Įkraunama...
Įkraunama...

Užmiegu sušilusi ir soti

Išjungiu šviesas...tylu...dabar karaliauja miegas.... Šitos minutės mano ir mano minčių, prisiminimų... Užsimerkiu jaučiu kaip šalia pasimuisto, tyliai suknerkia ir vėl užmiega mažylis. Tačiau mintys ir prisiminimai vėl sukasi apie tave: ką valgei, ką veikei, ką naujo išmokai...Įjungiu naktinę lempelę, kad galėčiau pažvelgti į tave miegantį: kartais ramų, kartais besišypsantį, kartais piktai suraukiantį kaktytę arba graudžiai kūkčiojantį. Laikydamas rankytėje žinduką, čepsi lūpytėm – tikriausiai miegelis dabar toks saldus wub.gif . Paliečiu švelniai ir tu įsikimbi į mano pirštą...kaip tada - prieš metus...

Tą vakarą tėtis žiūrėjo krepšinio rungtynes, aš mezgiau, o tu kojyte piešei ratus mano pilvelyje. Pajutau, kad pilvas sukietėjo, o vaikiukas nurimo...Tyla prieš audrą? Nesąmonė... Mintyse skaičiuoju tarpus, kas kiek laiko pilvukas sukietėja: 9 min...8 min...5 min...jau neramu...Tėtis pajuokauja, kad palaukčiau bent kol baigsis rungtynės, o paskui jau galim ir tavęs susilaukti... 10 min...15 min...18 min... (Ačiū, vaikeli, būsiu priversta dabar žiūrėti tas nelemtas rungtynes blush2.gif ). Į mano mintis atsakei švelniu kumštelėjimu iš vidaus. Po keletos valandų tėtis užmigo, o aš norėjau pabaigti narplioti tau kelnytes.

Na ir netikus pagalvė, niekaip negaliu įsitaisyti...ir nugarą paskaudo... Šiltas dušas, vaisinė arbata turėtų suveikti kaip vaistai. Atsikeliu iš lovos, pilvas piktai suurzgia. Dar to betrūko, kad kažką ne taip suvalgiau ir bėgte „kur karaliai pėsti vaikšto“. Vėliau dušas...Keliu tėtį ir pasiprašau jau nebe taip viliojančiai atrodančios arbatos. Pilvas nerimsta, o ir kietėti pradėjo vis dažniau ir dažniau. Aš kursuodama iš tualeto į vonią, iš vonios į lovą užsiregistruodavau pas tėtį sąrėmius. Man neramu, apima baimė: „Ką darysim?“ „Gimdysi“ - ramiai konstatuoja „be penkių minučių“ tėtis. Galų gale nusprendėm, kad skambinamės akušerei pasitarti. Vyras susuko numerį ir klausia, ar pati kalbėsi, ar man tartis. „Aš galiu į ragelį tik parėkti, jei reikia“ - jau sukandusi dantis kenčiu tą pusiau laužiantį maudimą. Pagaliau gaunam pritarimą važiuot į ligoninę, pasižadam būti apie 4 valandą ryto. Kol vyras renka daiktus į ligoninę, bandau apsirengti. Jei ne sąrėmiai ir tas kelnių movimas aukštyn – žemyn jų metu, tai gal būtume sutartą valandą vietoje... „Jau po keturių“ – nerimauja vyras (Viešpatie, toks vaizdas, kad be manęs veiksmas prasidės). Numoju ranka ir pusiau užsegtom kelnėm lekiu į automobilį. Vos tik pajudėjom, skausmas atlėgo...važiuočiau ir važiuočiau...ačiū tam, kas išrado durelėse tokias patogias ir tvirtas rankenas: pirštai pabąla, o rankenos nė krust...

