dar dažnai laiko pasikėlusia, nes gana lėtai prisileidžiu žmones prie savęs 
dar dažnai laiko pasikėlusia, nes gana lėtai prisileidžiu žmones prie savęs Man taip pat reikia laiko,kol zmogu prisileidziu prie saves,vis isijungia tarsi atsargumo pojutis,nors is esmes,tai megstu bendrauti 
,gal todel,kad mano baltas menulis dvyniuose
tai galit isivaizduoti kaip mes sutariam jis viskam - rytoj, o as visak jau reikejo padaryti - vakar ! kaip suniukas su kate bet dar vis gyvenam ir vargo nematom... ji labiausiai nervinu jog megstu kad betn vieneri metai i prieki butu prigalvoti "kaip gyvensim , ko seksim" ir dar tuo kad viska anksciau ar veliau , dazniausiai buna anksicau suzinau ji tai veda is proto nori ka nuslepti kad ten buves ar to ar ano nepadare ... tai as staigiai suzinau viska ... tada aisku barnis ... susitaikom ( nes zinau kad jam viskas rytoj ... o tas rytoj tai gal po menesio geriausiu atveju ) atleidziu ir dziaugiuosi mintyse koki gera vyra as turiu po kokiu poros savaiciu apet dvacat pet Nors gyvenu su Žuvimis, bet Jūsų istorija iš mūsųs gyvenimo 
bet jis zino kad as niekur ne krust jei jo nebutu salia sugriutu viskas, s zino ir tai kad be mano suvadovavimo ir skubejimo gyventi jo gyvenimas butu tuscias tuscias
nors mano vyras liutas, ale viskas ziuriu tas pats. Zinot ka, as jau galvoju apie Kaledas, ka darysiu, kokias dovanos dovanosiu, ka is sveciu kviesiu, ot 
man labiausiai nepatinka, kad esu pernelyg rimta visame kame ir jei nors maziausia probelma ar kivircas, jau sedziu ir analizuoju kaip didziausia problema. Izeidumas, taip, nesuprantu juoku, negaliu pakesti kai kas nors ir ne piktai bando patraukti per danti. Sunkus tas gyvenimas mums, to rimtumo gavom su kaupu, nors tiek realiai ir nereiktu
man labiausiai nepatinka, kad esu pernelyg rimta visame kame ir jei nors maziausia probelma ar kivircas, jau sedziu ir analizuoju kaip didziausia problema. Izeidumas, taip, nesuprantu juoku, negaliu pakesti kai kas nors ir ne piktai bando patraukti per danti. Sunkus tas gyvenimas mums, to rimtumo gavom su kaupu, nors tiek realiai ir nereiktu del izeidumo anksciau labai skaudziai reaguodavau i juokus, bet su amziumi sugebejau ir pati is saves pasijuokti
Turejau kelias "nemirtingas" drauges, su viena keliai issiskyre del jos isdavystes (niekada neatleidziu isdavysciu), o su kita atstumas ir seimyniniai gyvenimai. Dabar turiu viena (kalba eina apie tikra drauge, ne siaip pazistama), tiek, kad susimatom kelis kartus per metus, man ir jai to uztenka, bet kai susitinkam galim dvi paras kalbeti iki nukritimo, bet tuo mano zodziu limitas ir uzsibaigia. Nezinau kaip jus, bet as nemegstu tu cacki patacki draugysciu, kur kiekviena diena susiskambinama, pliurpiama apie ora, su visomis saldybemis ir pan. Siaip nemegstu atvirauti iki nukritimo, man rodos niekas apie mane visko ir nezino, gal, kad esu nudegus karta skaudziai, tai ir pasimokiau. Oi net nezinau, viena diena atrodo noreciau mergaitiskai pasipliurpt, bet kazkaip nemoku as taip
