ParyžiusIII

Dėmesio dėmesio

Nuo kito pirmadienio Paryžiaus parduotuvėse - dviejų savaičių išpardavimų maratonas. Todėl galit netyčia išleisti daugiau pinigėlių, negu planavot.

Praktinis patarimas skrendantiems su AirBaltic (iš Paryžiaus):
šios kompanijos lėktuvai skraido tik iš CDG 1 terminalo. Iš RER B reik išlipti CDG-1 stotelėje, užvažiuoti eskalatoriumi į viršų, kiek paeiti į priekį, sukti į kairę, nusileisti eskalatoriumi žemyn į stotelę, kur stoja nemokamas oro uosto traukinukas, vežantis į T1. Išlipus iš jo - eskalatoriumi aukštyn į 1 a. Registracija skrydžiui - 2 a. 4 salėje. Registruoja SAS atstovai ("AB" jų dukterinė įmonė) į visus tos dienos SAS, AB ir dar kažkokios bendrovės vykdomus skrydžius. Todėl reik ieškot televizoriaus su užrašu SAS. Registruojamą bagažą galima priduoti ir anksčiau, negu prieš porą valandų, - bus laiko pasižvalgyti po terminalą. Jei SAS'o atstovas paklaus, ar rankiniame bagaže vežat sūrį ar šokoladą, jokiu būdu neprisipažinkite, nes lieps perkraut į registruojamą bagažą. - Mums teko imituoti perkrovimą, nes pasakiau, kad kuprinėje turiu šokolado. Kai rankinį leido per TV, neprisikabino. Tik su muilu turėjau problemų. - 3 nemenkus gabalus "pagal užsakymą" vežėm, tai, matyt, pagalvojo, kad sprogmenys.
Nežinau, ar nemokėjom ieškoti, ar taip ir yra, bet ten, kur buvo nurodyti mūsų įlaipinimo vartai, prie kurių tikrinamas rankinis bagažas, mes neradom duty free parduotuvės.. Buvo tik baras. Jei reikės WC, apsitarnauti reik prieš praeinant bagažo patikrinimą.

Besiruošiantiems plaukti Batobusu rekomenduočiau 2 dienų bilietukus, nes skirtumas - tik 2 EU (12/1d. ir 14/2d.).

Keliantis į Eifelį iki 3 a., bilietas 12 EU. 2 a. reik persėsti į kitą liftą (pasilipėti laiptukais aukščiau), leidžiantis žemyn - analogiška situacija, tik palipėt reik žemiau. - Košiant gan šaltam vėjui nelabai smagu stovėti ir laukti lifto, kuris niekad neatvažiuos. Gerai, kad sumąstėm, kad kelias žemyn turėtų būti toks pat, kaip ir aukštyn. Bet laukiančių palikom stovėti namažai. (Nuorodų nebuvo).

Trokadero aikštėje ir prie Eifelio matėm daug žmonių, kurie neskaito supermamos. - Anie pirko prie raktų kabinamus Eifelio "mažuosius brolius" po 1 Eu/vnt. Mes gi tokį "lobį" matėm po 0,50 EU Monmartro papėdėje, kaip kad kažkuri supermamytė ir nurodė.

Noras uždegti žvakutę Paryžiaus bažnyčiose kainuos minimum 2 Eu (už mažą), 5 EU (už vidutinę) arba 11 EU (už diiidelę). Jei atsivešit savo arbatinių žvakučių, kainuos žymiai pigiau..

Viena pagrindinių taisyklių - neversti kainų į litus, kad nekiltų grėsmė paspringti, pvz., sumuštiniu už beveik 16 Lt (standartinė kaina - 4,5 EU). Kava centre - 2 Eu (kavinėje, terasoje, t.y. lauke kainuos kiek brangiau). Eklerai visur - 2 EU. Kruasanai (iš "bulkinės" - bulangieria) - po 1 EU. Apskritai - Paryžius yra brangus miestas. Jei tam tinkamai nusiteiki, viskas gerai. - Mes turėjom galimybę darytis ir nešiotis savus sumuštinius. Bet juos gali valgyt max 2 dienas.

