Kol dar nezinojau viso to, ka cia parasiau ir gavau dovanu ta nelemta knyga, tai isties labai pergyvenau, nes buvau neseniai istekejusi...Todel man viskas apie meile labai domino ir pasirodo, jog tai nera taip mistiska, kaip daugeliui atrodo, viskas kuo puikiausiai paaiskinama. Taigi nepainiokim tu dvieju dalyku ir sirdelej bus daug ramiau, nes dabar zinosit, jog meile, tai ner kazkoks nerealus stebuklas, kuris nutinka ne kiekvienam, tiesiog, jei surandi savo zmogu, tai reikia ji gerbti, , kartu abiems puoseleti santykius, neignoruoti vienas kito ir galesit po 50 metu pasidziaugti, jog sitas zmogus yra tas, kuri tiek metu mylejau ir tebemylesiu amzinai.
O sugriztant prie Beigbederio (tikiuosi teisingai parasiau), tai paanalizavus, kodel jis nusprende, jog meile trunka 3 metus, yra labai racionalus paaiskinimas. Partneriai gyvendami santuokoje pereina sunku laikotarpi ne tik kai
ISIMYLEJIMAS pereina i meile (apie tai ankstesnej zinutej parasiau), taciau dar yra ne vienas lygmuo, kuriems keiciantis, reikia abiems partneriams sugebeti prie to pasikeitimo prisitaikyti, vienas is tu pasikeitimu ivyksta apie 3 metus praejus nuo santuokos (kiekvienam individui truputi skiriasi laikas) ir matyt knygos herojus sio isbandymo nesugebejo atlaikyti ir paluzo, todel santykiai isiro. Taciau daugelis poru tai nesunkiai isgyvena, kas velgi kiekvienam skirtingai buna, juk tokio paties zmogaus, tarkim kaip tu, pasaulyje nera, taigi i ivairius dalykus reaguojame skirtingai.
Tuo ir baigsiu sia ilga zinute, tikiuosi tai kam nors pades, kas nerimauja del meiles trukmes. Sekmes mylint

ir neisgyvenkit del to be reikalo