Jodinėjimas

Na, pirmiausiai, bėda nebūtinai kilpdiržiuose (aišku, nemačius sunku pasakyt, ar jie per ilgi ar per trumpi, ar kaip tik). Bėda dažniausiai vėl toj pačioj pusiausvyroj Laukuose tempas greitesnis, gruntas kietesnis, todėl kol nėra tvirtos sėdėsenos ir pusiausvyros, greičiau pameti kilpas. Plius, jei per treniruotes joji su ilgom kilpom, reikėtų į laukus jojant jas per porą skylučių pasitrumpint, bus lengviau. Bet vėl gi, tai nepadės, jei nėra geros pusiausvyros balne.
O mokymuisi joti, be abejo, svarbu kilpų ilgis. Jei per trumpos, kilnosies aukštai, kibsies keliais, koja bus netinkamoj vietoj, todėl nepavyks tvirtai "įsėst" (t.y. išmokti tvirtai sėdėti) į balną. Jei per ilgos - vėl gi, didelė problema, nes remsies į kilpas pirštų galais, negalėsi kojos taisyklingai patraukti žemyn, kaip taisyklė, sėsi į "kėdutės" poziciją (t.y. ant balno galo, kojos per toli prieky), vėl gi, negalėsi efektyviai naudoti savo blauzdų bei juosmens, ir taip pat nepavyks tvirtai sėdėt.

Todėl pradžioj, nepriklausomai nuo to, ar treniruoja dailųjį jojimą ar konkūrą ar dar kažką praktikuojantis treneris, kilpų ilgis turėtų būti universalus, o ne konkūrinis ar išjodinėjimo. Kas dažnai pas mus problema - išjodinėjimo treneriai nuo pirmos dienos nuilgina kilpas, konkūristai - nutrumpina. Todėl turim tiek raitelių, kurie, nepaisant to, kad joja metų metus, nesėdi tvirtai.

Įmetu porą foto, kaip maždaug atrodo tie skirtingi kilpų ilgiai. Ilgis skiriasi maždaug dviem skylėm, priklausomai, aišku, nuo to, kokie tarpai tarp skylių (vienuose kilpdiržiuose didesni, kituose - mažesni..). Čia tik bendram įsivaizdavimui - kiekvienam žmogui pritaikyt kilpas vis tiek reikia individualiai, priklausomai nuo kojos ilgio, balno formo, sudėjimo ir pan.

Universalaus ilgio kilpos


Dailiajam jojimui


Konkūrui




Manau, priklauso nuo to, kokių turi Jie gi užsako iš katalogų įvairių. Jei yra gamintojo nuolaidos, tuomet pigiau gal ir gavos. Be to, skirias firmos, medžiagos... Pigiausiai galima užtaikyt perkant tiesiai iš katalogų patiems, per nukainavimus, iki šimto litų galima sumokėt Galima iš skelbimų... Variantų daug



Šalta po treniruotės būna, kai išgaruoja šiluma, kuri užeina jojant Tada lekiu gert į kambariuką arbatos

Avis, kaip Jūs aiškiai ir išsamiai viską išdėstote Nebaisu ir klausti

Vis girdžiu, kad kol nesusitvarkys pusiausvyra, tol ir kulnas nenusileis, ir kilpos bus mėtomos ir kiti negerumai. Bet svarbiausia (bent jau man taip atrodo), kad pusiausvyra ir teisinga sėdėsena įgyjama tik daug jojant, jojant, jojant. O joti tai reikia su tom pačiom kilpom, tais pačiais kulnais ir pan.

O kodėl turėtų būt baisu klausti?

Tai jau taip, reikia joti, joti ir darkart joti Tik, aišku, tas jojimas turi būti tikslingas, lavinantis sėdėseną, tam ir yra tie milijonai pratimų, užduočių ir pan. Jei visąlaik tik kratytis ant kordo ratuku ristele tai jau tikrai apie sėdėsenas galima pamiršt

Aha, pastebėjau. Tokie pilni energijos ir noro dūkti Bet ir užsiaugino kalinius žirgai

Supermamkos ir ne tik, noreciau dar paklaust.
Kaip reikia prisiraginti zovadai ? Zinau, labai durnai skamba klausimas Na, bet tarkim risciuoji ir tada ragini ragini ir tada zirgas automatiskai pereina i zovada, taip suprantu ? As pavyzdziui risciuoju ir kai raginu zirgas pradeda begt laabai greita riscia, ir as ziuriu, kad as jau nespeju kilnotis ( ! ) ir tada automatiskai prisitabdau. Tai kaip cia is tiesu? Ar pries zovada reikia tokios greitos riscios, kad zirgas isibegetu, kaip padaryt, kad jis pereitu i zovada normalioje riscioje?
Tikiuosi suprantate ka as cia sumaliau ir ko noriu paklausti...

