ka padarysi ajuka ,visokiu žmoniu yra .aš velyku tiesiog nekenčiu.manomama pasake,kodel taip juk velykos kilnojama švente ir su metinem nesutapapo dar .bet kaip jai paaiškinti ,kad suprastu juk mano andriukas mire per pačias velykas ir man nasvarbu,kad jos kita diena .man kiekviena karta primena velykos mano netekti,o ne kokia švente.tad šis musu skausmas su laiku tik aprimsta,o ne užgyja ,kaip kiti mano...kartais tas netekties skausmas prasiveržia dar labiau negu buvo,bent jau man taip buna .
kartais kasikalbejimas su kitais nepažystamais,kurie patys patyre,ta pati,padeda trumpam numalšinti ta beribi skausma...
QUOTE(fukcija @ 2008 05 06, 10:48)
ka padarysi ajuka ,visokiu žmoniu yra .aš velyku tiesiog nekenčiu.manomama pasake,kodel taip juk velykos kilnojama švente ir su metinem nesutapapo dar .bet kaip jai paaiškinti ,kad suprastu juk mano andriukas mire per pačias velykas ir man nasvarbu,kad jos kita diena .man kiekviena karta primena velykos mano netekti,o ne kokia švente.tad šis musu skausmas su laiku tik aprimsta,o ne užgyja ,kaip kiti mano...kartais tas netekties skausmas prasiveržia dar labiau negu buvo,bent jau man taip buna .
kartais kasikalbejimas su kitais nepažystamais,kurie patys patyre,ta pati,padeda trumpam numalšinti ta beribi skausma...
kartais kasikalbejimas su kitais nepažystamais,kurie patys patyre,ta pati,padeda trumpam numalšinti ta beribi skausma...
nors man ti 4 men kai nera mano mazosios bet kartai uzeina toks sunkumas, tai tik cia ir galiu biski apmalsint savo sielvarta, o artimieji mano kad ner ko cia, kad jau viskas, jie tai palaidojo zmogu kurio net nepazino ir kai kurie mate tik karstuke, tai jie isejo ir pamirso viska o mes liekam toleu su savo skausmu ir liudesiu. nors kartais labai skaudu, bet as is to pamoka turiu, viso pirma atreku zmoniu bendravimo rata, o antra zinau kad mano vaika mokinsiu gerbt mirusios ir svetima skausma ir net jai nepazinojo mirusio zmogaus. noriu kad mano anukai zinotu kad buvo pas jos teta kuri mire dar kudikiu, ir pronukai ir t.t.... kad kapai nebutu apleisti ir pamirsti... tikios kad tai gausis!
sveikos, mergaites! 
ajai jai kiek cia visko jus prikalbejot per tas kelias dienas! o kas idomiausia tiek visko panasiai ir man buvo 
kazkaip pagalvojau gal tie likimai tokie panasus ir viskas kartojasi?
ir mane mama visad keikdavo nors dar ir vaiku neturejau tai vis varydavo ant busimu mano vaiku, kad jiem taip butu ar kitaip
o kai jau taip nutiko tai pasake kad ir gerai tau kad sunu invalida augini , tai mes su sesere vis apie tai pagalvodavau kad gal mums ir nesiseka kad mama pastoviai keiksnodavo(pas seseri septyniu menesiu kviete gimdyma ir nebegyvas buvo kudikelis)kaip sako zodis nezvirblis atgal nesugrazinsi 
.....bet as jai atleidau bendraujam ir gan graziai tik niekad vaiko jai nepalieku nei ano nei dabartinio!
ajai jai kiek cia visko jus prikalbejot per tas kelias dienas! o kas idomiausia tiek visko panasiai ir man buvo kazkaip pagalvojau gal tie likimai tokie panasus ir viskas kartojasi? ir mane mama visad keikdavo nors dar ir vaiku neturejau tai vis varydavo ant busimu mano vaiku, kad jiem taip butu ar kitaip
o kai jau taip nutiko tai pasake kad ir gerai tau kad sunu invalida augini , tai mes su sesere vis apie tai pagalvodavau kad gal mums ir nesiseka kad mama pastoviai keiksnodavo(pas seseri septyniu menesiu kviete gimdyma ir nebegyvas buvo kudikelis)kaip sako zodis nezvirblis atgal nesugrazinsi .....bet as jai atleidau bendraujam ir gan graziai tik niekad vaiko jai nepalieku nei ano nei dabartinio!
