QUOTE(mazhulinka @ 2010 05 12, 20:20)
noriuzako, as ne rytoj... siandien prisizadu nenukrypti ir nevemti
Šaunu
QUOTE(Amri32 @ 2010 05 12, 20:48)
Atsakau Noriuzako, kur klausei, ar kreipiausi į specialistus.Taip kad konkrečiai eičiau gydytis - tai ne.Kadangi krimtau šį mokslą, tai jų darbo teorijos ir metodai man žinomi - dviračio neišrasi.Savianalizė, testai, mitybos nagrinėjimas ir sustatymas - visą tai esu praėjusi. Ir manau, Didžiąją tiesą jau pati Noriuzako atskleidė - ar aš noriu pasveikti

Tas sunkus kelias iki išsvajotų kilogramų yra taip jau įaugęs į kraują, kad tapo neatsiejama gyvenimo, kasdienybės dalimi.Ir ne rezultatas bedžiugina, bet pati kova, tas grūmimasis su savimi.Šią būseną netgi mazochizmui prilyginčiau.Kentėti, kad gyventum - gyventi, kad kentėtum.
Plius nekenčiu rėmų, taisyklių - mėgstu laisvę ir improvizaciją.Tad dietologų sustatyti meniu man kelia iškarto pasipriešinimą kaip kažkieno primestom taisyklėm...
Bet pati sakai, kad padėti gali tik kitiems, sau to neprisitaikai, tai gal tau galėtų kažkas kitas padėti?

Nors nežinau, šiandien psich kai pamatė mano dietoraštį, sako, kad atrodo, jog kuo labiau stengiamasi man padėti, tuo labiau aš priešinuosi... Bet aš pati specialiai nieko nedarau, viskas vyksta automatiškai

Taip sumauta viskas - aš nenoriu, kad žmonės galvotų jog specialiai darau, kad blogiau būtų... AŠ noriu nevemt, bet noriu ir nevalgyt - vienintėlis svarbus man dalykas...
Dar klasė ar aš galiu įsivaizduot save laimingą, pasiekiančią aukštumų savo srityse, bet sveriančią 60kg - nu niekaip neįsivaizduoju, negaliu būt laiminga su tokiu svoriu, kaip dabar
O aš rėmų irgi nemėgstu, bet kas svarbiausia, jei nesilaikau dietologų plano, susikuriu savo planą iš kurio prasidėjus bulimijai visą laiką išeinu... Ir tas nukrypimas į dar didesnę neviltį varo...
Noriu verkti, bet neturiu ašarų. Noriu bėgti, bet nežinau, nuo ko. Noriu nusiraminti, bet nesuprantu, dėl ko man neramu. Noriu nebūti, bet nežinau, kodėl esu...
Quod me nutrit me destruit
www.mybestbmd.weebly.com