Sveikos brangios mamytes. Jau su praejusia musu visu svente

.
Turejau savaitgali sveciu is gimtosios Lietuveles tai pailsejau truputi nuo kasdienio begimo

.
Ziuriu liudesiukas i musu skyreli braunasi, bet dziugu, kad jam cia vietos atsiranda, kad kaukiu niekam nereikia detis...
Kai paskaiciau apie visus tuos izeidinejimus net plaukai piestu atsistojo

. Nu man nieks i akis nieko nesake ir is artimiausiu zmoniu net negaleciau isivaizduoti tokiu pasakymu. Aisku tiek mama, tiek anyta tikisi, kad kuo greiciau atsigausiu, bet sitos temos pacios neliecia. zinau yra zmoniu, kurie man uz nugaros sneka visokius dalykus, bet kai kurie is ju matyt neisdrystu nieko pasakyti, nes isgirstu ir is manes ka apie juos galvoju. Bet kad, protingi , suauge zmones galetu taip kalbeti kaip tie su kuriais kai kutrios is jusu susiduret , net pagalvoti negalejau

. Bekit toliau nuo tokiu zmoniu, tegul jie gyvena savam nesveikam pasaulelyje
Uzuojauta Rasve del visu kanciu susijusiu su cuoliuke. Gerai, kad be liudnu prisiminimu aplanko ir grazus.
as irgi turiu vyresne mergyte, kai laukiausi jai buvo dveji. ruosem seses gimimui nuo pat pirmu nestumo dienu. Kai prasidejo gimdymas ji jau miegojo ir nemate kaip isvaziavom. atsitikus nelaimei jai teko kelias dienas pabuti su mano draugem, nelabai suprantant kur mes su vyru dingom, kai po 3 dienu vyras ja atveze i ligonine, ji su manim nekalbejo is pradziu, paskui atsileido, tik ilgai nenorejo namo grizti

, verkdavo naktimis. Kadangi mes nelaidojom mazosios, tai ir laidotuviu isvenge. Pirmi klausimai apie sese atejo neuzilgo, kai isrinkinejom lovyte ir tvarkiau rubelius, tada sauke, o kur leliukas miegos. Teko paaiskinti apie angelelius. Koki men mylimiausias zaislas buvo angelelio figurele, paskui aprimo. ir va dabar pries pora dienu islindo visa gauta informacija. kadangi aplinkui daug besilaukianciu draugiu, tai ji mato didejancius pilvukus, pasakem , kad tetos tures leliukus, tai ji ir sako: ir as turiu sesyte, kuri pas mama pilvelyje gyveno, bet ji isejo pas angelelius. Na kadangi drauges mano saunios ir nepasimeta po tokiu zodziu , tai pokalbis dazniausiai pasibaigia be dideliu emociju. Kazkaip amelija dar ne karto nesake, kad eis pas sese, gal dar per maza. Nezinau kokie klausimai atsiras, kai vel lauksiuos

, bijau, kad nebutu baimiu, kad ir naujas leliukas iseis pas angelelius...
O del tu mirties akimirku tai ziuriu daugumai tenka gyventi su mintim, kad nebuvo salia savo angeleliu ju mirties minute. Taip norejau buti salia ir as, bet deja apie mirti suzinojau po 5 min. dar vis skauda del to, bet vis dazniau pagalvoju, kad juk nebuciau kitaip paleidusi
Bim: STT teisi tau dar tiek mazai laiko praejo ir verta pereiti per sunkiausius etapus po netekties pries pastojant. tik neuzdaryk langelio i ta minti apie kita leliuka, palik jam erdves ir laikas pats viska sudelios. Leisk sau gyventi, nejausdama spaudimo, kad turi elgtis vienaip ar kitaip...
dabar ne i ta tema: vakarop pabandusiu kelias nuotrauke;les ikelti su oslo vaizdais, gal pakels nuotaikeles.
geros dieneles visom