Negalima žirgo vyti greita risčia (nes jis to ir išmoks). Kelti reikia visai kitokiais kojų nurodymais. Jei nesikelia, o įsibėgėja, tai iš esmės ir reikia stabdyti ir vėl iš naujo kelti. Pakilti zovada gali ir iš žingsnio, ir iš stovėjimo išvis (aišku ar žirgas klausys ir taip darys tai čia jau visai atskira kalba - bet įsibėgėti tai jau tikrai jam nereik).
Keliama giliai sėdint balne (nesikilnojant ir nebumsint), vidinę koją laikant prie pavaržos, o išorine blauzda spaudžiant ir šiektiek pabraukiant atgal.
Tačiau spėjant kad jūsų niekas nemokina (jei jau klausiate čia) ir žirgai nutąsyti (jojami ne vieno asmens, o daugybės) - greičiausiai nieko nesigaus. Mano manymu tokį dalyką kaip zovadą reiktų palikti tiems laikams, kai jau bus gera risčia, GERAS VALDYMAS (nes zovadoje, jeigu žirgą valdote prastai, viskas bus išvis nekontroliuojama), ir valdymas blauzdomis, o ne pavadžiais (naujokai kaip vadeliotojai tampo pvadžius, o kojos tabaluoja kas sau arba išvis įsikimba į šonus), pageidautina treneris/instruktorius kad užvestų ant kelio ir šiaip daug daugiau supratimo apie patį jojimą kad būtų (pvz reiktų bent jau žinoti ar iš tos kojos pakyla žirgas)...

Turėjau trečią pamoką pas trenerį ir jis mokino zovada. Pagal jus čia turėčiau suprasti, kad jau valdau žirgą ir tinkamai sėdžiu balne. Tačiau taip toli gražu nesijaučiu. [B]Ypač nesugebu nuleisti kulno [/B] Ir nesugebu greitai nusispardyti kilpos, kai koja jau per giliai joje Joti labai noriu. Labiausiai noriu išmokti teisingai joti, kad kuo mažiau "drąskyčiau" vargšą žirgą

Trijų treniruočių tikrai neužtenka. Ypač suaugę žmonės daug sunkiau susikoordinuoja ir išmoksta joti. Apčiuopiamam rezultatui pasiekti reikėtų joti bent du kartus per savaitę ir taip po kokio pusmečio jau galima jaustis drąsiau.

Treneris treneriui nelygu. Nežinau kokiais tikslais mokino zovaduoti. Ant kordo zovadą pajusti galima leisti kad ir pirmą kartą treniruojantis - jeigu žmogui gerai sekasi, o arkliukas minkštas. Bet kuomet jojama "laisvai" tai yra visai kas kita. Trenerių metodikos labai skiriasi. Vieni išvis nedirba ant kordo, kiti paleidžia nuo jo tik po pusmečio - kai jau raitelis sėdi padoriai - ir tik tada moko valdymo. Kiti kombinuoja viena ir kita. Vieni moko be kilpų jot, kiti ne. Daug rimčiau imamasi mokyti, kuomet žmogus iškart nuteikia, kad bus ilgalaikis klientas - t.y. kad mokysis rimtai. Į pavienius "pramogautojus" nežiūrima taip rimtai - jiems suteikiama proga patirti įspūdžių - ir tiek.

Mokino ant kordo. Nors nesu tikra ar mokino būtent zovados, ar kaip tik nuleisti kulną Nu atsikračiau ir viskas. Joju vieną valandą per savaitę (ir tai ne visada). Nervinuosi, kad nesiseka visko padaryti taip, kaip norisi