QUOTE(zyzi @ 2008 05 06, 12:56)
sveikos, mergaites! ajai jai kiek cia visko jus prikalbejot per tas kelias dienas! o kas idomiausia tiek visko panasiai ir man buvo kazkaip pagalvojau gal tie likimai tokie panasus ir viskas kartojasi?
ir mane mama visad keikdavo nors dar ir vaiku neturejau tai vis varydavo ant busimu mano vaiku, kad jiem taip butu ar kitaip o kai jau taip nutiko tai pasake kad ir gerai tau kad sunu invalida augini , tai mes su sesere vis apie tai pagalvodavau kad gal mums ir nesiseka kad mama pastoviai keiksnodavo(pas seseri septyniu menesiu kviete gimdyma ir nebegyvas buvo kudikelis)kaip sako zodis nezvirblis atgal nesugrazinsi .....bet as jai atleidau bendraujam ir gan graziai tik niekad vaiko jai nepalieku nei ano nei dabartinio!
ajai jai kiek cia visko jus prikalbejot per tas kelias dienas! o kas idomiausia tiek visko panasiai ir man buvo kazkaip pagalvojau gal tie likimai tokie panasus ir viskas kartojasi? ir mane mama visad keikdavo nors dar ir vaiku neturejau tai vis varydavo ant busimu mano vaiku, kad jiem taip butu ar kitaip
o kai jau taip nutiko tai pasake kad ir gerai tau kad sunu invalida augini , tai mes su sesere vis apie tai pagalvodavau kad gal mums ir nesiseka kad mama pastoviai keiksnodavo(pas seseri septyniu menesiu kviete gimdyma ir nebegyvas buvo kudikelis)kaip sako zodis nezvirblis atgal nesugrazinsi .....bet as jai atleidau bendraujam ir gan graziai tik niekad vaiko jai nepalieku nei ano nei dabartinio!na tai gal tavo mama keicesi, o manoji visai nesikeice, o su metais tik piktesne darosi, pas jia jau nuo pikcio veidas kreiptys pradejo, man tai nesinori su tokeis zmonem bendraut, man be jos uztenka sunkumu ir liudesio ir jios pikcio nenoriu ir uzgauliojimu!
O pas mane mama gera... Deja, tai nieko nekeičia.
Irgi kartais pagalvoju: gal mus kas užkeikė? Tėtė žuvo jaunas - 44 metų, mano močiutė (jo mama) mirė 42 metų, Aliukas (gryna mano tėtuko kopija) mirė 2 metukų... Viską, ką turime gyvenime, pasiekėme tik didelių pastangų dėka. O prarandame akimirksniu...
Deja, nieko tikro nesužinosime. Toks turbūt likimas - ir viskas.
Irgi kartais pagalvoju: gal mus kas užkeikė? Tėtė žuvo jaunas - 44 metų, mano močiutė (jo mama) mirė 42 metų, Aliukas (gryna mano tėtuko kopija) mirė 2 metukų... Viską, ką turime gyvenime, pasiekėme tik didelių pastangų dėka. O prarandame akimirksniu...
Deja, nieko tikro nesužinosime. Toks turbūt likimas - ir viskas.
