bulimija - anoreksija

Taigi, nors ir sunku pripazint, bet visos tos bulimijos, anorksijos-- tai psichologines ligos. As asmeniskai manau, kad reikia stengtis stengtis, lyg tas lipimas is duobes butu pirmas, lyg nebutu tos skaudzios patirties kai viskas zlunga po keliu dienu euforijos. Nors kartais atrodo kad tos bangos niekada nesibaigs, bet reikia pasistengti galvoti, kad jos baigsis butent siandien. Juk visoms buvo periodai, kai valgem saikingai, sverem tiek, kad buvom patenkintos -- visa tai buvom mes, ne koks nors kitas asmuo,vadinasi dabar irgi galim taip gyvent. Nezinau, cia tokia pozityvaus mastymo teorija
Zinai, geriau nenorek turet ta valgymo viesumoje geda. Tai siaubinga Labai atitolina nuo artimu zmoniu -- as kartais net vengiu kur nors eit, svest sventes, nes zinau, kad jausiuos nepatogiai, visi kreivai ziures, kad as nieko nevalgau. Apskritai, kai buvau anoreksijos duobej, man prie stalo visi buvo lyg priesai I sese ziurejau kaip i konkurente, bet kokiu atveju norejau suvalgyti daug maziau nei ji. Viena karta siaubingai susinervavau, kai jai pasidare bloga ir ji nieko nevalge, o as kazka siek tiek suvalgiau -- atrode lyg pralaimejau kazka, sunku paaiskinti ta pykti. Is dalies tas jausmas persekioja iki dabar -- noriu valgyti sveikiausiai is visu, buti liekniausia is visu

Kiek save prisimenu, niekada nebuvau patenkinta savo isvaizda. apie svori net nekalbu. perfekcionizmas iauges i krauja. lygiai taip pat visada norejau buti geresne, grazesne, sveikesne, bet vietoj to, kad norai taptu realybe grimzdau dar giliau...
bandau pozityviai mastyti, bandau valdytis. neiseina- nesigrauziu, bet liudna... seniau neturejau tokiu galimybiu, kokias turiu dabar, bet tai nieko nepakeite. viskas buvo turbut tik pretekstas... visada nelaiminga. bandau tai pakeisti, bet neiseina taip lengvai. kiek knygu perskaityta, hipnoziu isklausyta... kai kas padejo porai dienu, savaitei, kai kas isvis jokio poveikio neturejo...
didziausia silpnybe dabar riesutams.. butu viskas gerai, jei kiekiai butu saikingi. puse kilogramo suvalgyciau turbut, kol neapsivemciau. o apsivemus ir vel valgyciau.
didziausia geda prisiryti ir sulaukti kazko netiketo... del to daznai ir laikausi iki nakties, bijau, kad kazkas uzsuks, o as busiu katik puse saldytuvo istustinus ir zut but noresiu viska isvemti, bet negalesiu.. pora kartu MB yra duris atrakines jau man susiruosus "operacijai issitustinimas". geda sedeti su sprogstanciu nuo maisto pilvu nezmoniska..
vakar vel ranka issitiese prie maiso riesutu. juos perku indu parduotuvej, po 500g, 250g... datuliu maisas taip pat atsirado pirkiniu krepselyje. kur viskas? beveik istustinta...
niekas seimoj svorio problemu neturejo, as vienintele tokia, apsiryjus visada buvau. kimsdavau keksiukus eidama namo is mokyklos.. pasekmes aiskios...

Oi kokie pazystami isgyvenimai, atrodo apie save skaitau. Taip pat tas noras but geresnia, viska ka darau daryti dar geriau. Reikia ismokti gyvenima matyti ne vien juodai ir baltai. Ne vien arba gerai arba blogai.

O kam tu perki tuos riesutus ir datules jei zinai, kad tai tavo silpnybe, grieztai pasakyk sau ne ir nelaikyk uzsipirkusi namuose- tuomet bus lengviau. Kartais juk reikia buti sau grieztai. Man taip pat figos silpnybe, bet as ju tiesiog neperku ir viskas, nes zinau, kad pradeciau figomis o baigciau isluodama visa saldytuva.

O man sekasi vis geriau. Vakariene keiciu darzoviu kokteiliu, kuris puikiai uzkisa ir net nera noro apsiryti. Ir savijauta puiki

paslydau ir nusipirkau. taip pat kaip paslysti ir nusiperki sokolada ar dar koki biesa... gyvenu ir mokausi. jau supermarkete sh neprisikraunu i krepsi, pasiekimas. dabar reikes nustoti uzsukineti i ta parduotuvele. as ten tai prieskoniu, tai arbatos, o iseinu su riesutu maisu...