Visu pirma tai labai malonu, kad supratot ko klausiu ir zinoma, kad atsakete. Man dabar zinokite viskas kitom spalvom nusvito... T.y. nu tikrai tiek dalyku suzinojau is jusu post'o, apie kuriuos net pagalvojusi nebuciau. Ir as padariau isvada, kad asmeniskai man tas zovados kelimas ar pati zovada yra tikrai dar sudetingas dalykas (bent jau man -tikrai) prie kurio, kaip suprantu reikia prieiti palaipsniui ( na t.y. daug ka reikia moket ) velgi kalbu apie save. Ir pagaliau supratau, kad keliant zovada, nereikia, kad zirgas isibegetu...Kad ir mano pavyzdys as kaip kokia nesusipratele ( ) raginu, raginu - automatiskai zirgas jau nesasi greita riscia) ir as kaip princese laukiu kada gi zirgas pats susiprotes ir soliuot prades, o pasirodo cia dar reikia moketi išsikelt...Man to tikrai neaiskino, todel nenustebikite is kur pas mane tokie kvaili klausimai
1. Kodel zirga valdyti zovadoj yra zymiai sunkiau nei riscioj? Todel, kad tai tiesiog greitesnis aliuras?
2. Ir kodel svarbu kuria koja zirgas pakyla?

Na, mano praktika yra kitokia, jei skaitei temą, turbūt jau žinai, koks mokymo būdas turėtų būti. Tikrai dažnai mokymas forsuojamas, ypač mokant mėgėjus, neretas treneris tiesiog užmerkia akis prieš kai kuriuos dalykus. Jei toks mokymas netenkina, belieka mėginti ieškoti kito trenerio (žinau, tai nėr lengva, kai mažai praktikos, nes sunku atsirinkt, kur gerai, kur blogai)



Niekad nesuprasiu tiesiog "kratymo ant kordo", sorry Jei žmogus net nesupranta, ko jį bando išmokyti, tai jau skaitau, yra labai didelė trenerio klaida. Geras treneris visuomet stengiasi kad žmogus pirmiausiai suprastų, KODĖL reikia daryti vienaip ar kitaip, ir iš to jau seka pats mokomasis procesas.
Beje, kartas per savaitėlę yra mažai... Kad raumenys ir kūnas greičiau prisitaikytų ir būtų progresas, rekomenduojama joti bent porą kartų per savaitę. Idealu, jei pavyksta bent tris kartus Čia jau nėra taisyklė kažkokia, tai mano asmeniniai pastebėjimai treniruojant raitelius.

Papildyta:


Visai ne kvaili klausimai, o natūralūs, ir labai gerai, kad domitės. Tai tikrai smarkiai padeda tobulėti. O kad neaiškino treneris, tai vėl gi pasikartosiu, yra labai grubi klaida... Nemanau, kad tai geriausia vieta mokytis joti

Žirgą zovadoje valdyti nėra sunkiau, net gi tam tikra prasme lengviau, nes sėdėti balne zovadoje yra lengviau, nei risčioje, todėl automatiškai ir rankos, kojos, nugara būna ramesni, ir labiau klauso raitelio Sunkiau gal tik psichologiškai, nes tai greitesnis aliūras, ir raitelis galbūt to prisibijo
Vėl gi, jei žirgas pajaučia, kad raitelis tik sėdi ir leidžia jam elgtis daug maž kaip nori, tai gali prasidėt tokie dalykai, kaip pasinešimas, arba atvirkščiai, stojimas, perėjimas į risčią ir pan. Tai, aišku, nepalengvina valdymo. Bet ir vėl sugrįžtam prie to, kad pirmiausiai raitelis turi būti pasiruošęs zovaduoti, tiek fiziškai, tiek morališkai, tada ir valdymas iškart palengvėja

O koja svarbi dėl to, kad "teisingoj" zovadoj vidinė priekinė žirgo koja statomos toliau į priekį (o galinė toliau po žirgu) ir todėl perima daugiau žirgo svorio, kas yra svarbu, ypatingai voltuose, posūkiuose ir kampuose, nes taip žirgui yra lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Pamėgint galit ant savęs - kai staigiai sukat eidama pvz. į dešinę, tai daugiau svorio pastatot ant dešinės pusės, ir tai jum padeda posūky išsilaikyti, palyginus jei mėgintumėt išsukt posūkį remdamiesi kaire koja, perkeliant svorį ant jos. Sunkoka truputį paaiškint raštu, lengviau su vaizdine info

Šita suprantu teoriškai, bet praktiškai Turbūt reikia pasiekti tokį lygį, kad jauti žirgą, kaip save.

Vis dar nesuprantu, kuri yra vidinė žirgo koja, kuri išorinė Iš pradžių niekaip negalėdavau suprasti, kai treneris treniruodavo jau rimtus jojikus, ką reiškia tie jo pasakymai "Pasikeisk koją! Vidinis! Išorinis!".