Ak, Ajuni ... Nėr mums griežtesnių teisėjų už mus pačius. Niekada nieko nepamirši, tad beliks išmokti gyventi su savo "šleifais"... Visi jų turim - temeta akmenį, kas šventas (šita ar bet kuria kita prasme). Iš klaidų mokomės, o kas gi neklysta?.. Susitark pati su savimi, priimk sprendimą - ir gyvenk toliau. Kas buvo - buvo. Tai jau vakardiena. Tavęs laukia rytojus.
truputuką minčių iš manosios skaitomos knygos:
"Tarkim užplūdo įkvėpimas ir džiaugsmas. O vėliau vėl užgriuvo kasdienė rutina. Šventė baigiasi, prasideda kasdienybė. Kaipgi išsaugoti savyje šventės nuotaiką? Pirmiausia nepamiršti. Mes iš įpročio panyrame į nykią buitį, pamiršdami malonias akimirkas, ir džiaugsmas dingsta.
Reikia palaikyti savyje šventės ugnelę, puoselėti šį jausmą. Stebėti, kaip į gera keičiasi gyvenimas, griebtis bet kokio šiaudo, visur ieškoti gėrio ženklų. Kiekvieną akimirką prisiminkite, kad užsiimate transferingu, sąmoningai žengiate link svajonės, vadinasi, valdote savo likimą. Vien tai atneša ramybės, pasitikėjimo ir džiaugsmo jausmą, todėl šventė su jumis. Kai šventės nuotaika taps įpročiu, visada būsite ant sėkmės bangos viršūnės. Džiaukitės viskuo, ką šią akimirką turite. Tai ne beprasmis šūkis. Kartais aplinkybės susiklosto taip, kad patenkintam būti labai sunku. Tačiau net ir praktiškai nepasitenkinimo reikšti neverta. Juk jūs norite patekti į gyvenimo linijas, kur viskas tenkins? Kaip jūs ten galite patekti, jei jūsų skleidžiami virpesiai kupini nepasitenkinimo? Tokie virpesiai dažniausiai atitinka tas gyvenimo linijas, kur jums blogai. Geros gyvenimo linijos skiriasi tuo, kad jums ten gerai ir jūsų mintys kupinos džiaugsmo ir pasitenkinimo.
Geros naujienos ne taip jaudina, ir netrukus pamirštamos. Blogos-atvirkščiai, sukelia susidomėjimą, nes neša potencialią grėsmę. Neįsileiskite blogų minčių į širdį, vadinasi ir į savo gyvenimą."
Papildyta:
Dar viena man patikusi mintis:
"Įpročių pakeitimo technika labai paprasta. Pirmiausia, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, įsidėmėkite-nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Jei pasistengsite bet kokiame, jūsų nuomone, neigiamame reiškinyje rasti teigiamų pusių, jums tai lengvai pavyks. Paverskite tai žaidimu. Jei žaisite nuolat, žalingą įprotį pakeis naujas įprotis.
Antra, jei ištikrųjų atsitiko nelaimė, kai džiaugtis neįprasta, prisimintinas karaliaus Saliamono pavyzdys. Jis nešiojo žiedą, jo užrašas buvo nusuktas į delno pusę ir niekas nematė to užrašo. Kai Saliamonas susidurdavo su nelaime arba sunkiai išsprendžiamu uždaviniu, pasukdavo žiedą ir perskaitydavo: "Tai taip pat praeis"".
"Tarkim užplūdo įkvėpimas ir džiaugsmas. O vėliau vėl užgriuvo kasdienė rutina. Šventė baigiasi, prasideda kasdienybė. Kaipgi išsaugoti savyje šventės nuotaiką? Pirmiausia nepamiršti. Mes iš įpročio panyrame į nykią buitį, pamiršdami malonias akimirkas, ir džiaugsmas dingsta.