Labiausiai papiktino mineralinio kaina - parduotuvėje 1,5 l "Cristaline" tekainuoja 0,20 EU (apie 0,70 Lt), kai tuo tarpu Lietuvoje - mažiausiai 1,89 Lt. - Jau pernai Tunise atkreipėm į tai dėmesį (kad užsienyje tas vanduo žyyymiai pigesnis).
Gatvėse "šokoladai" jį pardavinėja po 1 Eu. Matėm ir turistus (ryškiai - iš East Europe), perpilinėjančius pigų mineralinį į "Vitel" buteliuką. Judriose turistų vietose yra geriamo vandens fontanėliai, tai galima ir atsigerti, ir įsipilti į savo tarą.

Apie vyną. SM rekomenduotose 'Nicolas" yra ir pigaus vyno, bet nedaug. Tai save (ir klientą) gerbiantis padorių vyninių tinklas, kur akcijinis vynas kainuoja nuo 8-9 EU/but. Tad, jei norit geresnio vyno, reik eit į Nicolas, jei norit vyno - į supermarshe (supermarketus). Pagal kainas pigiausios yra - Frank prix, dar susidūrėm su Casino ir Champion (abi šios brangesnės).

Metro labai patogus susiekimo būdas ir labai paprasta orientuotis, jei žinai kokis linijos numeris ir galinės stotelės pavadinimas (ne visur praėjimuose kaba lentelės, kur išvardintos visos stotelės). Kai kur stoletes skelbia, kai kur virš durų mirkčioja lemputė ties būsimos stotelės pavadinimu, kai kur - nieko. Bet visuose vagonuose virš durų yra tos linijos schema su visom stotelėm.
Apie metro duris. Susidūrėm su 3 durų rūšimis:
1. tos, kurios atsidaro pačios;
2. tos, kuriose yra mygtukas iš abiejų pusių (durys atsidaro tik jį gerai paspaudus);
3. tos, ant kurių pritvirtintos rankenėlės - irgi iš vidaus ir išorėje(durys atsidaro jas pakėlus į viršų).
Gal nuskambėjo baisiai, bet tikrai neverta jaudintis.

Beje, niekad nesi garantuotas, kur atsidursi, išlipęs iš metro (ar RER). Na, beveik niekad. Yra nuorodos, kad čia išėjimas į tokią gatvę, čia į tokią, bet kartais tos nuorodos pradingsta arba tiesiog nieko nesako. Taip kartą išlipę tiesiai nosimi įsidūrėme į Fragonar kvepalų muziejų ir parduotuvę, o kitą kartą teko apeiti gerą pusę aikštės prie Opera, kol pataikėm į Scribe gatvę (ten pirkom tą muilą, dėl kurio užkliuvom oro uoste). Reklama: muilas su natūraliais aliejais, 300 g. gabaliuks - 7 Eu. Galimybė rinktis iš 4 kvapų. Yra dar visokio lobio, pvz., kvepalų rinkinukai (5 buteliukai po 2 ml - 12 Eu, 10 buteliukų po 2 ml - 19 Eu), kvepalai metaliniame purkštuke - 17 Eu, perkant 5 flakonus būtų po 15 Eu. Pardavėjos puikiai šneka rusiškai. Šį muziejų ir parduotuvę turėtų žinoti visi, vykę į Paryžių per tur.agebtūras. Muziejus nemokamas (net 3 salytės), o su parduotuve, matyt, gidai susitarę yra. Nes šiaip nieko įspūdinga.
Papildyta:
"Muziejų pasą" d. už 30 Eu pirkom. Šiandien - nepirkčiau. Geriau po muziejų per dieną aplankyti, negu liežuvį iškišus lakioti per visus, kiek tądien spėji. Bet tai tik mano nuomonė. Nes ir laiko ne ką tesutaupė, - įėjom be eilės tik į d'Orangerie. o eilė buvo gal iš kokių 10 žmonių. Kitur, pvz., einat į Saint Chapelle, iš pradžių poste tikrinamos rankinės, todėl tas pasas pirmenybės nesuteikia.