Oi, merginos, paskaitau tai žiauru, kokius žmonės žemė nešioja 
Apie coliukę aš irgi noriu kalbėti ir kalbėti. Kartą labai ne kaip pasijutau, kai krikštijom mergaitę pusseserės. Mūsų krikšto dukros vardas toks pats kaip mūsų mažulės, tai oi kaip man sunku buvo. O man vis kažkaip iš kalbos išeina, kad vat mūsų mažulė taip ir anaip. O jie nekreipia dėnmesio, kaip nieko negirdėję. Žodžiu, visiškai nešneka apie ją. Nu kaip pasijutau tai žiauru. Kad ir man skaudu, bet ji buvo, jos iš gyvenimo neišbrauksi, ji yra ir bus mūsų gyvenimo dalis. Kiti to nesupranta. Taip, gal jie neori skaudinti, bet mane skaudina tai kad nekalba apie ją. Man nieko nebeliko, tik kalbos ir prisiminimai apie mažulę, tai kam ir juos išbraukti
Apie coliukę aš irgi noriu kalbėti ir kalbėti. Kartą labai ne kaip pasijutau, kai krikštijom mergaitę pusseserės. Mūsų krikšto dukros vardas toks pats kaip mūsų mažulės, tai oi kaip man sunku buvo. O man vis kažkaip iš kalbos išeina, kad vat mūsų mažulė taip ir anaip. O jie nekreipia dėnmesio, kaip nieko negirdėję. Žodžiu, visiškai nešneka apie ją. Nu kaip pasijutau tai žiauru. Kad ir man skaudu, bet ji buvo, jos iš gyvenimo neišbrauksi, ji yra ir bus mūsų gyvenimo dalis. Kiti to nesupranta. Taip, gal jie neori skaudinti, bet mane skaudina tai kad nekalba apie ją. Man nieko nebeliko, tik kalbos ir prisiminimai apie mažulę, tai kam ir juos išbraukti
QUOTE(ajuka @ 2008 05 06, 09:32)
del mano elos, tai as kaip suprantu yra taip, kad jos jie nemate ir tas pats... mazdaugreik pamirst.. o cia dar su arielyte atvaziuojam tai visi ja dziaugias, elos kaip nebuve.. gal kvaila, gal reik gyvent toliau, bet as juk ir gyvenu - tiesiog as noriu ja prisimint, noriu kalbet apie ja, nes ji buvo. Ir man skaudu, kad kiti nenori jos prisimint... Geriausias bajeris, kad mano tevas skambina penktadieni ir sveikina su praejusia svente sakau, su kuo sveikini, su vaiko mirties metinem??? aij sako, susimaisiau galvojau, kad vakar, t.y. geguzes 1d motinos diena buvo nu zodziu...
dar ant vyro baisus pyktis paeme, bet jau nesiplesiu...
eina praeina skausmas lieka prisiminimai gyveni toliau, bet tadien pasijauciau, lyg viskas siandien butu buve ir vel negalejau nei asaru nei skausmo suvaldyt... ir skauda dabar, negaliu negalvot, kad net nesugebejau paminet jos mirties graziai ir laiko nebeatsuksi..
sakau, su kuo sveikini, su vaiko mirties metinem??? aij sako, susimaisiau galvojau, kad vakar, t.y. geguzes 1d motinos diena buvo nu zodziu... dar ant vyro baisus pyktis paeme, bet jau nesiplesiu...
eina praeina skausmas lieka prisiminimai gyveni toliau, bet tadien pasijauciau, lyg viskas siandien butu buve ir vel negalejau nei asaru nei skausmo suvaldyt... ir skauda dabar, negaliu negalvot, kad net nesugebejau paminet jos mirties graziai ir laiko nebeatsuksi..
Ajuka, matyt visoms mums panašiai atrodo. Ir aš pykau, siutau, kad niekas nenori mano mažiuko prisiminti, vengia tos temos. Dabar tiesiog su tuo susitaikiau, t.y. stengiuoi susitaikyt. Ir tikrai žinau: visą gyvenimą savo mažulėlį prisiminsiu aš, Aliuko tėtis, broliukas, viena močiutė (mano mama), teta, prosenelė, keletas draugų, jų tėvų... Argi tai nedaug? Daug. O kiti lai gyvena kaip jiems sąžinė liepia... Jei jie ją turi.
Man tai Kauno gimtadienis - liūdna šventė (Aliuko gimtadienis), dar Aliuko ir mano vyro vardadieniai - Aliukas išėjo kaip tik išvakarėse, tarsi specialiai keletą dienų išlaukęs, kad nebūtų visam gyvenimui juodu ženklu pažymėtos jo tėvelių vestuvių metinės bei krikštatėvio gimtadienis... Betgi vis vien liūdni man ir gegužės mėnuo, ir liepa, ne tik tos dienos. Nepaisant vasariško jų grožio... Net atostogų tuo laiku neplanuoju. Dar nesusitaikiau...
