patarkit visiškai naujokei

na man rodos, kad tada tu tiesiog nesi tikrai, kad tai tikrai tas zmogus, su kuriuo nori praleist visa likusi gyvenima kitaip negasdintu taves ta santuoka.... bet tada iskyla klausimas, kam gyvent? is pradziu su vienu pagyvensi, paskui su kitu... o galiausiai liksi viena?
na jau ne
be to jei ilgai draugauji ir pasilikineji pas ji nakvot ar jis, tai ir taip pamato be visu pribulbasu ir siaip ta draugyste nebuna tik rozem klota, tai mato tave jis ir supykusia, ir uzsispyrusia ir kritiska (na bent jau as nepataikauju savajam)...
o gyvendamas pries vestuves visu gyvenimo situaciju nesuprasi ir neivertinsi

o taip, kuo greiciau zenykites, kad tik viena neliktumet..
nes susituoke vyrai tikrai nepalieka. dazniausiai juos palieka zmonos
Papildyta:


"pervelu" buna tik galvoje. tada galva reikia gydyt.

galiu pasidalinti savo patirtimi
Pradejom draugauti dar mokykloje 11 klaseje(abu klasiokai).
baige vidurine, maniskis istojo mokytis i KTU, o as likau mokytis Panevezy..
Meile buvo stipri ir karsta vazinedavau i Kauna vos ne kiekviena savaitgali
Baigiau mokslus ir atsikrausciau pasbrangiausia
taiva, pragyvenom apie 4 metukus, ir pries metus susituokem tai kartu esam 10 metuku.
Visko buvo.. ir dar visko bus bet svarbiausia pagarba ir supratimas.Myliu savo zmogu labai, kaip pirmais draugavimo metais

[quote=adaptacijaa,2008 11 06, 12:35]
o taip, kuo greiciau zenykites, kad tik viena neliktumet..
nes susituoke vyrai tikrai nepalieka. dazniausiai juos palieka zmonos

palaukit, jus turbut nesupratot... vat cia ir esme, kad vos padraugavusios pora metu baisiausia troksta seimos ir nori gyvent kartu bet tuoktis nenori? kam taip skubet? as kaip tik ne apie tai, kad kuo greiciau "zenytis".. manau jei draugau ji su zmogum 5-7 metus, per ta laika gali puikiai ji pazint

[quote=camillyte,2008 11 07, 15:48]
palaukit, jus turbut nesupratot... vat cia ir esme, kad vos padraugavusios pora metu baisiausia troksta seimos ir nori gyvent kartu bet tuoktis nenori? kam taip skubet? as kaip tik ne apie tai, kad kuo greiciau "zenytis".. manau jei draugau ji su zmogum 5-7 metus, per ta laika gali puikiai ji pazint
[/quot
Zenytis tai nereikia skubeti...bet manau pagyventi ir apslifuoti iki galo kampus butina

Pasidalinsiu ir aš.
Draugaujame jau beveik pusantrų metų ir už poros savaičių bus metai kai gyvename kartu. Sprendimas gyventi kartu buvo bendras, savaime atsiradęs ir nė vienas neforsavome įvykių, tiesiog ir taip nuolat buvom kartu ir supratom, kad gyvenant kartu bus tiesiog patogiau - nereikės važinėti vienam pas kitą, trukdyti kambariokam (mes abu dar studentai), tokie važinėjimai mažiau trukdytų mokslam.
Dabar, kai ne tik studijuojam bet jau ir dirbam, neįsivaizduoju, kaip reiktų gyventi atskirai.
Nė karto nesigailėjau tokio mūsų sprendimo, kasdien jaučiuosi laiminga esanti su savo žmogumi.

Prieš kelias savaites Jis pradėjo rimtai kalbėti apie santuoką. Kad nori patvirtinti tai, ką jaučia, kad būtų visa (santuokos) simbolika, kad aš žinočiau, kad jis atiduoda save man ir renkasi mane kartu eiti gyvenimo keliu.
Aš mykiau ir sakiau "ne ne ne", bet ir jis, ir aš žinome, kad giliai viduj aš turbūt noriu santuokos, noriu žiedo, galbūt netgi noriu to statuso. Tik dar ne dabar, gal po metų, kitų, kai turėsim savo būstą.

Turbūt tenorėjau pasakyti, kad negalima taip kategoriškai kaip kai kurie forumo dalyviai (-ės) sakyti, kad va, tik santuoka ir viskas. O jau jeigu ne santuoka, tai reiškia ir jausmų tikrų nėra. Nesąmonė. Labai gerbiu poras, kurios apsisprendžia nesituokti ir puikiai ir ilgai gyvena kartu, kęsdami vis dar neigiamą visuomenės požiūrį ir t.t.

Ir tas "kartu iki mirties", atleiskit, bet ne tik skamba juokingai ir kvailai, bet ir, mano nuomone, rodo asmenybės nebrandumą. Paaugliai gali svaičiotis frazėm 'meilė iki mirties' ir t.t. O brandūs žmonės (o tai nepriklauso nuo amžiaus) nemeluoja nei sau nei kitiem, kad žino kas bus rytoj ar po metų. Vietoj to jie bando nuolat vystyti santykius ir būti vienas su kitu čia ir dabar.

Manau, kad tokius dalykus turi siulyti vyras. Kaip ir pasipirsti:)
Esu pries ilga gyvenima kartu be santuokos. Nesu tokia nuolanki moteryte, kuri metu metus vykdytu visas sutuoktines pareigas net nesant oficialiai seimai. Kuri laika pries vedybas pagyventi normalu - pvz., koki pusmeti, kad paziureti kas cia per zmogus, koks buityje ir pan.
Problemos... Manau ju turi sumazeti gyvenant kartu. Nes vyras tvarko didziaja dali visokiausiu problemu...
O finansai... Galvoju, kad jei jau vyras ryzosi gyvenimui kartu, tai turi tureti pakankamai pinigu, kad islaikyti savo moteri ir...net galimus vaikus(jei pora tokiu nori).

sakykit, o moteris kokių nors 'pareigų' turi jūsų nuomone? nes paskaičius tai kažkaip tik vyras ir tą ir aną daryti turi..

aplsncks,

Be abejo, ir moteris turi pareigu. Nes jei yra seima(ar pora), tai abu turi kazkokiu pareigu bei isipareigojimu. Manau, kad moters pareigos daugiau susijusios su buitimi, su seimos pscihologine atmosfera, aisku su vaiku (jei tokie yra) auklejimu ir pan. O vat islaikyti seima finansiskai turi vyras. Tokia mano nuomone. Niekad netekeciau uz vyro, jei zinociau, kad man reikes daug bei sunkiai dirbti, kad uzsidirbti seimos reikmems - ir cia ne PINIGUOSE ESME - tiesiog man toks vyras, kuris nesugeba islaikyti seimos atrodytu silpnas, nevertas mano meiles bei pagarbos. Uzsidirbti pinigu net ir didesne suma man nera problema. Bet jei kalbam apie seima, tai ne seimos pajamos turetu buti moters pagrindinis rupestis.

Tai tu ta moteris kuri ne i darba eina o namuose per dienu dienas sedi?

as jau kai minejau, kad iki galo neapsislifuosi niekada ir tu konfliktu visada iskils mazdaug pagyvenai penkis metus tada susituokei ir jau nebesipyksti