saunuole

Taigi, smagu girdet, kad gerai sekasi

As kartais pagalvoju, kad jei gyvenciau viena, tai sverciau tiek kiek noriu. Atrodo lengva -- perki tik sveika maista ir tiek, bet aisku turbut yra daug sunkiau nei atrodo. Na bet vistiek, dabartine situacija man irgi kosmariska. Va pavyzdziui siandien -- sedziu virtuvej koses ant vandens issivirus, o ant spinteles -- sudyti riesutai, trys rusys bandeliu, saldytuve pyragas, meduoliai Zinau, kad visko nesuvalgysiu, kaip kad buciau padarius sirgdama anoreksija. Bet vistiek, einu pro sali, paimu kelis riesutus, ir nors ir nepradedu visko ryti, bet ta sazines grauzatis... atrodo vel diena suniui ant uodegos. Pradedu galvot, nu gerai, nevalgysiu uz tat vakarienes, tada dar labiau visko uzsinoriu is tos nevilties. Kankyne Ir juk nepasakysi, kad nepirkit.
Man asmeniskai labiausiai padejo lipt is duobes sportas. Sportuot man ziauriai patinka, tai darydama negalvoju apie jokius maistus, nuotaika buna nereali -- atrodo kalnus galeciau nuversti. O visu antra, tai sportuodama galiu sau leisti daugiau valgyti, zinau, kad net ir torto gabalas pries treniruote nesueis i kuna, nes per treniruote dazniausiai apie 1000 kcal sudeginu (na, aisku, jei visa diena rysiu, tai ir sportas nepades). Labai dziaugiuosi kad triu tokia megstama veikla
Geros dieneles visoms Stenkites draugaut su savo kunu, nekankinkit, kad ir kaip tai siaubingai ir kvailai skambetu...

Labas labas, kaip man cia viskas zinoma ir suprantama.. Tik va vemti taip ir neismokau.. Gal net blogiau, kai viska lieka manyje, kunas tinsta, smegenys apsunksta, virskinimas sutrinka ir pan. Tai kokia cia gyvenimo kokybe? Ir viskas del to, kad atrodytum tobulai? Per tiek vargo ir "suvalgyto" gyvenimo supratau, jog velniop visa tai, velniop ta sverimasi ir nuotaikos gadinima, velniop tuos centimetrus, velniop tuos kompleksus, ar mastyma "kai sulieknesiu, tai..", juk gyvenam cia ir dabar, o ne rytoj ir poryt ... Valgymo sutrikimai - psichologinio pobudzio, todel sulieknejimas tikrai nepades isgyti, o svarbiausia atkurti sveika santyki su kunu ir su maistu. Kai svarbiausias tikslas bus pasveikti, o ne numesti svorio (sie tikslai vienas kitam priestarauja, kadangi sveikimo periodu paprastai kartais priaugama svorio), va tada ir galima tiketis rezultatu .. Santyki su maistu atkurti irgi sunku - reikia ismokti neziureti i maista kaip i priesa, o saikingai megautis juo, surasti pusiausvyra, nebegioti prie krastutinumu (arba geriu sultis, tirstukus arba ryju).. Na cia mano tokie pamastymai, nes kaip supratau, kad dauguma siame forume svorio numetima tapatina su pasveikimu ..



Pritariu Draugyste su kunu ir koncentravimasis i megstama veikla kartais padaro tikrus stebuklus

Labas,
na, as tai tikrai tapatinu pasvekima su svorio numetimu. As nevemiu ir jau nebepersivalgau tiek, kad vos ne plysta pilvas, tiesiog valgau per daug, kai to visai nenoriu, is streso ir t.t. Iki pasveikimo man truksta vieno zingsnio -- atskirti mityba nuo emociju. Tada valgyciau tiek, kiek reikia mano kunui, nebutu to savigrauzos jausmo ir savaime suprantama, tikrai kazkiek nukristu svoris. Del svorio metimo, tai man jis tikrai nera butinas, nes kmi mano visiskai normalus, virsutine kuno dalis tai is vis sakyciau gan kauleta. Tuos kelis kg iki idealaus svorio galbut netgi butu nesunku numesti,bet problema ta, kad anoreksija sugadino ta sveika kuno matyma. Pvz. pries pora menesiu buvau 5 kg lengvesne, dabar tai atrodo kaip svajone, o tuo metu, atsimenu vistiek jauciausi per stora.
Esme ta, kad kaip ir rasiau -- nemanau kad imanoma visiskai pasveikt, kad nieko nejaustum valgant tarkim pica ar sokolada. Taigi man dabar iseitis i laiminga gyvenima atrodo tiesiog mechaniskai pasiekt norima skaiciu ant svarstykliu ir bandyt ji saugot. Tik tiek Bet deja ne taip lengva...

Tai kad dauguma musu tapatinam .. net ir nesamoningai .. Bet kai pagalvoji, kiek pasiekusiu idealu svori serga ir toli grazu nesijaucia laimingomis ...
Krisst, sveikinu tave tiek pasiekus, tai jau yra labai daug, ir tikiu tau pavyks ir ir dar vienas zingsnis - atskirti mityba nuo emociju, padirbeti su savivaizdziu, o svoris .. o svoris.. - kaip salutinis efektas nukris savaime, todel nereiketu i ji per daug koncentruotis..

