QUOTE(Optima @ 2010 03 29, 10:50)
Zinai, Ellenyte, ir as niekada neturejau normaliu valgymo iprociu
Atsimenu, kad svenciu laukdavau del to, kad pavalgyti. O atostogu metu didziausia malonuma teikdavo guleti lovoje, ziureti TV ir ka nors kramtyti. Kai studijavau kitame mieste ir dar nesirgau sia liga, grizus savaitgaliui namo, prisikimsdavau mamytes taip gausiai prigamintu patiekalu, kad vos sikna eidavo atkelt
Tuomet, budama 1,73 sveriau 76, ujuj. Po to susipazinau su dabartiniu vyru, pradejom visur eiti, vaziuoti, pramogauti, svoris eme kristi. Visi - girti, na ir prasidejo
. Noras liekneti ir liekneti buvo stipresnis uz viska. I r stai, dabar as liekna bulimike su 10 metu stazu
Kaip viskas panašu, aš irgi niekada neturėjau normalių įpročių. Dėl prasidėjusios ligos, tai mūsų situacijos identiškos, tik tiek, kad dėl svorio man dar labai prikišo tėvai, vat jų pastumėta ir viską pradėjau.
QUOTE(mazhulinka @ 2010 03 29, 12:36)
man lygiai taip pat... kai pamatau moteris, ypac stumiancias vezimelius su kojom lyg sakaliukai ir apdribusiais net miniatiurinio dydzio dzinsais ir idubusiais zandais, mane net nupurto.
Man lygiai tokios pat mintys kyla, atrodo net nekenčiu tų moterų, kurios primena anoreksikes, regis, prieičiau ir pasakyčiau: kaip tu atrodai??? Bet aš atrodau lygiai taip pat
Matyt todėl ir noras toks kyla, nes tada tie žodžiai būtų ne jai, o man skirti, aišku nieko nepagalvokit, aš neišprotėjau, niekada nieko panašaus nepasakyčiau žmogui į akis.
QUOTE(mazhulinka @ 2010 03 29, 19:21)
niekada. bet viskas galvoje. lyg kreivu veidrodziu apsupta. visada kazkas negerai, kazko truksta, kazko perdaug... sakoma, kad taves niekas nesugebes myleti, jei nemylesi pati saves... gal todel ir nesu tikra del santykiu stiprumo, visada bent maziausia paranojos ugnele rusena, kad nesu pakankamai gera, busiu isduota, palikta..
Aš irgi pasidariau totali paranojikė dėl visko.
QUOTE(Optima @ 2010 03 29, 22:06)
Zinai ir man taip buna, kai nebekontroliuoju saves ir savo troskimo prisiryti. Tuomet bunu pati paciausia blogaja prasme. Taciau zinau kaip reikia sau padeti. Isbandziau, veikia. Reikia ateinanciai dienai nusistatyti tam tikrus tikslus, o butent kazkam padaryti kazka gero. Tuomet, ziaugiesi uz save ir maziau kyla pagundu nusivemt, nuotaika automatiskai gereja. Pabandyki
Dar neskaičius Tavo posto, susirašiau šiandieninius darbus, nes žinau, kad tik taip galiu bandyti ištverti neprisiryjus.
QUOTE(Optima @ 2010 03 30, 16:52)
Palyginimas su alkoholiku - kaip pirstu i aki
Man taip pat buna, ryte visa burna skauda, veidas istines, brrr.
Jau dvi dienas nevemiu ir pastebejau kad nejauciu rytais alkio. Kai vemdavau, is ryto vos akis pramerkus begau i saldytuvo koki sureli i save isimest. O dabar tik vandenuko norisi, o po to kazkiek laiku, neblogai ir pusryciai.
Man lygiai taip pat, jeigu tik pavyksta vieną dieną pasilaikyti bent su keliais vėmimais, o ne su aštuoniais, tada kitą dieną net ir nesinori prisikišti, bet kad nevemčiau nei karto jau daug metų nebuvo
QUOTE(mazhulinka @ 2010 03 30, 17:47)
kuo stipresnius pusrycius suvalgau, tuo labiau noriu valgyti visa diena. gal del to, kad pripildytas skrandis nuolat primena apie maista?
Dėl šios priežasties šiandien bent jau iki kokių 4 p.m. aš nevalgysiu tik gersiu. Neseniai išgėriau kavos su pienuku ir dabar bus tik arbata su pienu ir mineralinis.