Papildyta:
QUOTE(rasve @ 2008 05 06, 13:04)
Oi, merginos, paskaitau tai žiauru, kokius žmonės žemė nešioja
Apie coliukę aš irgi noriu kalbėti ir kalbėti. Kartą labai ne kaip pasijutau, kai krikštijom mergaitę pusseserės. Mūsų krikšto dukros vardas toks pats kaip mūsų mažulės, tai oi kaip man sunku buvo. O man vis kažkaip iš kalbos išeina, kad vat mūsų mažulė taip ir anaip. O jie nekreipia dėnmesio, kaip nieko negirdėję. Žodžiu, visiškai nešneka apie ją. Nu kaip pasijutau tai žiauru. Kad ir man skaudu, bet ji buvo, jos iš gyvenimo neišbrauksi, ji yra ir bus mūsų gyvenimo dalis. Kiti to nesupranta. Taip, gal jie neori skaudinti, bet mane skaudina tai kad nekalba apie ją. Man nieko nebeliko, tik kalbos ir prisiminimai apie mažulę, tai kam ir juos išbraukti
Apie coliukę aš irgi noriu kalbėti ir kalbėti. Kartą labai ne kaip pasijutau, kai krikštijom mergaitę pusseserės. Mūsų krikšto dukros vardas toks pats kaip mūsų mažulės, tai oi kaip man sunku buvo. O man vis kažkaip iš kalbos išeina, kad vat mūsų mažulė taip ir anaip. O jie nekreipia dėnmesio, kaip nieko negirdėję. Žodžiu, visiškai nešneka apie ją. Nu kaip pasijutau tai žiauru. Kad ir man skaudu, bet ji buvo, jos iš gyvenimo neišbrauksi, ji yra ir bus mūsų gyvenimo dalis. Kiti to nesupranta. Taip, gal jie neori skaudinti, bet mane skaudina tai kad nekalba apie ją. Man nieko nebeliko, tik kalbos ir prisiminimai apie mažulę, tai kam ir juos išbraukti
Nieko nereikia išbraukti: mūsų angelėliai visuomet bus su mumis, mūsų gyvenimo dalis. Tad stenkimės vadovautis savo mintimis, kad ir kas bebūtų.
Bet visgi kaip buvo skaudu, kai po Aliuko mirties anyta sunaikino visas jo nuotraukas, pasakiusi: "Negalima saugoti mirusių žmonių nuotraukų. Žmogaus nėra - nuotraukas į ugnį". Tarsi peiliu į širdį... Nuo tada uošviams neduodu JOKIOS nuotraukos. Kam?
Anyta pyksta, matydama pas mus svetainėje ant sienos Aliuko portretą. Sako, žiūri tokiomis smerkiančiomis akimis... O man tos akys mylinčios atrodo. Tarsi Aliukas dalyvautų visuose mūsų pokalbiuose, žaidimuose, pasisėdėjimuose... Ir nusispjaut man, kad kitiems kitaip atrodo. Kažkokia "kietesnė" pasidariau po visko. O anyta pas mus beveik niekada nebeatvažiuoja. Ir nereikia. Visiems lengviau.
as turiu labai gera mama, tevas ne pats geriausias, bet jei kokios bedos basom kojom per zarijas eitu... anyta , kaip sako velnio pramanyta 
, bet keikt ir nelabai galiu, nes ji kaimo zmogus, truputi kitaip viska supranta ir jei kas gaunas netaip ne is blogos valios... geriausia ka suradau- tai vyras, kuris turi gelezine kantrybe su manim ir nebando perauklet(bergzdzias reikalas butu)
mazutes nuotrauku galima sakyt niekam nerodau ji tik mano ir nenoriu dalintis, padejus nuotraukytes, kad nebut skaudu kekviena kart, jos nepamirstu niekad ir ji man pries akis tik gyva
, bet keikt ir nelabai galiu, nes ji kaimo zmogus, truputi kitaip viska supranta ir jei kas gaunas netaip ne is blogos valios... geriausia ka suradau- tai vyras, kuris turi gelezine kantrybe su manim ir nebando perauklet(bergzdzias reikalas butu)mazutes nuotrauku galima sakyt niekam nerodau ji tik mano ir nenoriu dalintis, padejus nuotraukytes, kad nebut skaudu kekviena kart, jos nepamirstu niekad ir ji man pries akis tik gyva
mazute aplanko pro reta seneliai , draugai visu sventu diena uzdega zvakele kai kurie gimines, bet apie ja nebesneka, nes ir jiems patiems pradejus apie mazute sneket renkasi asaros, zinau, kad ne man vienai skauda del jos sirdi, bet mamai tas skausmas visada bus didziausias
Kažkodėl daug kam blogos žinios susijusios su velykomis 
Mūsų Mažuliukas turėjo gimti Velykų antrą dieną, atėjo truputį anksčiau
, ta diena kai išėjo - buvo balandžio 1-oji, iškrėtė pokštą Mažiukas...
