Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas XI

Na, as manyciau, jie jau yra SAVO pasaulyje, kuriame sveiki zmones neturi daug vietos arba visiskai ignoruojami. Taip, jie is pradziu gal nesamoningai isivaizduoja, jeims "pakuzda" tam tikras balsas, pasirodo apvaizda ir t.t. ar pradeda tuo jaustis, kuo jie "yra" ju pasauly. Jie jauciasi butent ten laimingi ir nenori sugrizt atgal ir jiems tas gyvenimas tikroviskesnis, nei musu. Todel jiems nereikia labai ilgai vizualizuot, jie yra - laimingi arba nelaimingi. Jie yra JU pasauly.
Tikiuosi suprantamai pateikiau savo nuomone
Na, nesijauciu bent siuo metu psichiska ligone, nes dar skiriu tikrove nuo isivaizduojamo pasaulio. O gal as jus visa laika vis tik isivaizdavau ir SM neegzistuoja?

Įdomų klausimą palietei... Žinai, man atrodo, kad tokiam žmogui toji mintis materializavosi... Nesvarbu, kad iš šalies mes matom kitaip - savo akimis. Jam viskas realu, įvykę, tikra.
Mes kažko trokštame, galiausiai gauname. Kaip suprantame, kad gavom? Juntame, matome, užuodžiame. Tikime tais savo pojūčiais.
Tiki ir jie. Junta, mato, užuodžia... Rašau iš asmeninio patyrimo. Slaugau Alzheimeriu sergantį tėvą... Žinau, kad tai mano tėtis - jo kūnas, balsas, bet kas jis šiuo metu iš tiesų - nebeišmanau. Ir man vietos jo pasaulyje nebėr. Koks tas pasaulis - irgi nežinau. Bet jis TENAI. Jam viskas realu.
Va tiek padrikokų neprofesionalių pamąstymų...
Geros dienelės

Kol parašiau, RVB jau viską paaiškino...

Na reikia gi bruktis i kompanija

O man siandien nereali nuotaika, va tokia http://www.youtube.c...h?v=f4nFoJpShTg Koltokios nuotaikingos muzikos klausaus, baigiu ir namus blizgint, net valgyt pamirsau (kazkodel ir skrandis mane pamirso), tik dabar uzkirtau, kad besokdama ir beblizgindama namus, kur nenugriuciau be jegu

nu čia ir pasakei net juokas suėmė

Daiwulencija, nu tu ir pavarei sakes ir ismastyk man taip Na is mano puses kaip praejus tokius mokslus kaip psichofiziologija, neurofiziologija, anatomija, sensorines sistemos, genetika, plenitarine raida galiu daryti isvada tokia jog tam kad zmogaus mintis materializuotusi reikia jog samone tuo patiketu, tuo ko tu nori, o zmones psichiatrinese ligoninese (kaip supratau kalbi apie isprotejusius) jie neturi samones, jie nereaguoja i aplinka (tik turi isikale kazka ir tai be perstojo kartoja, o tu vadini "tiki" patiki juk samone, o ne pasamone, jie net i aplink esancius zmones nereaguoja). Tam kad tai materializuotusi reikia buti samoningu, o ne pasamonigu. Kodel Froidas teige, jog ten kur yra EGO (tikrasis as, samone) turi atsirasti ID (pasamone, ko mes nesuvokiam, neapciuopiam ir nematom); Ir tai nebeveikia jeigu zmogus neturi samones, isprotejes zmogus atlieka veiksmus nesamoningai, ji valdo jo pasamone, o ne samone.

Man strigo vienos destytojos zodziai, pacituosiu: "Ji labai graziai pasakoju, kad mauglio istorija nera tik istorija, tai realybe. Buvo rasta daug zmoniu kune esanciu gyvunu pati maciau nuotraukas!!! Jeigu tave uzaugins vilkas, tu lakstysi taip kaip jis, zudysi ir esi zalia mesa, nemokesi kalbeti, tik urgzti, jeigu uzaugins stirna, lakstysi taip pat greitai ant 4, esi zole ir isgyvensi tol kol taves nesues koks nors liutas. Buvo rasta daugybe kitu pavyzdziu, bet dabar nepamenu " Tai paiskina fakta samones ir pasamones, jog zmogui pasamoneje yra uzfiksuojami tik aplinkos kurioje jis augo ir nieko daugiau ir jis samoningai taip elgiasi, nes viskas is pasamones sugryzta i samone. O pasamone fiksuoja visa patirti ir laiko atmintyje netgi tai ko mes nepamename. Ir isviso zmogaus smegenys nera istirtos ir ta pati ka ir rase mepfis mums sake destytoja, kad nera suprasta miego esme, atrodo toks paprastas dalykas, bet niekas negali irodyti jog miego metu mes ilsimes, tik irodyta viena jog miego metu islenda pasamoningi vaizdai

