QUOTE(Vaidalex @ 2008 05 07, 17:34)
Tikrai nuostabu ! ir man verkti noris, asaros iskrito, bet todel, kad man nepavyko pajusti tos kulminacijos, kai gimusi suneli butu padeje ant krutines... Mano kunas neleido visgi pagimdyti paciai ir teko viska baigti cezariu... o taip laukiau tos akimirkos. taip laukiau. galiausiai uzmigde, bet dziaugiuos nors tuo, kad isgirdau kazkaip, kai mazyli jau vyste, tai atsimerkiau ir kaip pro syda pamaciau "ji" savo dziaugsma. gera sesute prinese man ji prie veido, leido pabuciuot. kaip dabar pamenu sunelis buvo susiraukes ir toks siltas siltas. sedziu ir verkiu dabar. nezinau, bet kiekviena karta atsiminus jo atejima, labai susijaudinu. mano suneliui dabar jau 1m ir vakar suejo 10men. ir jis nuostabus.
be to as visiskai suprantu ka reiskia si fraze : "kudikis susildo mano sirdi ir meile pamaitina mano siela"
Sūnelį gavau ant krūtinės ne ką tik gimusį, o jau aprengtą. Nes vaikas turėjo būti greitai apžiūrėtas, ar neprigėrė žalių vandenų. Jei jau yra ryšys su vaiku, tai jis yra nepriklausomai nuo to, kaip užgimė ir ar glaudėsi prie krūtinės nuogutėlis. Svarbiausia, kad vaikas gimė sveikas ir gali
dabar glaustis prie Jūsų krūtinės. Netiesa, kad nebuvo kulminacijos Jūsų gimdyme - o Jūsų pirmasis bučinys?!.