Labutis
Netyčia atradau šitą temą ir neatsispyriau čia neįlindusi

Tokie sentimentai užplūdo... Aš baidarėje jau nuo 4 metukų sėdžiu. Mano tėtis tikras turistas. Fabrike, kuriame jis dirba, dar tais sovietiniais laikais buvo susikūrusi tokia turizmo sekcija, kuri ir visą turizmui reikalingą inventorų turėjo, ir dalyvių netrūko. Tai tėtis mane su broliu jau nuo ankstyvos vaikystės į įvairius žygius ir sąskrydžius veždavosi. Baidarės man iki dabar liko pati mėgstamiausia turizmo šaka

Gaila, bet jau kažkaip senokai beplaukiau baidare

bet kai dukrytė paaugs, tai būtinai reikės tokį žygį susiorganizuoti. Tėtis dar turi kelias, nors ir senas, apiplyšusias, bet puikiai plaukiančias baidares, tai tik plaukiotojų reikės susirasti
O išplaukiotos praktiškai visos, kuriomis įmanoma plaukti baidarėmis, upės Lietuvoje. Ir ne po vieną kartą. Ir Latvijoje plaukėm, Archangelske. Tiek nuotykių, įspūdžių patirta

Mūsų kelionės prasidėdavo pavasarį, tai būdavo savaitgalinis turistinis žygis (visada nakvodavome tik palapinėse), o baigdavosi vėlyvą rudenį. Vasarą, kai tėtis atostogaudavo, būdavo suorganizuojamas ilgas, 2 sav. žygis.
Žodžiu, tos, kurio bent kartą plaukė baidarėmis ir pamilo tokį turistavimo būdą, supras mano sentimentus
O paminėti vieną upę, kuri man labiausiai patinka, būtų be galo sunku, nes visos, kuriomis teko plaukti, turi savo pliusų ir minusų. Paminėsiu keletą: Šventoji (plaukėme nuo pat jos ištakų, ežerais), Minija, Virvytė-Venta (ši upė Latvijoje, deja), Lakaja-Žeimena, Ūla-Merkys, Strėčia (bet ji Baltarusijoje), Jūra, Akmena, Visinčia-Šalčia-Merkys, Kiauna-Žeimena, Peršokšna-Lakaja, Širvinta-Švenoji... Oj, daugybė maršrutų, jei ką labai domintų, galėčiau gal su tėčiu pasitarus plačiau aprašyti. Dabar, pavasarį, kai vanduo aukštas, labai daug upių, upelių galima išbandyti.