QUOTE(Heart @ 2008 10 30, 14:15)
Teko pabendrauti su psichoterapeutu ir išklausyti jo nuomonę apie ilgalaikį maitinimą. Tai va, jis yra kategoriškai PRIEŠ maitinimą ilgiau nei iki metų, ypač berniukų. Nes neva tai jam jau ne maistas, o
seksualinis veiksmas ::
kazkoks man tas psichoterapeutas ligonis atrodo
QUOTE(J.E. Aistė&Julijonas @ 2008 10 30, 17:32)
:Nieko, šiandien ir aš su maže susidūrėm su neurologės nuostaba "OOo, kaip tau čia gerai, virš metų ir dar mamos pieno gauni
Klausyk, kazin ka ji apie Tavo dvynukes pasakytu..siaip nyku..
Tiesa, noriu pagirti, kad labai graziai pasirodet "Mazylyje" 
QUOTE(Gemini @ 2008 10 30, 17:36)
Marcelis Rufo, vaizduodamas lytinį vaiko vystymąsi, veda mus per S. Freudo aprašytas psichoseksualinio vystymosi fazes: oralinę, analinę, ankstyvąją genitalinę edipinę, latentinę ir pubertetinę. Jis nėra labai uolus S. Freudo sekėjas pavyzdžiui, analinę fazę aprašo greičiau su eriksonišku atidavimo ir sulaikymo, atsidavimo ir baimės dilemų subtilumu negu akcentuodamas su šalinimo funkcija susijusį erotinį malonumą, apie kurį kalbėjo S. Freudas, tačiau pagrindinės psichoanalizės kūrėjo nuostatos aiškios. Visų pirma tai tendencija libido (lytinį geismą) laikyti pagrindine kūdikio vystymąsi organizuojančia ašimi. S. Freudui kūdikis buvo geismingas, o jo artumas su motina turėjo seksualumo atspalvį. Prof. M. Rufo kalbėdamas apie žindymą arba vaiko glamonėjimą perspėja, kad kūdikio negalima erotizuoti.
Krūtis negali būti mišri, ji yra erotinis tėvo objektas, o ne pieno šaltinis kūdikiui, todėl žindymą autorius pataria pabaigti kūdikiui esant dviejų trijų mėnesių amžiaus, be to, motina, visuomenei evoliucionuojant, turi grįžti į darbą.
Klausykit, idomiai cia iseina, gamta turbut taip jau surede moters kuna, tam ir dave
papus, kad vyrams butu dziaugsmo
QUOTE(Heart @ 2008 10 30, 20:20)
Bet labai keista, kad tiek daug pasipriešinimo dėl ilgalaikio žindymo tenka sulaukti būtent iš medikų pusės :
tiesa pasakius, dar nesutikau ne vieno mediko, kuris butu entuziastingai nusiteikes ilgo zindymo atzvilgiu
Tiesa, labai nustebau, kad "Mazylio" zurnale perskaiciau, jog PSO rekomenduoja zindyti iki 1 metuku, po to - pagal poreiki.
ten tokios gerb medikes straipsnis. Taip taip idomu pasidare, nes siaip rekomenduojama iki 2metu...
QUOTE(AusraR @ 2008 10 30, 20:40)
o psichologe apsidziaugs radusi vaiko dirglumo priezasti :
QUOTE(Aivita @ 2008 10 30, 21:08)
Aaa, nu čia tas M. Rufo panoro konkurentu prie krūties atsikratyt, tai nusprendė tokią teoriją išvest.
QUOTE(saulala @ 2008 10 30, 22:09)
Kartas nuo karto įlendu pas jus paskaitinėti. Įdomu, kadangi pati ilgai žindžiau (iki pustrečių metų). Sutinku su geguzevasariu, kad tai vaikui - įprotis. Bet nemanau, kad jis toks žalingas, jog reikėtų po metų žindymo jo atsisakyti :
D Juk mažo vaikiuko gyvenimas (o juk ir suaugusiojo) susideda iš aibės įpročių, kurie visi kartu paimti vadinasi "dienos ritmas". Tai saugumo jausmas. Todėl labai keistai skamba palyginimas su rūkymu.
labai teisingai parasyta. taip-iprotis, bet ar jis zalingas?
Soske irgi iprotis, nuo jo net sakandis neteisingas formuojasi, bet kazkaip labai retai galima isgirsti, kad tai nera toks jau geris. dabar kazkaip prisiminiau, kaip viena gydytoja mane paprotino, kad duociau soske vaikui, tada nebereiks to zindymo. Visu pirma, mano vaikas kategoriskai jos atsisake 9 men, visu antra, niekaip nesuprantu, kodel gumos gabalas yra geriau uz kruti
Siaip dar paie tuos iprocius - ju gi viokiausiu pas vaikus yra - miegoti su meskiuku, tampytis paskui save koki medziagos gabala ir tt ir pan...kazkaip ju niekas su rukymu nesugretina
Va tuomet aš ir supratau, kad mano pienas tėra "kaip surukyt cigaretę-įprotis".Man pasidarė labai nesmagu, aš su vaiku nuėjau nuo stalo, bet jau tvirtai žinojau, kad tai pabaigos pradžia.
Juk mažo vaikiuko gyvenimas (o juk ir suaugusiojo) susideda iš aibės įpročių, kurie visi kartu paimti vadinasi "dienos ritmas". Tai saugumo jausmas. Todėl labai keistai skamba palyginimas su rūkymu. 
(nes aš taip ir nesulaukiau tam tikrų dienų.....)
