Sveikinimai: žodžiai, eilėraščiai, posakiai...

Mergaites,gal galetumete padeti ?Skubotai reikia velykiniu sveikinimu anglu kalba.Gal kas zinote kokiu graziu?Buciau labai dekinga .

Sveikos,

Kitą savaitgalį švęsim tėčio 60. Programėlės metu svečiams teks pasisakyt.

Norėčiau jūsų pasiteiraut. GAl turit kokį eilėraštuką, ar žodžius, kuriuos galėtų pasakyt žmona savo vyrui (mano mama tėčiui), gal sveikinimo, gal padėkos žodžius....
Pragyvenę jie kartu 38 metus... Gal tiktų kas nors iš vestuvinių jubiliejų tematikos?

Jei turite ką nors - būsiu dėkinga jei pasidalinsit

Tau šiandien gieda angelai
ir džiūgaudami laimės meldžia
tau šypsosi visi žiedai
ir švelnų aromatą skleidžia.
tau groja vėjas už langų,
o debesys padangėj šoka.
tau šiandien dėmesys visų,
nes atvedei į žemę žmogų

ČIA yra gražių žodžių

Si ryta dziaugsmui praviras duris palikim
Ir leiskime Velyku saulei pasivaiksciot po namus.
Si ryta zodziu upei lietis netrukdykim-
Tegul prisikelimo jaudulys aplanko mus.
Su sv.Velykom!



Tai ne margutis rieda-
Tai marga linksmybe
Lukstenasi Velyku ryta
Pro dangaus vartus.
Tai ne vaikuciai gieda-
Tai zmoniu stiprybe
Su dziaugsmo "Aleliuja"
Sveikina visus.

Mamos ranka lyg gulbes sparnas
Apglebia, priglaudzia, pamoja.
Mamos sirdis - gerumo versmes,
Mums meiles kraiti dovanoja.
Su Mamos diena!

Gal ta mamyte, kur sulauke jau pagalbos ir mums padetu
O man reikia vokieciu kalba su velykom, bet tiks ir anglu

Labas vakaras, balandzio 12 diena bus mano seneliu auksines vestuves ir sugalvojome taip kad visi 5 anukai turetu uzdegti po zvake ir sakyti kazkokias eiles ar ketureili tik va iskilo tokia nemenka problema niekur nerandu graziu zodziu kad ir kaip beieskociau tai nusprendziau parasyti cia ir paprasyti jusu pagalbos gal kuri turite zodziu tinkanciu tokiai progai ar ka patarti ?

ŠITOJE temelėje tikrai rasite

Mamai

Mes visą laiką, mama, Tavęs prašom
Atgal grąžindami labai mažai.
Dėl to namų visai nudilę slenksčiai
Dėl to pabalę ir Tavi plaukai...

...pasek man pasaką... ir sekdavai...
...man padainuok... ir dainavai...
...aš noriu miego...- o Tu jo nenorėjai...
...aš valgyt mama...- Tu bėgai tekina...

Ir taip mes klausėm, prašėm, reikalavom,
Nejausdami kad pavargsti dažnai,
Nebuvo Tau kada dejuoti,
Nebuvo Tau kada sustot - vis rūpesčių šimtai.

Užauginai mus gerumu sušildžius
Atradome visi savus kelius.
Tiktai Tavęs mes, mama, pasiilgstam,
Parbėgam vis į mus gimtus namus.

Už viską, mama, Tau neišdėkosim,
Tik Ačiū, kad dorais užauginai.
Ir, kad saviems anūkams širdį
Dalintum dosniai taip, kaip mums, kad dalinai.

Ilgų Tau metų,
Laimės didelės.
Tai žodžiai, mama,
Iš visos Tavų vaikų širdies!

* * *

Tu spindėk mums lyg saulė
Virš pavasario sodų baltų.
Mums nušvieski takus per pasaulį
Atminimais vaikystės dienų.

Tu esi reikalinga,
Ne tik mums, bet ir mūsų vaikams.
Lyg paukščiukai aplinkui sutūpę
Tavo meilės kaip duonos vis lauks.

Na ir kas, kad visi mes suaugę,
Savarankiškam metų kely...
Bet Tavų patarimų sulaukę,
Pasijuntam dvasia stipresni.

* * *

Gyvenimas - kaip obelis sode,
Mažučiam pumpure jis slepias,
Paskui su vėtromis kovoja,
Vis auga, vis labiau keroja,
Sužysta sniego baltuma,
Bet tik labai trumpam deja.
Ir štai ruduo jau atkeliavo.
Bet derlių atnešė jis gražų.
Sultingų vaisių, obuolių,
Jūs pažiųrėkit kaip gražu!
Gyvenimas, kaip obelis,
Kurią ruduo apdovanoja.
Prabėga metai, bet žmogus,
Kaip sodas, rudenį garžus...

