QUOTE(krissst @ 2010 03 19, 16:02)
Taigi, nors ir sunku pripazint, bet visos tos bulimijos, anorksijos-- tai psichologines ligos. As asmeniskai manau, kad reikia stengtis stengtis, lyg tas lipimas is duobes butu pirmas, lyg nebutu tos skaudzios patirties kai viskas zlunga po keliu dienu euforijos. Nors kartais atrodo kad tos bangos niekada nesibaigs, bet reikia pasistengti galvoti, kad jos baigsis butent siandien. Juk visoms buvo periodai, kai valgem saikingai, sverem tiek, kad buvom patenkintos -- visa tai buvom mes, ne koks nors kitas asmuo,vadinasi dabar irgi galim taip gyvent. Nezinau, cia tokia pozityvaus mastymo teorija
Zinai, geriau nenorek turet ta valgymo viesumoje geda. Tai siaubinga

Labai atitolina nuo artimu zmoniu -- as kartais net vengiu kur nors eit, svest sventes, nes zinau, kad jausiuos nepatogiai, visi kreivai ziures, kad as nieko nevalgau. Apskritai, kai buvau anoreksijos duobej, man prie stalo visi buvo lyg priesai

I sese ziurejau kaip i konkurente, bet kokiu atveju norejau suvalgyti daug maziau nei ji. Viena karta siaubingai susinervavau, kai jai pasidare bloga ir ji nieko nevalge, o as kazka siek tiek suvalgiau -- atrode lyg pralaimejau kazka, sunku paaiskinti ta pykti. Is dalies tas jausmas persekioja iki dabar -- noriu valgyti sveikiausiai is visu, buti liekniausia is visu
Kiek save prisimenu, niekada nebuvau patenkinta savo isvaizda. apie svori net nekalbu. perfekcionizmas iauges i krauja. lygiai taip pat visada norejau buti geresne, grazesne, sveikesne, bet vietoj to, kad norai taptu realybe grimzdau dar giliau...
bandau pozityviai mastyti, bandau valdytis. neiseina- nesigrauziu, bet liudna... seniau neturejau tokiu galimybiu, kokias turiu dabar, bet tai nieko nepakeite. viskas buvo turbut tik pretekstas... visada nelaiminga. bandau tai pakeisti, bet neiseina taip lengvai. kiek knygu perskaityta, hipnoziu isklausyta... kai kas padejo porai dienu, savaitei, kai kas isvis jokio poveikio neturejo...
didziausia silpnybe dabar riesutams.. butu viskas gerai, jei kiekiai butu saikingi. puse kilogramo suvalgyciau turbut, kol neapsivemciau. o apsivemus ir vel valgyciau.
didziausia geda prisiryti ir sulaukti kazko netiketo... del to daznai ir laikausi iki nakties, bijau, kad kazkas uzsuks, o as busiu katik puse saldytuvo istustinus ir zut but noresiu viska isvemti, bet negalesiu.. pora kartu MB yra duris atrakines jau man susiruosus "operacijai issitustinimas". geda sedeti su sprogstanciu nuo maisto pilvu nezmoniska..
vakar vel ranka issitiese prie maiso riesutu. juos perku indu parduotuvej, po 500g, 250g... datuliu maisas taip pat atsirado pirkiniu krepselyje. kur viskas? beveik istustinta...
niekas seimoj svorio problemu neturejo, as vienintele tokia, apsiryjus visada buvau. kimsdavau keksiukus eidama namo is mokyklos.. pasekmes aiskios...