Reikia palaikyti savyje šventės ugnelę, puoselėti šį jausmą. Stebėti, kaip į gera keičiasi gyvenimas, griebtis bet kokio šiaudo, visur ieškoti gėrio ženklų. Kiekvieną akimirką prisiminkite, kad užsiimate transferingu, sąmoningai žengiate link svajonės, vadinasi, valdote savo likimą. Vien tai atneša ramybės, pasitikėjimo ir džiaugsmo jausmą, todėl šventė su jumis. Kai šventės nuotaika taps įpročiu, visada būsite ant sėkmės bangos viršūnės. Džiaukitės viskuo, ką šią akimirką turite. Tai ne beprasmis šūkis. Kartais aplinkybės susiklosto taip, kad patenkintam būti labai sunku. Tačiau net ir praktiškai nepasitenkinimo reikšti neverta. Juk jūs norite patekti į gyvenimo linijas, kur viskas tenkins? Kaip jūs ten galite patekti, jei jūsų skleidžiami virpesiai kupini nepasitenkinimo? Tokie virpesiai dažniausiai atitinka tas gyvenimo linijas, kur jums blogai. Geros gyvenimo linijos skiriasi tuo, kad jums ten gerai ir jūsų mintys kupinos džiaugsmo ir pasitenkinimo.
Geros naujienos ne taip jaudina, ir netrukus pamirštamos. Blogos-atvirkščiai, sukelia susidomėjimą, nes neša potencialią grėsmę. Neįsileiskite blogų minčių į širdį, vadinasi ir į savo gyvenimą."
Papildyta:
Dar viena man patikusi mintis:
"Įpročių pakeitimo technika labai paprasta. Pirmiausia, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, įsidėmėkite-nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Jei pasistengsite bet kokiame, jūsų nuomone, neigiamame reiškinyje rasti teigiamų pusių, jums tai lengvai pavyks. Paverskite tai žaidimu. Jei žaisite nuolat, žalingą įprotį pakeis naujas įprotis.
Antra, jei ištikrųjų atsitiko nelaimė, kai džiaugtis neįprasta, prisimintinas karaliaus Saliamono pavyzdys. Jis nešiojo žiedą, jo užrašas buvo nusuktas į delno pusę ir niekas nematė to užrašo. Kai Saliamonas susidurdavo su nelaime arba sunkiai išsprendžiamu uždaviniu, pasukdavo žiedą ir perskaitydavo: "Tai taip pat praeis"".
Aciu merginos 
tikrai bandau gyventi toliau su savo "sleifu", tik va kartais suspaudzia sirdi ir norisi kur pazliumbti... bet as irgi visada kartoju Saliamono priezodi "Viskas praeina. Praeis ir tai"
gero visoms vakaro
tikrai bandau gyventi toliau su savo "sleifu", tik va kartais suspaudzia sirdi ir norisi kur pazliumbti... bet as irgi visada kartoju Saliamono priezodi "Viskas praeina. Praeis ir tai" gero visoms vakaro
QUOTE(Ajuni @ 2008 05 21, 19:54)
Aciu merginos tikrai bandau gyventi toliau su savo "sleifu", tik va kartais suspaudzia sirdi ir norisi kur pazliumbti... bet as irgi visada kartoju Saliamono priezodi "Viskas praeina. Praeis ir tai"
gero visoms vakaro
tikrai bandau gyventi toliau su savo "sleifu", tik va kartais suspaudzia sirdi ir norisi kur pazliumbti... bet as irgi visada kartoju Saliamono priezodi "Viskas praeina. Praeis ir tai" gero visoms vakaro
gal ta "sleifa" nunesk pvz i baznycia
man tai labai padejo "sleifo" atsikratyt 
O žinokit, svarbiausia yra tikėti savimi. Šiandien turėjau padaryti sunkią užduotį, kurios anksčiau niekada negalėdavau savo jėgomis įveikti. Ir ką jūs galvojate, aš patikėjau, nuoširdžiai tikėjau, kad galiu tai padaryti. Ir padariau siaubingai didžiuojuosi savim 
siaubingai didžiuojuosi savim
Saunuole, Kaktuse, bet cia tik pradzia tikejimo savimi
Gabija matau jog skaitinejat, kaip laikotes?
Gabija matau jog skaitinejat, kaip laikotes?