Šiandien darbe kažkaip išėjo kalba apie motinų dieną, kaip vyrai ir vaikai sveikino mano bendradarbes, viena sako, tai ko tu dar ne mama ir tave pasveikintų, tai nusišypsojau ir susigūžusi išėjau
Mūsų Mažuliukas turėjo gimti Velykų antrą dieną, atėjo truputį anksčiau
, ta diena kai išėjo - buvo balandžio 1-oji, iškrėtė pokštą Mažiukas... Šiandien darbe kažkaip išėjo kalba apie motinų dieną, kaip vyrai ir vaikai sveikino mano bendradarbes, viena sako, tai ko tu dar ne mama ir tave pasveikintų, tai nusišypsojau ir susigūžusi išėjau
QUOTE(alde @ 2008 05 06, 22:02)
Kažkodėl daug kam blogos žinios susijusios su velykomis
Mūsų Mažuliukas turėjo gimti Velykų antrą dieną, atėjo truputį anksčiau , ta diena kai išėjo - buvo balandžio 1-oji, iškrėtė pokštą Mažiukas...
Šiandien darbe kažkaip išėjo kalba apie motinų dieną, kaip vyrai ir vaikai sveikino mano bendradarbes, viena sako, tai ko tu dar ne mama ir tave pasveikintų, tai nusišypsojau ir susigūžusi išėjau
Mūsų Mažuliukas turėjo gimti Velykų antrą dieną, atėjo truputį anksčiau
, ta diena kai išėjo - buvo balandžio 1-oji, iškrėtė pokštą Mažiukas... Šiandien darbe kažkaip išėjo kalba apie motinų dieną, kaip vyrai ir vaikai sveikino mano bendradarbes, viena sako, tai ko tu dar ne mama ir tave pasveikintų, tai nusišypsojau ir susigūžusi išėjau
Papildyta:
vyras ka tik padovanuojo auksini pakabuka angeliuka! o ant vidinies puses uzrase nemira, apsizliumbeu, bet labai malonu. man dabar vis angeliukai rupiet pradiejo, visur jos pastiebiu, tai jis ir sugalvojo, pavilota motinos dienos proga dovana!
gal merginos pyksit ant manes, kekvienas turim teise i savo nuomone, bet ne visi gyvena tuo musu skausmu,skaudziai zeidzia nepasverti zodziai, bet jei jus viska imsit taip giliai i sirdis tai nuo to tik jums sunkiau... manes pries pora dienu paklause kiek turiu vaiku, sakiau kad viena, nenoriu kekvienam aiskint , kad buvo dukryte, nes tikrai pradeciau zliumbt, aisku dilgtelejo i sirdi, bet visi neprivalo zinot apie mano nelaime.mano laime ir gera nuotaika- nera angeliuko isdavimas, tiesiog stengiuos vardan to brangiausio angeliuko ir but laiminga
leidau sau metus gedet, gana, jos nebeprikelsiu, nors taip jos truksta, as reikalinga sunui besijuokianti ir geros nuotaikos, na ir aisku savo "didziajam berniukui" kuris matydamas susiraukusia isvarvejusiom akim nuo asaru savo "boba" gali pradet dairytis i sonus, todel as turiu but pati laimingiausia ir geriausia mama ir zmona ne tik del saves bet ir del savo vyru
va kokia litanija gavosi
linkiu kekvienai pagalvot ir but pacia laimingiausia, graziausia ir geriausia mama ir zmona
leidau sau metus gedet, gana, jos nebeprikelsiu, nors taip jos truksta, as reikalinga sunui besijuokianti ir geros nuotaikos, na ir aisku savo "didziajam berniukui" kuris matydamas susiraukusia isvarvejusiom akim nuo asaru savo "boba" gali pradet dairytis i sonus, todel as turiu but pati laimingiausia ir geriausia mama ir zmona ne tik del saves bet ir del savo vyru
va kokia litanija gavosilinkiu kekvienai pagalvot ir but pacia laimingiausia, graziausia ir geriausia mama ir zmona