na, aš irgi panašiai norėčiau manyti... bet vistiek kažkaip įdomu pasidarė, tokia mintis iškilo, skau gal kitos kokį kitą paaiškinimą turi, tai dėl to ir užklausiau


Papildyta:


pati net nzn kaip čia sugebėjau išmąstyti vaikščiojau vaikščiojau ir staiga šovė į galvą toks kvailas klausimas

Papildyta:


aš kaip nepraėjus tokių mokslų tai ir neradau savo galvelėj paaiškinimo gal tu ir teisi. ačiū už info

tai as cia tam ir esu, kad galeciau pasidalinti savo ziniom, o taip pat pasisemti to paties ir is jusu

O man kažkaip reikia susivizualizuoti naują darbą. Nes šiandien jau pokalbį apturėjau. Žinau, kad nepražūsiu ir rasiu dar geresnį, bet šiandien galiu tik ramiai pasakyti visatai "tu žinai, kas man geriausiai tiks". Kol kas prieš akis diplomo gynimas. Kažkaip visko labai daug "ant galvos" vienu metu. Nors žmogui neduodama daugiau, nei jis gali pakelti.

ir man reik naujo darbelio, kažkodėl šitas reikalas pas mane "stringa"

Bent jau savo situacijoje, turėjau nuojautą. Gavau darbą, kaip netikėtą pasiūlymą, kurį priėmiau. Bet vis kirbėjo mintis "kol baigsiu mokslus bus gerai". Štai studijos jau visai į pabaigą, tai darbas tam momentui ir buvo. Dabar atėjo kitas etapas. Ir nesakau, kad blogesnis. Esu rami, kaip belgas.

Tegu kiekvienas, pabendravęs su tavimi, tampa geresnis ir laimingesnis. Būk įsikūnijęs Dievo gerumo įrodymas: gerumas tavo veide, tavo akyse, tavo šypsenoje. /Motina Teresė/

Klausykis, jei nenori, kad tavo liežuvis tave pražudytų. /Indėnų posakis/

Išdidumui neužtenka turėti ką nors, būtina turėti daugiau negu kitas. /K.S.Luisas/

Ne kalnus mes įveikiame, o patys save. /Edmundas Hilaris, pirmasis žmogus, įkopęs į Everestą/

Būk savo paties originalas, užuot buvęs kito antrarūšė kopija. /Džudi Gerland/

Tikroji žmogaus tragedija yra ta, kad jis neišdrįsta mobilizuoti visų jėgų savo tikslui pasiekti - išplėtoti visų galių, atsistoti visu ūgiu. /Arnoldas Benetas/


Papildyta:
10 laimės įsakymų pagal Claude de Milleville

1. Nebūk surūgęs iš pat ryto.
2. Iš pat ryto visus pasitik šypsena.
3. Kad patirtum malonumą, pasitelk visus pojūčius.
4. Aistringai domėkis darbu ir aplinka.
5. Mėgaukis kiekviena gyvenimo akimirka, kad ir ką veiktum.
6. Juokis.
7. Po darbų išsitiesk ir giliai įkvėpk.
8. Kuo dažniau eik į žmones.
9. Vakarieniauk pasimėgaudamas.
10. Prieš miegą susiliek su visata.

Dažnai girdime, kaip kupini gerų norų žmonės kalba: „Turiu pasikeisti“. O juk reikia būti tik atviriems gyvenimui - jo naujovės mus pasieks nepastebimai per samprotavimus, intelektą ar emocinius sukrėtimus ar per mėgavimosi, palaimos akimirkas, kurias patirti padeda jautrumas, slypintis mūsų pasąmonės gelmėse. Svarbiausia - nebijokime permainų. Jei griežtai laikomės taisyklių, kad neiškryptume iš vėžių, mes paprasčiausiai sustabarėjame.

kažkodėl ir aš esu rami, nors darbo labai noriu, tik viena problema, nežinau kokio darbo noriu o kaip sužinoti