Maža krūtinė

tau ,kaip visada,puikiai sekasi destyti mintis..Pasirasau ties kiekvienu zodziu..viska ta pati patyriau ir as.

negaliu ir aš neįsitraukti į diskusiją, dar prieš savaitę galėjau su jumis diskutuoti dėl mažos krūtinės, tiksliau išvis jos nebuvimo, taip turėjau visiškai plokščią krūtinę neapibrėžiamą jokiais dydžiais, negana to deformuota krūtinės ląstą.Ar tiek metų kiek pragyvenau su tokia "krūtine" buvau nelaiminga?anaiptol, nei dėmesio nei dar kažko man tikrai netrūko, nesu net girdėjusi nei iš vieno vyro pasisakymo, kad esu lenta.Turiu gražią figūrą, ilgas kojas, sportišką sudėjimą ir šeijp esu ir buvau savim patenkinta.
Tačiau tas krūtinės nebuvimas buvo labai nepatogus, sunku buvo išsirinkti patinkančius drabužius,apie leimenukus išvis nėra kalbos, nelabai smagu buvo vaikščioti su paraloniniais tuščiais liemenukais.Be to dalyvaudavau varžybose kur labai svarbios kūno proporcijos...kur ir vėl viską gadino.Liūdna būdavo, vasara kai reikdavo įsigyti naują maudymosi kostiumėlį, ne tą kuris tau patinka, bet tą kuris bent kiek vizualiai duoda krūtinės vaizdą.Svajojau bent apie A dydžio krūtinę, kad galėčiau bent kažkokį liemenuką rasti tinkamą.Atsiradus galimybėms pasidariau operacija, dabar turiu dailias B dydžio krūtis, pabrėžiu tik B , čia toms kurios mano, kad visos besididinančios trokšta kažkokio įspūdingo dydžio ar vaizdo.Man smulkutei tas B dydis labai tinka, išsipildė mano svajonė, neįsivaizduojat kokį jausmą jaučiau kai matavausi ploną neparaloninę liemenėlę.
Pabrėžiu jei būčiau turėjusi bent kokias krūtis niekada nebučiau dariusi operacijos.

Sveikutės Trumpai pasisakysiu ir aš
Visada turėjau mažą A krūtinę ir nors paauglystėje dėl jos kompleksavau, su laiku kompleksai dingo, nes papukai buvo standūs ir gražūs Turėjau daugybę įrodymų, kad vaikinams patinku ne dėl krūtų (kas, beje,labai pamalonindavo), mėgavausi kitais savo privalumais, o draugaujant su vaikinu turbūt nė karto neteko susimastyti apie krūtų per mažą dydį Žinoma pirkau parolonines liemenėles, tačiau dažniau ne kiek dėl dydžio, o kiek dėl to, kad kai kurie drabužiai gražiau "gultų", na ir šiaip dėl gražesnio bendro vaizdo Beje, neturėjau nė vienos liemenėlės storu porolonu ar tokių, kurias užsidėjus kaušelyje būtų tuščia ertmė Buvau didelė mėgėja vaikščioti be liemenėlės ir jaučiausi gerai
Deja, kad ir kaip puikiai buvau susigyvenusi su maža krūtine, atėjo laikas, kada man tai pasidarė neįmanoma... Tas laikas atėjo po maitinimų krūtimi.... Krūtys buvo ne šiaip mažos (visos turėtos liemenėlės buvo per didelės... )... Jos prarado formą, standumą... Kaskart pamačiusi save veidrodyje susinervindavau, nuliūsdavau, apimdavo mini depresija.... Dar blogiau būdavo prieš miegą, kai atsiguldavau šonu... Pridėti ranką prie krūtų būdavo mažų mažiausiai nemalonu....
Turbūt ne viena patikrins ar dariausi krūtų didinimo/koregavimo operaciją Tad kad nevargti, parašysiu, kad taip Nors man tokie dalykai buvo nepriimtini, tačiau sudėliojau taškus ant "i" ir supratau, kad negaliu susidraugauti su ta situacija, o efektyvus problemos sprendimo būdas yra tik vienas... Ryžausi tam ne dėl to, kad tapčiau seksualesne ar labiau patikčiau vyrui.. Jaučiuosi tiesiog pašalinusi savo trūkumą (taip pat kaip žadu šalinti apgamiukus, taip pat kaip daugelis gražinasi šalindamos spuogus, taip pat kaip silpnų nagų savininkės dedasi akrilą, taip pat kaip depiliuojatės lazeriu plaukus ir t.t.)... Ir anaiptol savo krūtų nedemonsturoju, neperku specialiai drabužių, kad išryškintų krūtinę Tiesiog dabar galiu rengtis tai kas man gražu ir tinka bendram kūno sudėjimui: atėjusi į parduotuvę ramiai galiu išsirinkti liemenėlę, pamačiusi šaunią atvirą suknelę drąsiai ją matuojuosi ir man nereikia rinktis tik iš to kas tinka mano krūtims...
Kažin ar kas patikės, bet aš visai nesureikšminu to fakto ir pasikeitimo... Tiesiog man dabar patogiau gyventi ir turėtas trūkumas nebegadina nuotaikos




