Kaip sutariate su sesers/brolio antrąja puse?

O as visiskai nesutariu su vyto brolio zmona Atrodo taip fainai galetume visi bendraut, bet su ja neimanoma. Stengiausi su ja kuo graziau bendraut, bet jai tai svatima Taigi ir as nusprendziau, ne nori ne reikia Turiu daug geru draugiu, gera vyra ir man to uztenka

su broliene santykiai jokie Ji furija, isterike ir bambekle. Vat ir pasakiau

Sveikos,
labai šaunu, kad sukūrėte tokia temą...
Turiu aš broliuką, 5 metais jaunesnį.Buvo laikai mes kada iki ryto 3 valandos praplepėdavome...Apsivedė mano broliukas vieturtę dukrelę...Maniau bus tokie pat tarpusavio santykiai, bet...Pirmiausia, buvo atšauktos kadėdinės dovanos, gimtadienio - tai tik dovanų pasikeitimas, jos žodžiai.Aš gyvenu kitam mieste ir atvykus į svečius ne visada ir arbatos pasiūlys...O dabar mano broliukas, po 8 bendro gyvenimo metų,pasveikinus su 33 gimtadieniu telefonu ( toks dabar mūsų bendravimas ), palinkėjus pinigų ir paaiškinus, kad sveikatos linkėti dar per anksti, buvo paklausta : tai , ką man pavydi? To iš savo broliuko anksčiau nieko panašaus nebūčiau niekada neišgirdus...Bet, tai atsitiko...Tad dabar nežinau, kada su savo broliene ir broliuku bendrausime...
Tad ,manau galima daryti atitinkamas išvadas apie sutarimą su brolio antrąja puse

Gana normaliai.Esu iš didelės šeimos,todėl tikrai turiu nemažai savųjų-antrųjų pusių .Priimti reikia žmogų tokį koks jis yra ir gerbti savo seaers ar brolio pasirinkimą.

As tai turejau labai gera anyta (draugo mama). Tai ji stengdavosi nesikisti i kitu santykius nors ir jai labai sunku buvo. O as kazkaip stebuklingai sugebu sutarti su sesers draugais. Na manau, kad man truksta kokio brolio ar siaip kazko. Tai jie man viska perka ir myli kaip sese...tai mano sesuo net siunta..

Manau ,kad jokių santykių nėra.Kai aš atvažiuoju pas brolį,ji išeina iš namų.Gal taip ir geriau,nes žiūrėti į jos perkreiptą veidą tikra kančia.Su vyru ieškojome tokio jos elgesio priežasčių ir nusprendėme ,kad kaltas pavydas.Tokioje situacijoje gaila tik brolio,neturi kur akių dėti.

