Sveikos, likimo draugės
Noriu ir aš prisijungti prie jūsų rato. Gal taip bus lengviau pradėti ką nors keisti, o keisti tikrai yra ką.
Trumpai nupasakosiu savo istoriją. Labai dažnai bandau atkapstyti bulimijos su anoreksijos priemaišomis šaknis. Niekada neturėjau antsvorio, bet ir nebuvau šakaliukas. Krikšto mama mėgdavo man pasakyti, kad turėčiau būti lieknesnė, kad vaikščiočiau įtraukusi pilvuką, kai man buvo apie dešimt metų
Ir nuo mažens matydavau kaip mama dietindavosi. (Kartais sudvejoju ar tik ji neturėjo kokio mitybos sutrikimo, nes yra nuotraukų iš vieno jos gyvenimo periodo, kur ji buvo vien oda ir kaulai. Nedrįstu paklausti tiesiogiai. Ji tiesiog sako, kad tai buvo sunkus ir įtemptas metas.)
Taigi, pradėjau laikytis įvairiausių dietų (tikriausiai dabar jau esu išbandžiusi daugiau nei man yra metų) kai buvau keturiolikos. Tai nedavė pastebimų rezultatų. Dar buvau vaikas, pritrūkdavo valios.
Būdama tokio amžiaus pagaliau gavau išsvajotą kompiuterį, internetą. Tada pradėjau naršyti mane dominančiomis temomis. Neatsimenu, kaip sužinojau apie vėmimą, bet žinau, kad iš interneto.
Daug pabandymų buvo nesėkmingų, bet vieną kartą pavyko. Atsimenu tą dieną lyg viskas būtų įvykę vakar. Atsimenu kokį maistą buvau valgius, kelintą valandą vėmiau, kaip atrodė mano veidas, kaip jaučiausi ir t.t. Tada ir prasidėjo bulimijos maratonas. Po kiekvieno kąsnelio skubėdavau į vonią. Sakydavau mamai, kad man ten patogiau susikaupti ir mokytis, kad einu veido kaukę užsimesti ir pan.
Dabar man 20m. Praeityje 5-6 metų bulimijos bagažas. Kartais vemiu kasdien kad ir po dešimt ar daugiau kartų, kartais eina savaitės badavimo arba mitybos, kai kasdien draudžiu sau peržengti 500 kcal. Svoris banguoja kaip jūra. Vis dar galvoje turiu įsikalusi magišką skaičių 45kg, vis dar išsisaugau specialiuose folderiuose labai lieknų merginų nuotraukas, labai storus žmones, visokius posakius. Žinau apie valgymo sutrikimų žalą tikriausiai daugiau nei žinau apie sveikos mitybos pliusus. Atrodo, kad įaugę į kraują. Esu tikra vėmimo profesionalė. Man nebereikia nei pirštų pagalbos, nebeišrieda nė viena ašara, nebetinsta veidas, neparausta akys. Nesididžiuoju tuo, man liūdna
Todėl nuo rytojaus verčiu naują lapą ir skaičiuosiu dienas, kiek nevemsiu. Noriu, kad šitas skaičius niekada nenutruktų. Negražiai pasakysiu, bet atsibodo gyventi vėmalų baloje
bus sunku, saulele... tiek kartu per diena nesu vemusi niekada, nes tai reiktu, kad bent 10val vien pravemciau per diena, paskaiciavus valgymo laika tai butu tolygu istisiniam valgymui ir vemimui per diena.