Nesupyk, bet aš nesuprantu kodėl tau tai nepatinka... Juk pati kvietei linuxox po krūtų didinimosi pasidalinti įspūdžiais



Gavosi nelabai trumpai

Dar truputi pridesiu nuo saves Pritariu daugumai cia pasisakiusiu, man irgi nepatinka nenaturali krutine, bet dar labiau nepatiko tusti poroloniniai liemenukai. As buvau is tu kompleksuojanciu , bet visa laika gyvenime buvo daug svarbesniu dalyku negu krutine. Operacija as pasidariau tada, kai supratau, kad gyvenime visus pagrindinius man dalykus jau turiu, galejau sau tai leisti, ir , kaip man atrode, nesijauciu visiskai laiminga tik del krutines nebuvimo As 20 metu net ir minti apie ta operacija stengiausi vis nustumti, vis abejojau, bet supratau, kam cia sleptis nuo saves ir nusprendziau pasiryzti viena syki ir nebesukti del to galvos. Tas nenaturalumas man nelabai patinka (nesiklijuoju nei nagu, nei plauku, ir dydis dabar tik B, jei ka), bet asmeniskai man taip geriau negu nieko. Labai dziaugiuosi uz tas, kurios turi daug pasitikejimo savimi ir susitaiko su krutines nebuvimu, psichologai toki poziuri labai palaiko ir jokiu budu neskatina savo psichologiniu problemu spresti operaciniu budu, bet vis tik pripazista, kad krutines didinimo operacija pasidariusi moteris, kuri neturejo krutines, po to jauciasi laimingesne ir labiau savimi pasitikinti.

Graziai parasyta Pilnai sutinku

straipsnisis alfa

silikonas kunui ar sielai?

Dailiosios lyties atstoves užpuolė meilės silikonui manija. O tiksliau – didelių krūtų. Visur – ir Lietuvoje, ir užsienyje. Niekas dėl to nieko nesmerkia, niekas nepeikia. Jei yra gražus kūnas, reikia stengtis, kad jo būtų daug, ir nebūtinai tolygiai per visas vietas.

Neseniai per visus bulvarinės spaudos leidinius kaip koks virusas išplito Nijolės Pareigytės iš merginų grupės „69 danguje“ pareiškimas, kad ji pasididino krūtis. Įsidėjo du silikono implantus, kurie, pasirodo, kelia susižavėjimą skaitytojams, o merginai didina populiarumą, norą būti didelei ir pastebėtai.
Reklama

Kai neturi kuo pasigirti profesiniais laimėjimais, reikia į dienos šviesą iškelti savo dailų kūnelį su visais detaliais aprašymais, kaip jis buvo tobulinamas. Arba tiesiog parodyti kaip prekę, priedą, kuris bus parduodamas kartu su vienadieniais hitais. Tiesiog pasigirti apie tai, ką nenorėdami tuščio populiarumo protingi žmonės nutyli... Tačiau noras būti pastebėtam ir populiariam nusveria visus sąžinės priekaištus.

Taip, suaugę žmonės – atleisk jiems, Viešpatie, nežino ką daro... Arba žino ir dar sumaniai iš to žinojimo užsidirba vieną kitą litą. Juk grožis reikalauja aukų. Kad vyrai plotų katučių vos tave pamatę, reikia žingsniuoti pas daktarą „Ai, noriu“.

Plastinės chirurgijos specialistai nė neslepia, kad didintis krūtinę ateina vis daugiau merginų, o kai kurias už rankovių į klinikas atitempia antrosios pusės, matyt, nė neatsiklaususios mylimųjų, ar jos labai pageidauja operacijos. Motyvai su išsamiais paaiškinimais – bus labai gražu ir madinga, bent artimiausius penkerius metus.

Nieko nėra nepataisoma. Jei nusibos puošnūs, prie suknelės ir batelių labai tinkantys burbulai, juos nuo savęs bet kada galėsi nusikabinti kaip nuo Kalėdų eglutės. Aišku, už papildomą mokestį.

Ką tik tokį žingsnį žengė modelis Kate Price, geriau žinoma kaip Jordan. Spėjama, kad viena turtingiausių Didžiosios Britanijos moterų liko visai be implantų, taip sakoma, grįžo prie natūralių dydžių, tik nežinia dėl ko. Ar dėl to, kad paprašė vyras, ar dėl nepageidaujamo svorio, kurį reikėjo visur su savimi nešiotis.

Taigi jei pajutai padariusi klaidą ar svetimkūniai tiesiog pabodo, visada yra išeitis – padovanoti silikonus labdarai arba išmesti į šiukšlių dėžę kaip nereikalingą prisiminimą.