perskaičiusi tavo pasisakymą, išsigandau-pagalvojau, kad čia apie mane
Mano vyro brolis su žmona gyvena už 100 km...Mes su ja vienmetės, tiksliau pusė metų skirtumas. Atrodo turėtumem daug bendrų temų: vyrai-broliai, uošviai, galu gale šiaip apie gyvenimą. Bet ne...Ji man iškart nepatiko kai tik pamačiau ją...Būna taip: pamatai žmogų ir "netraukia" prie jo. Bandžiau iš pradžių dar kažkiek bendrauti: kai atvažiuodavo į Vilnių, tai susitikdavom kartais. Kai mes nuvažiuodavom pas uošvius ir pas juos apsilankydavom...Bet vienas įvykis mūsų gyvenime matyt žiauriai paveikė mūsų santykius (nors negaliu pasakyti, kad labai jau noriai su bendravau, bandžiau persilaužti-tai mano silpnoji pusė - jei kas nepatinka, ypač žmonės, tai tą galima perskaityti ant mano veido ) Mes su savo vyrais gyvenom susimetę...Pirma pastojo ji...Jai vietoj vedybų buvo pasiūlyta daryti abortą. Finalas: jie turi dukrą, gyvena nesusituokę ir kiek teko matyti dažnais pešasi (žodžiais)...Tačiau čia jau jų gyvenimas...Vėliau pastojau aš. Be jokių kalbų - vestuvės (vyro nespaudžiau, jis norėjo pilnos šeimos, registruotos). Apie tai aišku sužinojo visi giminaičiai. Per pirmasias savo savaites teko pas juo pasisvečiuoti, kukliai pasedėjom pas juos...Mūsų vestuvės įvyko jau be vaikelio po širdele ...Santykiai sy vyru klostesi labai gerai, dar pasidarėm artimesni. Bet man neduodavo ramybės klausimas, kodėl, kas ne taip, ar čia nebus mano gyvenimo klaida ir pan...Nuojauta neduodavo ramybės. Nuėjau pas būrėją. aš buvau teisi...Vaikelio netekau, nes mane nužiūrėjo Ir atspėkit kas...taip toji vyro brolio "žmona". Pasakysit, kvaila tikėti ką sako būrėjos.. Tačiau teko įsitikinti, kad ji nemeluoja-viskas išsipildė po kol kas ką ji sakė...Būrėja mane perspėjo, kad per iš vyro pusės kažkas linki man blogo, patarė nepriimti jokių daiktų, dovanų iš jo giminių rankų...Prie zagso nepriėmiau nei vienos puokštės, nei vienos dovanos: viską ėmė arba mano podružkės, arba vyras. Tik vieną kartą daviau palaikyti savo rankinuką jai...Per puotą teko su vyru žiauriai apsipikti, išlieti krūvą ašarų...Jai turėjo prasideti sesija. Visąlaik girėsi, kad turi Vilniuj daug draugų ir tikrai neprapuls. Bet kodėl tada reikėjo pirmą mūsų su vyru naktį namie praleisti kartu (kitam kambary)? Kitą naktį neskubėjo išeiti...Tik trečią dieną ramiai įkviepiau pas save namuose, kur gyvenam tik aš su vyru. Puikiai žinodama, kad netekom vaikelio, kad patirėm didžiulį šoką, likimo smūgį, lyg tyčia sakydavo, kai susitikdavom visi pas uošvius, vyrui: "pažiūrėk, ugtelėjo dukrelė, ar ne?" kam skaudinti??? vyras po to visas vėl vos ne į ašaras, vėl raminti reikėjo ir pačiai dar buvo super skaudžiai, tik gal bandžiau parodyti, kad jau apsiraminau....tai nuo to laiko jai vieną kartą į jos pasiūlymą užeiti pas mus kavos vėlai vakare aš tiesiai šviesiai jai pasakiau NE, bandau su ja nebendrauti...kai atvažiuoja pas uošvius, į jos dukrą visai nežiūriu, į ją dėmesio - 0. kažką paklausia-atsakau super šaltai ir trumpai, kad dingtų noras jai dar kažko paklausti., sveitainej jaučiasi labai didelė įtampa..į pasiūlymą užsukti pas juos visąlaik arba pratyliu, arba duodu suprast atsakymu, kad kada nors...Vyras bara, sako, nors apsimestum . aš visų pirmą nemoku, visą antrą kam reikia veidmainystės...Dabar laukiuosi, per visą neštumą apsilankėm pas uošvius 3 kartus: per pirmą niekam nieko nesakėm-apsidraudėm, per kitus apsilankymus-prisisegdavau gravkes, slepdavau pilvą rankom...Bijojau vėl prarasti žmogeliuką...Juk nežinau ką JI galėjo sugalvoti...
Pasakykit, ar čia yra kur mano klaida? Gal viską sureikšminau... aš jau pasimečiau...didžiulis pliusas viso to, kad jie gyvena toli ir ne su uošviais....
Na ir išsipliečiau

As labai nemegstu savo brolienes, nusibodo man ziuret kaip ji vis taikosi mano vyra paglostyt ar dar kaip nors prie jo prieit. Visi aplinkiniai tai pastebi, bet turbut as greit pratruksiu ir parodysiu jai jos vieta. Nors jie vede dar tik metai bet ji elgiasi labai netinkamai mano brolio atzvilgiu (nesuprantu kaip jis nepastebi kas ji per zmogus )
Ir dar tas nuolatinis jos melavimas ir pasaku kurimas tai

Nemegstu jos ir tiek....

siūlau tau nedelsti ir tiesiai šviesiai jai pasakyti, kad daugiau nematytum jos prie savo vyro gal bus skandalas , o gal tu jai parodysi, kam "priklauso" tavo vyras ir gali pastovėti už savo šeimą

tikrai daugiau nebeleisiu kad ji artintusi prie mano vyro. Ir siap stengiames nevaziuoti pas tevus jeigu zinom, kad ir jie ten bus. Nors is kitos puses ir bijau kad nebutu dar vieno skandalo su ja. Pries puse metu buvo vienas, kurio net nenoriu prisiminti. Zodziu, negraziai ji elgiasi su manimi ir musu gimine
Labai liudna turet tokiu giminaiciu...

bet manau, reikia vieną kartą tam padaryti galą gal geriau dar vienas skandalas, negu pačiai kankintis ir griaužtis

Kažkaip stengiuosi gerai sutarti su brolio žmona, nors kažkoks toks rūkelis kartais užplaukia . Ji šiek tiek už mane vyresnė ir man patinka visai su ja kartais "bobiškai" papliurpti apie vaikus ir šiaip. Nors apie jos kokias problemas su mano broliu kalbamės taip labai atsargiai, bet aš, turbūt, vis tiek palaikyčiau ją .