QUOTE(umma @ 2008 09 09, 15:54)
o kam tada sis forumas reikalingas... ir ko cia tuomet renkames?
Tai, o klausiat ko
nes iš posto kiek supratau teigiat, kad absurdas, jog jums nustatė chlamidiozę
Ir dar kartą pasikartosiu: iš tyrimo (kraujo, tepinėlio) šiaip jau nenustato
kažkada persirgtų lytiškai plintančių ligų.
Papildyta:
QUOTE(Vilma J. @ 2008 09 09, 15:47)
QUOTE(Vilma J. @ 2008 09 09, 16:01)
Vilma, čia man turbūt norėjo mandrai atsakyti... o gavosi.... kaip visada...
Papildyta:
Prezervatyvai - patikimiausias barjeras, neleidžiantis organizman įsiskverbti daugeliui žudančių mikroorganizmų, tarp jų - chlamidijoms. Ši paprasta "gumytė", laiku panaudota mylintis, gali išgelbėti nuo bėdų, rūpesčių bei skyrybų.
Chlamidiozė turbūt viena labiausiai mitais apipintų lytinių keliu plintančių infekcijų. Galima išgirsti, kad ji sunkiai diagnozuojama, neišgydoma, sukelianti nepataisomas patologijas. Ar taip yra iš tikrųjų, klausiau dermatovenerologo Vytauto Toliušio.
Kas dažnesni jūsų pacientai - vyrai ar moterys?
Kaip pas vyrą specialistą, pas mane dažniausiai kreipiasi vyrai. Bet ateina ir moterų, kurios negalėdamos išsigydyti ligos kreipiasi tai į vieną, tai į kitą specialistą. Taip yra todėl, kad chlamidiozė nėra iš tų ligų, kurios paprastai išgydomos. Nors, beje, literatūroje rašoma priešingai.
Paprastai ši liga išgydoma tuomet, kai anksti diagnozuojama, kai laiku kreipiamasi į gydytoją. O jei liga įsisenėjusi, gydymas užtrunka, nes ji pažeidžia vis toliau esančius organus.
Kaip chlamidiozę atpažinti, kad kreiptis nebūtų vėlu?
Užsikrėtus chlamidijom (lot. chlamidia trachomatis), po kokių 7-20 dienų gali atsirasti tam tikri simptomai. Vyrai gali jausti šlaplės angoje perštėjimą, kirbėjimą, gali varginti negausios išskyros. Moterys į ligos simptomus gali neatkreipti dėmesio, palaikydamos tai normaliu dalyku. Joms taip pat pirmiausia pasireiškia perštėjimas ar niežėjimas ties šlaple ar išorinių lytinių organų srityje, gausesnės nei paprastai išskyros tarp mėnesinių, dažnesnis šlapinimasis. Tačiau būna, kad chlamidiozė nesukelia jokių aiškių simptomų, tuomet atpažįstama per vėlai.
Kas tos chlamidijos yra - bakterijos, virusai?
Tai nei bakterija, nei virusas, o intraląstelinis mikroorganizmas, gyvenantis pačioje ląstelėje.
Koks jos kelias į organizmą?
Chlamidijomis užsikrečiama lytiniu santykiu metu arba gimdanti motina gali užkrėsti savo kūdikį.
Negalima paneigti ir užsikrėtimo per buitinį kontaktą pavojaus, jei nesilaikoma higienos reikalavimų.
Patekęs į lytinius organus mikroorganizmas pirmiausia pažeidžia gimdos kaklelį. Jo odos gleivinė išklota cilindriniu epiteliu, kurį mėgsta tas mikroorganizmas. Po gimdos kaklelio jis gali pažeisti gimdos gleivinę, kiaušintakių latakus, vėliau - mažojo dubens pilvaplėvę.
Jei pažeistas gimdos kaklelis - gali pasireikšti kraujavimas, skausmingi lytiniai santykiai ar skausmingumas po jų. Laikui bėgant gali atsirasti gimdos kaklelio erozijos, žaizdelės, gimdos gleivinės uždegimai.
Jei pažeidžiami kiaušintakiai - gali išsivystyti nevaisingumas arba, jei moteris pastojo, negimdinis nėštumas, t.y. nėštumas arba kiaušintakyje, arba už jo - mažajame dubenyje.
Jei procesas negydomas plinta toliau, ilgainiui žmogus gali susirgti mažojo dubens uždegimu. Tuomet kamuoja skausmai, maudžia apatinėje pilvo dalyje, skausmingi ir lytiniai santykiai. Šiuo atveju infekcijos gali nebebūti, bet pažeidimas liks.
Žmogus bando gydytis, procesas kiek aprimsta ir vėl tęsiasi, nes gydymas reikalauja daug kantrybės iš paciento ir gydytojo.
O kaip liga pažeidžia vyrų organizmą?
Vyrams chlamidiozės sukėlėjas gali sukelti prostatos uždegimus. Dažniausiai jaučiami skausmai tarpvietėje, mašnelėje, bet skausmų gali ir nebūti. Negydant gali išsivystyti sėklinių pūslelių, kiaušinėlių uždegimas, patinimas, skausmingumus.