Beje, jei muziejus (kaip skelbiama) užsidaro, pvz., 18 val., realiai jis ir užsidaro 18 val., nes jame nebelieka "gyvų". Va, taip negerai išėjo su d'Orsay, kuriame sales pradėjo uždarinėti 17.30 val. tai ne viską, ką norėjau, pamačiau..

Rodeno muziejuje iš pradžių reik eiti į pastatą, nes ten yra stovas su parko planu (prie skulptūrų parke pavadinimų nėra). - Gal, perkant kasoje bilietus ir ten duoda, nežinau.

Pompidou centre norint patekti į ekspozicijų sales, reik įėjus sukti į kairę ir kilti eskalatoriumi. Ten sėdi kontrolieriai. O paskui išoriniais eskalatoriais į 4 ir 5 aukštus, kur nuolatinė ekspopzicija.

Dar vienas pastebėjims - "DK" kelionės vadovai irgi klysta. Deja. Todėl verta sutikrinti pateiktus lankytinų objektų adresus su miesto žemėlapiu.

Open tour autobusai kartu su visom kitom transporto priemonėm stovi gatvių kamščiuose. - Saulėtu ir karštu oru tai nėra itin malonu. Todėl vidudienio kaitrą rekomenduočiau praleisti muziejuje arba parduotuvėse (kiekvienam savo, ar ne? )

Šiaip miestas tikrai labai kompaktiškas, patogus. Dažnai objektai yra gan arti vienas kito, tik gali atrodyti kitaip. Todėl labai pravartu naudotis ir miesto žemėlapiu (šalia kelionių vadovo).

Puikūs ir naudingi patarimai. Hariene. Daugiau tokių, ačiū. Atsispausdinsiu.