Neseniai dalyvavau prašmatniame gimtadienio vakarėlyje Londono centre. Tiek plastinės chirurgijos aukų vienoje vietoje nebuvau mačiusi. Silikoninės krūtinės, dirbtinės lūpos, cheminiu būdu nušlifuoti veidai. Tarytum lėlių muziejus, tik lėlės juda. Nusijuokti Anglijos damos deramai negalėdavo, nes trukdydavo per daug įtempti veido raumenys, o šokių aikštelėje šoko vangiai, tarytum bijodamos, kad krūtys neiškristų iš vos jas dengiančios palaidinės...

Rinka yra ir šalinami toli gražu ne fiziniai defektai. Maskuojami dvasiniai trūkumai, kurie parodo šiokią tokią tuštybę. Vaikomės idealų, stereotipų, noro amžinai atrodyti tobulai. Viso to jėga – didelė kaina pinigų ir, pasitaiko, sveikatos požiūriu. Tiesiog vertėtų pamąstyti, ar tik ateityje neatsiras tokių gydytojų, kurie gamins smegenų implantus ir gerai iš to pasipelnys.. Visko gali būti.

Kita vertus, gal tobulumo siekimas būtent ir yra tas akstinas, dėl kurio verta gulti ant operacinio stalo. Ar pamenat lietuvaitę, kuri nuogomis silikoninėmis krūtimis darė „jumpingą“ nuo televizijos bokšto? „Aš turiu krūtis ir darau pačius keisčiausius dalykus“, – rėkė jos pasitikėjimas savimi. Dažnam, matyt, kotletas gerklėj įstrigo spaudoje pamačius tokio grožio nuotraukas.

Daugybė moterų dėl to tik laimi. Ką? Gerą darbo pasiūlymą, karjerą, pasitikėjimo jausmą, dėmesį ir t. t. Tačiau kodėl dažniausiai taip būna, kad vos tik pasididinus krūtis norisi jas parodyti visam pasauliui, tarsi pasaulis dar nė karto nebūtų to matęs? Išsigąsti, arba žaviesi, tai priklauso nuo chirurgo kompetencijos. Įvertini jo darbą, taip sakoma.
Gal kartais vertingiau priimti save tokį, koks esi, ir paspausti savo asmenybei ranką, susitaikyti pačiam su savimi, įkvėpti gryno oro, pažiūrėti į žvaigždėtą dangų ir paskaityti vieną kitą knygą apie gyvenimą. Jame yra labai daug gražių ir tikrų dalykų. Jame gali prisigerti, vaikščioti dvi dienas be makiažo, nesilaikyti dietų, bartis su kaimynais, bet neprarasti savęs. Nebijoti būti savimi. Žmogumi be implantų, su trūkumais, bet vienu vieninteliu, nes kito tokio nė su žiburiu nerasi. Dirbtinis kūnas, dirbtinis intelektas, o gal viskas tikra? Rinktis tau, man, mums visiems. Svarbu nesutrikti.

Prelude, šis straipsniukas labiau tiktų kaimyninėje temoje Maniau, čia kalbama apie mažas krūtis ir kaip su jomis susigyventi, kaip paslėpti, ką ir kaip galima pakeisti ir pan.

Šiek tiek žurnalistinės etikos, PRELUDE - cituodama straipsnį, nepamiršk nurodyti autorės - mielos žavios mergaičiukės Dovilės Juzėnaitės, kuriai tikriausiai, na, gal..... Gal kokie visi 20 metų
Gražiai ir sklandžiai dėstomos mintys, puikiai išreikšta opozicija - to reikia. Tačiau tam tikromis temomis tikrai brandžiai gali pasisakyti tik TIKRAI BRANDŽIOS asmenybės.
Manau, tokių straipsnių tikrai reikia, tačiau šis Dovilės straipsnis gal labiau pozicionuotas į jaunesnę auditoriją - žavias dailutes "pareigytes", kurios tikriausiai ar su, ar be implantų kelią lygiai tokį pačią atlaidžią šypseną ir nejučia kylančius apmąstymus, kaip tokiame gražiame kūne gali būti tiek - o siaube - mažai proto. Iš serijos - ir graudu, ir miela

O šiaip tai trūksta ir leidiniuose, ir internetiniuos portaluose tikrai brandžių žurnalisčių straipsnių šiomis temomis. Jaunystė nėra kliūtis žurnalistikai, tačiau tam tikrais atvejais leiskime rašyti žmonėms, kurie gali pažiūrėti šiek tiek plačiau nei iš "pareigyčių" varpinės.

Taip, tikrai siuliau dar nors karteli uzsukti. tam, kad pasidalintu nuotaikomis, ispudziais, pasakytu kaip jauciasi, ar viskas gerai praejo, galu gale ar nesigaili, ar laiminga...

butent..nes juk paieskojus insternete..gali visokio plauko straipsniu rast..labai svarbus akcentas ...AUTORIUS.