Gera pradžia - pusė darbo
QUOTE(Kaktusė @ 2008 05 21, 19:25)
Na tai jau girkis ka tokio padarei
Zunkeli, aciuuuu uz nuorodas - labai juokinga 
Radau video is Jurates ir Kastycio, nejuokinga, bet grazuuu...ach...:
Meiles duetas
Radau video is Jurates ir Kastycio, nejuokinga, bet grazuuu...ach...:
Meiles duetas
Labas rytas , merginos
"Zmogus yra toks, apie ka galvoja visa diena" Sauletu, siltu minciu, svelnios saulutes
"Zmogus yra toks, apie ka galvoja visa diena"
Sauletu, siltu minciu, svelnios saulutes
Sveikos smagu Jus paskaitinėti, bet pačiai man vis pritrūksta laiko aktyviai čia pabendrauti 
šiandien bevaikščiodama su vaiku lauke sugalvojau tokį dalyką
visi pozityvūs autoriai kaip susitarę tvirtina, jog "galim tapti kuo panorėję, jei sugebam tą vizualizuoti, pritruakti ir pan." Aišku, suprantama, kad kaip kažkuri buvo užsiminus, kad ir kiek norėsim ir vizualizuosim Amerikos prezidentais netapsim ir norėčiau manyti, jog netapsim dėl to, kad nors ir vizualizuojant tokiu dalyku neįstengtume giliai širdį patikėti iš tikrųjų tai net Lietuvos prezidento žmona būti nė už ką nenorėčiau visų pirma politika, man labai neįdomus ir svetimas dalykas, visų antra- jau nuvažiavau i lankas, ne apie tai norėjau pasakyti.. 
žodžiu, šiandien pagalvojau -kaip yra su psichinę negalią turinčiais žmonėm?? juk jie tai gali įsivaizduoti ir vizualizuoti taip pat. ir net nesąmoningai.. ir manau jie tuo ką įsivaizduoja tikrai šventai tiki pvz, jei toks žmogus įsivaizduoja ir iš tikrųjų pasąmoningai tiki kad jis gyvena rūmuose ir yra milijonierius (nors iš tikrųjų psichiatrinėj ligoninėj), tai kodėl jo tokia vizualizacija nesimaterializuoja? jei kaip teigiama, žmogaus minčių ir jausmų galia yra didžiulė, tai kaip čia tada suprasti? kažkas man dar nesiriša ...
smagu Jus paskaitinėti, bet pačiai man vis pritrūksta laiko aktyviai čia pabendrauti šiandien bevaikščiodama su vaiku lauke sugalvojau tokį dalyką
visi pozityvūs autoriai kaip susitarę tvirtina, jog "galim tapti kuo panorėję, jei sugebam tą vizualizuoti, pritruakti ir pan." Aišku, suprantama, kad kaip kažkuri buvo užsiminus, kad ir kiek norėsim ir vizualizuosim Amerikos prezidentais netapsim ir norėčiau manyti, jog netapsim dėl to, kad nors ir vizualizuojant tokiu dalyku neįstengtume giliai širdį patikėti iš tikrųjų tai net Lietuvos prezidento žmona būti nė už ką nenorėčiau visų pirma politika, man labai neįdomus ir svetimas dalykas, visų antra- jau nuvažiavau i lankas, ne apie tai norėjau pasakyti.. žodžiu, šiandien pagalvojau -kaip yra su psichinę negalią turinčiais žmonėm??
juk jie tai gali įsivaizduoti ir vizualizuoti taip pat. ir net nesąmoningai.. ir manau jie tuo ką įsivaizduoja tikrai šventai tiki pvz, jei toks žmogus įsivaizduoja ir iš tikrųjų pasąmoningai tiki kad jis gyvena rūmuose ir yra milijonierius (nors iš tikrųjų psichiatrinėj ligoninėj), tai kodėl jo tokia vizualizacija nesimaterializuoja? jei kaip teigiama, žmogaus minčių ir jausmų galia yra didžiulė, tai kaip čia tada suprasti? kažkas man dar nesiriša ...
