
Tą vakarą tėtis žiūrėjo krepšinio rungtynes, aš mezgiau, o tu kojyte piešei ratus mano pilvelyje. Pajutau, kad pilvas sukietėjo, o vaikiukas nurimo...Tyla prieš audrą? Nesąmonė... Mintyse skaičiuoju tarpus, kas kiek laiko pilvukas sukietėja: 9 min...8 min...5 min...jau neramu...Tėtis pajuokauja, kad palaukčiau bent kol baigsis rungtynės, o paskui jau galim ir tavęs susilaukti... 10 min...15 min...18 min... (Ačiū, vaikeli, būsiu priversta dabar žiūrėti tas nelemtas rungtynes

Na ir netikus pagalvė, niekaip negaliu įsitaisyti...ir nugarą paskaudo... Šiltas dušas, vaisinė arbata turėtų suveikti kaip vaistai. Atsikeliu iš lovos, pilvas piktai suurzgia. Dar to betrūko, kad kažką ne taip suvalgiau ir bėgte kur karaliai pėsti vaikšto. Vėliau dušas...Keliu tėtį ir pasiprašau jau nebe taip viliojančiai atrodančios arbatos. Pilvas nerimsta, o ir kietėti pradėjo vis dažniau ir dažniau. Aš kursuodama iš tualeto į vonią, iš vonios į lovą užsiregistruodavau pas tėtį sąrėmius. Man neramu, apima baimė: Ką darysim? Gimdysi - ramiai konstatuoja be penkių minučių tėtis. Galų gale nusprendėm, kad skambinamės akušerei pasitarti. Vyras susuko numerį ir klausia, ar pati kalbėsi, ar man tartis. Aš galiu į ragelį tik parėkti, jei reikia - jau sukandusi dantis kenčiu tą pusiau laužiantį maudimą. Pagaliau gaunam pritarimą važiuot į ligoninę, pasižadam būti apie 4 valandą ryto. Kol vyras renka daiktus į ligoninę, bandau apsirengti. Jei ne sąrėmiai ir tas kelnių movimas aukštyn žemyn jų metu, tai gal būtume sutartą valandą vietoje... Jau po keturių nerimauja vyras (Viešpatie, toks vaizdas, kad be manęs veiksmas prasidės). Numoju ranka ir pusiau užsegtom kelnėm lekiu į automobilį. Vos tik pajudėjom, skausmas atlėgo...važiuočiau ir važiuočiau...ačiū tam, kas išrado durelėse tokias patogias ir tvirtas rankenas: pirštai pabąla, o rankenos nė krust...
Priimamasis... registracija...beveik 5 val ryto. Esu pavargus, nemiegojus ir pikta...Temperatūrą pasimatavot? - girdžiu seselės balsą iš šalia esančio kabineto. Nespėjau negi nematai, kad užsiėmus- pagalvoju. Sesutė ateina pažiūrėti... Tupiu įsikabinus į lovos kraštą ir giliai kvėpuodama pasitinku vieną po kito sąrėmius. Pakeliu galvą, baltas chalatas dingsta tarpdury... Čia jau sąrėmiai kas dvi minutes...jau skubam... ko gero sesutė įspėjo kažką ten viršuje...gimdykloje. Skubam( gal tiksliau skubu) ilgu koridorium. Tik perspėkit į kurias duris sukt: mesteliu per petį toli atsiliekančiai seselei.Ir pagaliau





O dabar kasdien...kas minutę... jaučiu kaip kūdikis sušildo mano širdį ir meile pamaitina mano sielą...Dabar aš užmiegu sušilusi ir soti...
