As gyvenu "susimetus" jau antri metai. Manau, kad pries santuoka tai butina. Tik tuomet suprasi, ar galit "apsislifuoti", ar pavyks tau susitaikyt su jo idom ir atvirksciai. Geriau tai issiaiskinti pries santuoka, nei po to skirtis. Bet tas "susimetimas" nebutinai turi trukti metu metus. Kartais gali uztekti ir puses metu. O kodel neteku as pati? Nenoriu. Man ir taip gerai. Finansus deretu tvarkyti kartu, kartu spresti ka pirkti, ko ne. Tiesa, as dabar nedirbu, tai vyras mane islaiko... Bet imu is jo pinigu tiek, kiek reikia (perku maista, smulkmenas sau). O kada tuoktis? Arba kai prades gimines "spausti"

,arba, kai patys tai pajusit (as nuo giminiu spaudimo dar atsilaikau).
Dieve, meldžiu tave išminties, kad suprasčiau savo vyrą; meilės, kad jam atleisčiau, ir kantrybės, kad pakęsčiau nuotaikų kaitą. Nes, Dieve, jei paprašyčiau stiprybės, mirtinai jį primuščiau. Amen.