Į sveikatą. Džiaugsiuosi, jei kam padės. - Tokiu būdu "grąžinu skolą" supermamytėms, kurios padėjo man, atliekant "namų darbus" prieš kelionę.
Gaila, laiko mažai turiu. Bet jei ką prisiminsiu reikšminga (mano galva), būtinai parašysiu. - Iš patirties žinau, kad kartais nedidelės smulkmenos gali sugadinti gyvenimo kelionę.
Viena pagrindinių taisyklių - mandagumas. Visur reik sveikintis, dėkoti ir atsisveikinti. - Net prabangiose parduotuvėse, net jei ir nieko nepirkai, atsisveikina gražiai ir mandagiai. Metro, net ir lengvai užkabinus kitą asmenį įprasta iškart atsiprašyti. Kas užkliuvo - praeidami link metro durų dažnai sako ne "atsiprašau", o "ačiū". Tipo, kad praleidžia. Kadangi pilna užsisvajojusių, retas trypčioja palei duris. - Dažniausiai sėdi iki paskutinės minutės, o paskui susigriebia, kad jam nebe reikia, o reikėjo išlipti ir strimgalviais puola per duris. Teko matyti madam (apie vidurdienį), kuri ramiu veidu užbaiginėjo rytinį (????) tualetą - pasidažė lūpas, pasipurškė kvepalais, pasitaisė šešėlius.. O važiavo iki La Defence (biurų ir parduotuvių rajono).
Ne mažiau svarbu ir kelių eismo taisyklių "nacionaliniai ypatumai". Aš tai taip ir nepripratau prie pėsčiųjų šveisoforų. Bet greit susigaudžiau, kad nesvarbu, kokia šviesa dega, svarbu - važiuoja mašinos, ar ne. Jei nevažiuoja - greit perbėgi gatvę, jei važiuoja, geriau nerizikuoti, net jei ir normali perėja, nes pėstieji Paryžiuje - ne šventos karvės. jie būna arba greiti, arba mirę... Kai kartą Sent Germen rajone praleidau mašiniuką (nors ir ėjau per perėją), pravažiuodamas vairuotojas mandagiai pasakė "merci". Ale kad malonu... - Būčiau ir dar kartą praleidusi.
Įspėju, kad pirmas įspūdis - šis miestas "juodas"... Ta prasme - neįprasta lietuvio akiai matyti šitiek spalvotųjų. Kartą metro išsigandau, kai kažkas sukrutėjo kampe. Pasirodo, tamsiai apsirengęs negras sėdėjo tiesiai, o paskui palinko.
Šiukšlų dėžės - plasitkiniai permatomi maišai (bijo bombų). Su WC kiek kebloka. Kai kur gatvėse stovi biotualetai. Šie nemokami. Didesnėse metro stotyse irgi yra nemokami WC. Bet, sprendžiant iš kvapų ir apsisiotų visų pakampių ir sienų, vietiniai (o, matyt, ir atvažiavę) nelabai stengiasi, beieškodami šių įstaigų... Daug šiukšlių, bet, mano galva, kaip tokiam metropoliui tai normalu. Nors kai kuriose neeuropinėse šalyse, už šiukšlinimą baudžiama labai griežtai ir ten vos ne tobula švara.. Bet man tai nekliudė, tiesiog kiek neįprasta.
Leidžiama gerti alkoholį viešose vietose. Tai ir geria visi - kas ką turi, kas kur gali. Jei tai bohemiškai atrodo Senos pakarantėje, parkuose, ant tiltų ar pan., tai visai nekaip atrodo alaus buteliai su čipsų pakais gyvenamajame rajone ant suoliuko.. Ta prasme, kai ne gurkšnojama, o liuobiama kaip reikalas. Bet mums "vynintis" turistinėje dalyje buvo smagu..
Valgoma irgi visur. Teko matyti, kaip amerikonka pavalgė bevažiuodama metro. Žinoma, makdonaldo gėrybes šlamštė. pavalgė, atsigėrė (bestovėdama), lūpas nusišluostė. - Taip laiko ir sutaupė.

Mums pasisekė, kad laiku susivokėm sumažinti tempus. Vis gi kokybė buvo svarbiau už kiekybę. Vėl gi - kam ko reik. Jei norima užsidėti pliusiukus, kad buvau čia, čia ir čia, tai tada teks bėgti bėgti bėgti. Jei norima pabandyti prisiliesti prie miesto dvasios, teks atisakyti kelių pliusiukų. Jei ne keliolikos.
Man Paryžius - nepaprastas miestas. Labai gražus, "prilipęs" prie dūšios. Noriu grįžti dar ir dar...
Linkiu vėsaus oro, nes per karščius po miestą labai sunku vaikščiot..

Jei kas turit konkrečių klausimų, drąsiai rašykit į a.ž. - Jei žinosiu, atsakysiu.

Del mandagumo taip. Kaip litanija turi zinoto bonjour, merci, au revoir.
Man didziausias nuotykis ir komplimentas, kai prancuzes mano kvepalus pagyre Vaiksiojau visa diena laiminga

Vat čia tai puiki naujiena... Tikrai apsidžiaugiau.

Kas nuomavotes per lodgis agentura? Ar nekilo jokiu nesklandumu?Nes man siandien atsiunte sutarti, tai kad baisiai inai ten sudetinga, draudimai uzstatai, faksavimai ir tt...Jau net svarstau viezbuti imti...

Pasakykit man kur ta kvepalu ir muilu parduotuve????

Fragonard parfumeur. Mes pirkom 9 Rue Scribe (metro stotelė Opera). Bet yra ir kitose vietose.
www.fragonard.com yra schema, kaip rasti parduotuves.

O kokios tau reikia? Mes viską pirkome "Yves Rosher" parduotuvėse. Jos tokios tipo mūsų "Drogas", bet muilai, kremai ir kvepalai .
Lankėmės Eliziejaus laukuose ir La de Fence rajone.