Mano kojos igi suskilinėdavo iki mėsos ir kraujo. Bandžiau viską- beveik visus išvardintus kremus, vaistinius tepalus, pemzą etc.
Situacija iš esmės pasikeitė tik tada, kai nustojau naudoti pemzas ir žaisti su visokiais akmenukais, kurie, kaip vėliau supratau, labai problemiškoms pėdoms yra visiškai neveiksmingi- tik pinigų išmetimas į balą- man juos naudojant nusitarkuodavo ne kulnai į pemzą, o ta pemza į kulnus- t.y, pemza tik trupėdavo, ir grublėtumo nepašalindavo, arba reikdavo gremžti iki beprotybės, ir vis tiek rezultatas nelabai koks būdavo.
Tai aš vietoj tos pemzos vieną dieną nusipirkau metalinę tarkutę pėdoms su rankenėle (bet ten ne kokia britva, ar ne peiliukas- o tokia metalinė ruplėta tarkutė), ir dar, šalia to, nusipirkau tokią juodą dildę kulnams , kaip švitrinis popierius panašią. Nuo tada darau taip: gerai atmirkau kojas karštam vandeny, tada gerai nutarkuoju pėdas su ta tarkute, vis nuskalaudama ją vandenį, tada nušlifuoju su ta dilde, kad būtų švelnūs kulnai, ir nebūtų nė menkiausių šerpetojimų- nusausinu, ir gerai įtrinu kokiu nors kremu pėdoms.
Rezultats liuks- visi kremai, kokį beimtum atrodo geri tada
Išvada: kas tikrai turi didelę bėdą su kulnais, meskite lauk pemzas- jos nenušlifuoja taip efektyviai, kaip metalinės tarkutės, nes yra skirtos ne tokiems problemiškiems kulnams.