Uždegimai gali vis kartotis, ir kai išsivysto lėtinis prostatitas, - užtenka pašalti kojas, ir vyras sunegaluoja. Atsiranda potencijos, vaisingumo problemų.
Nuo ko priklauso gydymo sėkmė?
Kaip seksis su liga kovoti, priklauso nuo to, kaip organizmas sugeba pats kovoti, koks mikroorganizmo tipas. Jei jis agresyvaus potipio - organizmo pokyčiai būna greitesni.
O jei nesigydysi - kas tada?
Nesigydant chlamidijos išplinta po organizmą ir pažeidžia akių gleivinę bei sąnarius - atsiranda vadinamasis Reiterio sindromas. Užsiveda autoimuniniai mechanizmai - organizmas ima kovoti pats su savimi, nes imuninė sistema nebeatpažįsta savų ląstelių. Tada jau reikalingas gydymas citostatikais, kuriais gydomas ir vėžys, - antibiotikai nebepadeda. Ši liga kaip rusenantis laužas.
Džiaugiuosi, kad nemažai jaunų žmonių žino, kokia tai pavojinga liga ir ateina profilaktiškai pasitikrinti planuodami šeimą. Tada geras metas išsitirti, nes liga gali būti sena, netikėtai išlįsti šeimoje ir tuomet reikės spręsti klausimą, kada ji "pasigauta" - prieš vedybas ar po jų, kokie lytiniai partneriai yra apsikrėtę. Jei išsigydžius toliau bendraujama su chlamidijomis infekuotu partneriu, liga vėl gali atsinaujinti.
Ar užtenka vieno gydymosi kurso, kad pasveiktum?
Su vienu kursu vargu ar chlamidiozę išgydysi, nes daug priklauso nuo to, ar pasveiko lytiniai partneriai.
Be to, chlamidijos turi įvairių atmainų, vieni antibiotikai kartais ligos neįveikia.
Tada reikia keisti antibiotikus, o po kurio laiko daryti tyrimą.
Kaip atsitinka, kad vienam iš partnerių nepavyksta su infekcija susidoroti?
Sugebėjimas įveikti infekciją priklauso ir nuo organizmo. Sakysim, vieno iš jų organizmas nesipriešino mikroorganizmui, priėmė jį kaip savo.
Išgijimo sėkmė priklauso ir nuo imuniteto stiprumo.
Visas ligas gydo triada: pacientas, vaistai, gydytojas. Tie trys žaidėjai turi būti labai stiprūs. Jei kuris žaidėjas krenta - gerų rezultatų gali nebūti.
Ar patikima ligos diagnostika?
Seniau buvo atliekamas imunofermentinis kraujo tyrimas, tačiau šis metodas nėra patikimas, nes ligos gali neužfiksuoti ankstyvame etape, o po to kraujuje - nors žmogus ir sveikas -cirkuliuoti daugiau ar mažiau su infekcija kovojančių antikūnų, ir tai gali suklaidinti.
Buvo atliekama ir imunofluorescencinė nuograndų reakcija, jis iki šiol dar naudojamas. Patikimumas - per 80 proc.
Yra dar kitas patikimas diagnostikos būdas - pasėlis: iš šlaplės ar moterims iš gimdos kaklelio paimtas tepinėlis dedamas į specialią terpę ir auginamas. Jis plačiai nenaudotas, nes nedaug kas šį tyrimą galėjo atlikti.
Pats naujausias ir patikimiausias tyrimų būdas - polimerazės grandininė reakcija: iš nuograndų surandama bent viena mikroorganizmo DNR, išdauginama ir ištiriama. Bet sutartį su šį tyrimą atliekančiomis laboratorijomis sudariusios ne visos medicinos įstaigos.
Vienas tyrimas kainuoja apie 60 litų, o dar reikia atlikti keletą kitų. Ar visi pajėgia susimokėti?
Žinoma, kai kuriems tai brangu ir jie tirtis atsisako. Būtų protinga šiuos tyrimus kompensuoti.
Kas kiek laiko būtina pasidaryti tyrimus, kad būtum tikras, jog išsigydei?
Tyrimus rekomenduojame kartoti ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių, nes atlikti anksčiau gali suklaidinti.
Paskui, jei liko abejonių, reikia profilaktiškai pasitikrinti dar po 4-6 mėnesių.
Moterims dažnai chlamidiozę nustato ginekologai. Ar galima pasitikėti jų gydymu, ar geriau kreiptis į dermatovenerologą?
Būna visokių atvejų. Problema dažnai neišsprendžiama todėl, kad ginekologas gydo tik moteris. Tik labai protingas ginekologas galvoja apie kitą pusę.
Dėl to gydymas gali užsitęsti, būti nesėkmingas, atsirasti potencijos, nevaisingumo ir kitų problemų.
Šaltinis:
http://www.ve.lt/?da...p;id=1191866231
