdys ir neberėks

Ar ne?
Tačiau skausmas didėjo, o ne stovėjo vietoj, laikas bėgo bėgo, o centimetrai stovėjo vietoj, jau pakvietė skyriaus vedėją, tarėsi ką daryt. Cezaris - tai ne dantį išraut. Operacija. Jei aš, ir kiti būtų žinoję, kad vaikas neįsistatys, kad nyks gimdymo veikla, be abejo, geriau to nepatirt.
O vaikiuko dar vieno reikia tikrai. Nu kaip vaikas augs vienas

Tik tikiuosi, kad bus planinis cezaris, kaip jau cezarinė esu, ir kad nebeteks patirt tokio skausmo... Jei užtruksiu su planavimu, o vėliau jau ir leuidžia pačioms gimdyt, tada nebegaminsim, nerizikuosiu... vien dėl to, kas vaikui gali atsitikt. Aš tai aš, prisidirbau ir srėbk, bala nematė, o vaikas kuo jis dėtas?
Abo, nors taves nepazistu, bet kartais ilendu i sausinuku tema pasnipinet, ko laukti ateityje vaikiuku vystymesi, tai tu visad su humoru, visada tiesiai sviesiai, kaip su kirviu nukerti

saunuole mamyte esi, graziai parasei

siek tiek primine mano istorija, tik gerai, kad mane priziureje gydytojai po 3 cm nebelauke tolimesnio veiksmo, ir dare CP
istorija verta auksinio medalio