( šitas eilėraštis su potekste.kad žmogus yra kūdykis, paskui eina jaunyste, o po jos ateina branda.o obuoliai simbolizuoja vaikus, anūkus, proanūkius... siūlyčiau vaikams, anūkams ir proanūkiams isdalinti po obuolį ir perskaičius šias eiles surinkti juos į pintinę.o ją įteikti jubiljatei )

Niekur nerandu kokiu zodziu 30-ties kunigavimo metam,kokiu rimtu zodziu gal kas kur turit arba zinot,kur ieskot?Sveikint kuniga reiks .Per google nieko neismeta .

Ketverių metu žingsniai nutilo už durų,
Tyliai sėdime suole, rimties paliesti,
Išgaravo šėliojimas, juokas pritilo:
- Kas nutiko? - paklausė kreida nedrąsi.
Ach, sena baltanose, vaikystės bičiule,
Jau nebetelpam suole, išaugom kėdes.
Jau kvailiot šioje klasėje laiko neliko,
Kitąmet čia sėdės pirmokėliai, o mes
Tik svečiais beužklysim, suradę minutę.
Vis toliau ir toliau nuo vaikystės šalies –
Štai todėl šiandien mes truputėlį nuliūdę,
Lik sveika, mano klase pirmoji. Sudie.

/Ilona Urbonavičiūtė – Bumblauskienė/

* * *

Tavo gyvenimo prasmė – ruduo.
Lyg lapai krintantys šiurena
Sąsiuviniai tarp tavųjų pirštų.
Lyg paukščiai išskrendantys pakelia
Sparnus tavieji mokiniai į kelią.
Kaskart artojo kantrumu žarstai žinias
Kaip žiemkenčius į jaunas širdis
Ir vis bandai su atkaklumo raktais
Kuklias mintis į laisvę nuskraidinti.
Taip ir klampoja metai po gyvenimo
Takus, paženklintus laukimo.
Laukimo derliaus, to, kurį
Tavi delnai kartų kartoms sodino.
Ir teka dienos kaip spalvotų lapų
Burlaiviais išmargintas vanduo.
Todėl sakau:
„Tavo gyvenimo prasmė – ruduo“.

/Ilona Urbonavičiūtė – Bumblauskienė/

* * *

Gražesnio žodžio nerandu
Už paprastą lietuviškąjį "ačiū",
Kurį išmokėt pamokų metu
Tarsi burtažodį, atėjusį iš bočių.
Dar padėkot norėjau už žinias,
Už šilumą, už rūpestį, už meilę,
Už tai, kad man padėjote save surast,
Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.

* * *

Jūsų širdis-kuo daugiau išdalina kitiems,
Tuo labiau praturtėja pati.
Skleidžia šilumą savo visiems,
Neša žiburį šviesų kely.
Kviečia augti dvasia ir protu,
Moko būti pačiu savimi,
Ji vis žadina laisvę žmonių,
Ji vis ten, kur vaikystė žavi.
Jai vis lemta sutikti mažus,
Prisirišti prie jų ir pamilt,
Užauginti jaunystės sparnus
Ir paspaudus rankas išsiskirt...

* * *

Gyvenimas - nepakartojamas ir toks neilgas,
Jis neša mus kaip trykštanti srovė,
Ir štai plaukai tarsi šerkšnu sužvilga...
Skausmingai ieškai jo tikros prasmės.
Kaip greitai bėga dienos tos ratuotos -
Pripildytos darbų, svajonių ir rimties.
Kasdien tarsi atakon Tu eini kovoti
Už šviesą, gėrį, Žmogų ateities.
Tebūna visos Jūsų dienos gražios
Ir skaisčios lyg pavasario versmė!
Nors valandų sunkių, žinau, vėl bus nemaža.
Dalint save kitiems - gyvenimo prasmė.

Kaip greit prabėgo laikas, mes užaugom.
Jau ryt į pamokas pakvies skardus varpelis.
Atrodo, dar tik vakar drugelius po pievą gaudėm,
o ryt – mokyklon jau nuves tiesus takelis.

Tačiau mes jūsų niekad neužmiršim,
gerumo jūsų, meilės, rūpesčio ir patirtų vargų
mūs širdyse jūs tokios amžiams ir išliksit
vis tokios pačios jaunos, gražios, apsupty vaikų.

Mes jau išeinam, bet tikiuos kada sugrįšim,
tik jau savais vaikais už rankų patys vedini,
tada ir vėl visi kartu mielai mes susitiksim,
lyg būtume senų gerų draugų būry.

Jums palinkėti norim iš visos širdies,
gyvenimas lai vien tik laimę, džiaugsmą neša.
Tebūna Jūsų metai visad kupini vilties...