na mes lankomes pas sidlauskaite. jau po pirmo vizito (apie metukus) pareiske kad reikes akinuku turbut ateity, ziureti ar nesuzvairuos ir ateiti po metu, gal eis jau su vaiku susitvarkyti, nes tada tai ir as ir uosviene i galva isikibusios laikem, vaikas klyke kaip skerdziamas, sesele kazka su zaislu uz nugaros makaluoja, o daktare nervinasi, kad neina patikrint. nu tai kur tau eis, nusiveda i tamsu kambari maza vaika issipletusiais vyzdziais ir kisa kazka prie veido, ta prozektoriu ant kaktos uzsidejus. kiekvienas klyktu. po metu zodziu patikra praejo lygiai taip pat. klyke draskesi vaikas nieko nesigavo. bet pareiske, kad akiniu tikrai vyrui reikes ir visam gyvenimui. man stresas, as aisku kolioju ta bjauria daktare, kuri nieko neismano ir t.t. po metu vel bandom, jau vyrutis drasiai akis isputes issedejo, neverke, nesipriesino, tai ir daktare kazkaip maloniau elgesi, ir daugiau paaiskino. jai matyt stresa kazkoki vaiku verksmas varo. paskutinis apsilankymas - dave pasimokyt pavieksliuku, vaikas visus ismoko, saunuolis, neverke, kantriai issedejo, tik laaaaabai jau ilgai, jau ir atsibodo jam, jau ir pavargo, nevalges, nemiegojes, i pabaiga pykt pradejo. liepe sesele tuos paveiksliukus ant sienos vardint, o jis - nematau

as matau apatine eile, o jis nuo virsaus nieko

tada nusprendziau, kad gal ta sidlauskaite ir zino ka sneka, kad akinius reiks kabint. kolkas dar neisrase, nes dar ne mokyklinukas, dar nuo lentos nereikia traukti, sake ateit po pusmecio.... tai va kai isitikinau, kad vaikas tikrai nemato, pakeiciau siek tiek nuomone apie ja. is pradziu tai tikrai galvojau nusisneka, ne prie ko tie akiniai mano vaikui. dar syki nueisim pas ja, israsys akinukus tai eisim tada dar vienos nuomones privaciai, vyras tai i kauna verziasi, sake vesim ten.
bet kaip zmogus ji tikrai nera labai maloni.