Priimamasis... registracija...beveik 5 val ryto. Esu pavargus, nemiegojus ir pikta...“Temperatūrą pasimatavot?“ - girdžiu seselės balsą iš šalia esančio kabineto. “Nespėjau“ – negi nematai, kad užsiėmus- pagalvoju. Sesutė ateina pažiūrėti... Tupiu įsikabinus į lovos kraštą ir giliai kvėpuodama pasitinku vieną po kito sąrėmius. Pakeliu galvą, baltas chalatas dingsta tarpdury... „Čia jau sąrėmiai kas dvi minutes...jau skubam...“ – ko gero sesutė įspėjo kažką ten viršuje...gimdykloje. Skubam( gal tiksliau – skubu) ilgu koridorium. „Tik perspėkit į kurias duris sukt“: mesteliu per petį toli atsiliekančiai seselei.Ir pagaliau bigsmile.gif užimam didelę gimdyklą. Iškviečiamas anesteziologas. Išgirstu kaip sesutė akušerei praneša apie kitos gimdyvės būklę. „Tai kodėl čia taip tylu, jei dar kažkas gimdo?“ garsiai išreiškiu mintis. Juk visuose filmuose mačiau, kad vos ne už jūrų marių girdėti kaip procesas vyksta. Kažkas kažką bando atsakyti, bet aš jau nebesiklausau. „Galima aš tyliai padejuosiu blush2.gif ?“ – pasirodo ritmingi padejavimai irgi veikia kaip nuskausminami vaistai. Pagaliau sulaukiu tos akimirkos...epidūro...Kai ima veikti vaistai, gaunu leidimą pailsėti. Parašom kelis SMS, nuraminam nerimaujančius ir smalsaujančius, vėliau bandau nusnūsti...“Ką reiks atvežti?“ rūpinasi būsimas tėvelis.“Nežinau, paskui pagalvosim.“- atsakau ir užsimerkiu. „Nori miego?“. „Taip.“ „Nu tada pamiegok...(sucypia aparatas matuojantis mažylio širdutės dužius) Tuoj pakviesiu ką nors“ .Ateina akušerė ir viską sutvarko. „Kada važiuot paimti likusių daiktų?“. „Paskui. Šiaip tai bandau pasnausti doh.gif ...“ „Ai, tai aš tau trukdau truputį, ane? Pamiegok“ Ir čia priėjo gydytojas... Veiksmas įsibėgėja... Akušerė trumpai išdėsto gimdymo paskaitą, ruošdama mane stūmimams: „Sąrėmis...su lyg trys – stumiam...“ Nejaučiu jokio sąrėmio, tik mintyse skaičiuoju ir...stumiu. Vidinis balsas irgi dalyvauja gimdyme: tik nepūsk į žandus veidas sutrūkinės...įkvėpk ir stumk, žemyn...žemyn...Viskas thumbup.gif . 7.09 val mums gimė mažytis, pūkuotas sūnelis wub.gif . Po apžiūros gydytoja paguldė, tave mažyli, ant krūtinės, kad sušildyčiau ir pamaitinčiau.Netrukus užmigai čepsėdamas ir laikydamas mano pirštą mažoje rankytėje...

O dabar kasdien...kas minutę... jaučiu kaip kūdikis sušildo mano širdį ir meile pamaitina mano sielą...Dabar aš užmiegu sušilusi ir soti... wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Viotinola: 06 gegužės 2008 - 13:07
Kaip grazu cray.gif Sveikinu 4u.gif
Atsakyti
Nepapratai gražiai aprašei savo istoriją smile.gif Nuoširdžiausi sveikinimai.
Atsakyti
Gražu. wub.gif Viskas kaip turi būt - ir krepšį pažiūrėjot, ir mažiuko sulaukėt, tėtis laimingas liko good.gif
Atsakyti
grąžiai parašyta 4u.gif thumbup.gif wub.gif
Atsakyti
Sveikinu, labai grazi istorija 4u.gif
Atsakyti
Labai gražiai viską aprašei wub.gif Sėkmės Jūsų šeimynėlei 4u.gif
Atsakyti
AČIŪ visoms už gražius žodžius wub.gif
Atsakyti
šaunuolė, labai šilta ir miela Tavo istorija wub.gif wub.gif
Atsakyti
Labai nuoširdi, šilta ir jaudinanti istorija... wub.gif Skaitydama net susigraudinau wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
Labai nuoširdžiai aprašyta istorija, 4u.gif wub.gif wub.gif
Sėkmės jūsų šeimynai
Atsakyti
Oi,labai sveikinu 4u.gif Tik tas pavadinimas ir pabaigos citata keistai skamba..Dabar uzmiegu susilusi ir soti',nelabai supratau?Cia kaip,soti-tai pavalgiusi,o susilusi-susisildziusi? mastau.gif
Atsakyti