as irgi manau, kad jei skaicius ant svarstykliu ar drabuziu dydis nedziugins apie pasveikima nelabai bus imanoma net pasvajoti.
maitinuosi labai sveikai. paslystu ant vaiko valgomu produktu: desreliu, sausu pusryciu, ivairiu riestainiu. negaliu nepirkti, nes jis iejus i parduotuve iskart lekia prie duonos gaminiu ir praso, kad paimciau tu riestainiu. suedu visus likucius amzinai, tada supykstu ir pradedu daryti visokius "maklius". mesos nevalgau, nes man skrandis nuo jos stoja, bet tada ir desreles pradeda listi i burna, ir kiausinienes ir t.t.
sportuoju ir as, bet nesugebeciau tiek prakaituoti, kad tukstanciai kaloriju sudegtu. man ant elipsinio tenka prakaituoti 1,5val, kad vos virs 500kcal sudegtu. sportuoju, kad sustangretu kunas, igauciau daugiau istvermes, kad isprakaituociau toksinus.
tokios ir yra bulimikes. vienos ryja laisvinancius. kitos be proto sportuoja. dar kitos vemia. as darau turbut viska, tik su sportu nepersistengiu, bet budavo dienu, kai tukstancius atsilenkimu padarydavau.
juokinga tai, kad maistas, kurio atrodo taip noriu jokio malonumo nesuteikia. valgydama nejauciu jokio pasitenkinimo, jokio malonumo. seniau, tas pacias bandeles, skrebucius ar riestainius valgydavau su pasitenkinimu. dabar, atsikandu kasni ir jauciu gumula neiskios mases burnoj, norisi spjauti, bet vistiek nuryju. toks jausmas, kad esu prisirisus butent prie nuryjimo proceso, ne nuo pacio maisto.

pastebejau, kad riesutai man sukelia persiryjimo priepuolius. jei sviezio kokoso pridedu i kose, zinau, kad prisirysiu, nes labai skanu, ir vel viskas is naujo. siryt taip ir pradejau diena. nualpau. nualpau ir vakar po 1,5val pirstu kisimo i gerkle. nebenoriu tokio gyvenimo. arba turiu nustoti, arba mirsiu. alpimas tikrai geras zenklas, kad save zudau. stengsiuosi visom jegom. nebegaliu sitaip.

Va butent, kazkoks maisto nurijimo malonumas, kazkoks mechaniskas, sakyciau nesamoningas procesas, rijimas iki negalejimo, savotiska relaxo su maistu forma ..

Uzjauciu tave mazhulinka. Pas tave turetu buti nestabilus cukraus kiekis kraujyje, pas mane taip po persivalgymu buna, tai as kelias dienas, kartais savaites ant mazo GI produktu pasedziu, ir dingsta tas apsirijimu potraukis ..Gal ir tau tai padetu ..

Taip ir buna, kai geriu tirstukus. pora dienu ir dingsta visi norai persivalgyti, bet tik nusivaziuoji i sona su kazkuo dirbtiniu, turincio rafinuoto cukraus ir viskas, vel viskas issireguliuoja ir vel demonai galvoja atbunda.

siandien nutariau, kad esu riesutomane, tad namuose nebeliks net svieziu kokosu, nes jie man sukelia persivalgymo priepuolius. gal del kaloringumo. pasamonej kazkas suveikia. zinau, kad sveika, mazais kiekiais, bet as pradejus nebegaliu sustot.

siandien po bjauraus ryto neblogai issilaikiau. jauciuosi sot, bet nepersivalgius, sugebejau laiku sustoti

Eina sau, alpimas tai cia nejuokai. Mazhulinka, tavo stiprybe -- tai tavo artimieji. Turi supratinga vyra salia, kuris kalbasi su tavim apie liga, neignoruoja jos. Tai yra nuostabu, nes tik nedaugelis sveiku zmoniu gali suprasti, pripazinti kas yra valgymo sutrikimai. Turi sunu, del kurio niekada nesijausi vienisa, kas benutiktu. Ieskok stiprybes tuose zmonese -- taip lengviau nei kovoti vienai.
As irgi esu pastebejus, kad noras persivalgyti kyla del to, kad vis galvoju, kad negalima -- negalma nieko kas kaloringa,is miltu, su sokoladu, su bulvem ir t.t. Kodel, pvz. man niekad nekyla noras prisikimsti pomelo, nors ji nerealiai megstu. Galbut todel, kad zinau, kad galiu kad ir kg jo suvalgyt, vistiek kcal ne tiek ir daug. Gal mums cia kaip maziems vaikams -- norisi to, ko negalima..? Man tikrai daug kartu yra padejes tas toks "nusispjovimas ant visko", nors ir dazniausiai priverstinis -- suvalgau kasni pyrago, atrodo, viskas, ir taip jau diena sugadinta, bet paskui priverciu save pagalvot -- nu ir vienodai tas kasnis, buvo nebuvo, didelio cia daikto. Ir nueinu ka nors veikt -- super!
Man kol kas sekasi gerai, vis nukrypstu nuo idealaus meniu, bet tik pora kasniu, ne daugiau Siandien ir kelnes laisvesnes.. Tokiom akimirkom atrodo niekada daugiau nebebus jokios duobes, juodu dienu, viskas tik geres. Nors tai nepasitvirtino jau labai daug kartu, bet vistiek as vis is naujo ir isnaujo tikiu