QUOTE(daiwulencija @ 2008 05 22, 16:11)
Sveikos smagu Jus paskaitinėti, bet pačiai man vis pritrūksta laiko aktyviai čia pabendrauti
šiandien bevaikščiodama su vaiku lauke sugalvojau tokį dalyką visi pozityvūs autoriai kaip susitarę tvirtina, jog "galim tapti kuo panorėję, jei sugebam tą vizualizuoti, pritruakti ir pan." Aišku, suprantama, kad kaip kažkuri buvo užsiminus, kad ir kiek norėsim ir vizualizuosim Amerikos prezidentais netapsim ir norėčiau manyti, jog netapsim dėl to, kad nors ir vizualizuojant tokiu dalyku neįstengtume giliai širdį patikėti iš tikrųjų tai net Lietuvos prezidento žmona būti nė už ką nenorėčiau visų pirma politika, man labai neįdomus ir svetimas dalykas, visų antra- jau nuvažiavau i lankas, ne apie tai norėjau pasakyti..
žodžiu, šiandien pagalvojau -kaip yra su psichinę negalią turinčiais žmonėm?? juk jie tai gali įsivaizduoti ir vizualizuoti taip pat. ir net nesąmoningai.. ir manau jie tuo ką įsivaizduoja tikrai šventai tiki pvz, jei toks žmogus įsivaizduoja ir iš tikrųjų pasąmoningai tiki kad jis gyvena rūmuose ir yra milijonierius (nors iš tikrųjų psichiatrinėj ligoninėj), tai kodėl jo tokia vizualizacija nesimaterializuoja? jei kaip teigiama, žmogaus minčių ir jausmų galia yra didžiulė, tai kaip čia tada suprasti? kažkas man dar nesiriša ...
smagu Jus paskaitinėti, bet pačiai man vis pritrūksta laiko aktyviai čia pabendrauti šiandien bevaikščiodama su vaiku lauke sugalvojau tokį dalyką
visi pozityvūs autoriai kaip susitarę tvirtina, jog "galim tapti kuo panorėję, jei sugebam tą vizualizuoti, pritruakti ir pan." Aišku, suprantama, kad kaip kažkuri buvo užsiminus, kad ir kiek norėsim ir vizualizuosim Amerikos prezidentais netapsim ir norėčiau manyti, jog netapsim dėl to, kad nors ir vizualizuojant tokiu dalyku neįstengtume giliai širdį patikėti iš tikrųjų tai net Lietuvos prezidento žmona būti nė už ką nenorėčiau visų pirma politika, man labai neįdomus ir svetimas dalykas, visų antra- jau nuvažiavau i lankas, ne apie tai norėjau pasakyti.. žodžiu, šiandien pagalvojau -kaip yra su psichinę negalią turinčiais žmonėm??
juk jie tai gali įsivaizduoti ir vizualizuoti taip pat. ir net nesąmoningai.. ir manau jie tuo ką įsivaizduoja tikrai šventai tiki pvz, jei toks žmogus įsivaizduoja ir iš tikrųjų pasąmoningai tiki kad jis gyvena rūmuose ir yra milijonierius (nors iš tikrųjų psichiatrinėj ligoninėj), tai kodėl jo tokia vizualizacija nesimaterializuoja? jei kaip teigiama, žmogaus minčių ir jausmų galia yra didžiulė, tai kaip čia tada suprasti? kažkas man dar nesiriša ...na kartais norai materializuojasi veliau ir kitaip. tarkim pries pusmeti verkiau, kad neturiu savo namu, gyvenu pas teva, mes su juo viens kitam edam nervus, darbo normalaus nerandu ir t.t.
noras mano buvo - tureti savo namus. tik savo.
praejo keli menesiai - tevas mire. likau gyvent su vaiku ir sese. vakar sese pasake, kad nori issikraustyt gyvent i kaima pas musu bobule. greiciausiai liksiu viena su vaiku sitam bute.
tai ar neissipilde?
dabar pagaunu save nevalingai norint, kad vaikas nelistu i akis su nesibaigianciais klausimais. kai suvokiu ta savo troskima - issigastu. nes nezinia kaip tai gali issipildyti.
kita istorija - pusantru metu senumo. buvau labai pavargus nuo darbo, nuo nenusisekusiu santykiu, nuo atsakomybes, nuo visko. svajojau pazodziui taip: "kad man nereiketu nieko daryt, kad viskuo butu pasirupinta uz mane, o as galeciau issimiegoti kiek noriu". rezultatas - as menesi laiko ligonineje. is tiesu - viskuo pasirupinta uz mane, as nieko neveikiu, tik miegu privaryta raminanciu.
todel... atsargiai su norais - jie gali issipildyti
