labutis...
husmor.olive,abio,skorpix,kirmeliau-kaip jus visos?as sias dienas jauciuosi prisvaigus.vakar visai prastai buvo..
jeigu ne klonaz.-nezinau kaip isgyvenciau tokias bjaurias busenas....
rasykit panelytes,o tai temele uzsimirs...
o kaip noreciau kad pasveiktume ir nereiketu savo pojuciu analizuoti,nerimauti,baimintis....
Y tema y tema 
manau tiek nerimo sutrikimas tiek vegetonika- tai beveik tas pats, visoms cia mums padetu raminantys ar antidepresantai, tik ne visos vartoja.
As tai bijau tu vaistu kaip velnio...tik retais atvejais geriu.
manau tiek nerimo sutrikimas tiek vegetonika- tai beveik tas pats, visoms cia mums padetu raminantys ar antidepresantai, tik ne visos vartoja.
As tai bijau tu vaistu kaip velnio...tik retais atvejais geriu.
as jau buvau gerusi pries pora metu devynis menesius cipralex, paskui jau nebegeraiu ir po nepilnu metu atsinaujino tie priepuoliai su kaupu sakyciau... jau nebegalejau nevartoti, nes galvojau, kad isprotesiu, nebegalejau normaliai bendrauti, dirbti, isvis apie nieka nemasciau, tik kaip viskas yra blogai, gailejausi saves, verkiau. pati paprasaiu pas gydytoja skirti vel pakartotinai gydyma, nors ji sake, kad nereikai, bet manau, as pati geriau suprantu savo situacija. buvau dar karta nuejus privaciai pas psichiatra, kuris paskatino gerti, nenutraukti, ir dabar gersiu ilgaiu negu pirmaji karta, tai yra metus, o gal ir daugiau. nes kai pirmaji karta geriau, tai pirmos savaites buvo kosmaras, kai suaktyvejo tas nerimas, o paskui viskas graziai palaipsniui tvarkesi, ir per tuos menesius ne karto jo nebuvo. kol pagaliau ansktyva pavasari, kai smegenims truko serotonino, pasaulis tapo juodas. o prasidejo viskas nuo sveikatos tikrinimosi beprotisko. taigi noreciau paskatininti gal neraminti saves vienkartinemis dozemis, jos gal daugiau netgi kenkia, negu tinkamas gydymas. prie antidepresantu, bent naujos kartos, mane tikino ne vienas gydytojas kad nepriprantama. as irgi baiminausi pirma karta juos gerti, delsiau tris menesisu, bet noras gyventi be nerimo buvo stipresnis uz bet kokia vaistu baime... taigi sekmes visoms. susirasykim, nepamisrkim viena kitos, paguoskim, suteikim stiprybes....
QUOTE(husmor @ 2008 06 20, 15:44)
Sedziu ir galvoju...kas cia visom ta kirpykla ..
( man irgi kaip jums - ten ne visada gera buna )
( man irgi kaip jums - ten ne visada gera buna )
Labutis. Anksčiau rašiau šame forume, dabar dažniau bendrauju Antidepresantai ir Panikos atakos.Bet kaip jau minejau mes visios rašome apie tos pačios bedas
Linksmų Joninių
Linksmu sv Joniniu, gero savaitgalio ir sauniu Jonu
Aš jau kartais net nebežinau ko ir imtis
Atrodo stengiuosi susavimi dirbti, su savimi kovoti. Imuosi darbų, skaitau, kad tik nukreipt mintis nuo blogų minčių, tačiau kad ir ką bedaryčiau, nerimas ir kazkoks irzulys visada lydi mane, ką bedaryčiau
Su tuo nerimu ir baime susirgti jau nuvarginau ir savo artimuosius
QUOTE(trude @ 2008 06 24, 22:22)
Aš jau kartais net nebežinau ko ir imtis
Atrodo stengiuosi susavimi dirbti, su savimi kovoti. Imuosi darbų, skaitau, kad tik nukreipt mintis nuo blogų minčių, tačiau kad ir ką bedaryčiau, nerimas ir kazkoks irzulys visada lydi mane, ką bedaryčiau
Su tuo nerimu ir baime susirgti jau nuvarginau ir savo artimuosius

Labutis, visoms !
As , kaip ir tu, trude, ka tik pamaniau, kad jau nebezinau kaip ir kokiu minciu griebtis, kad tik nejausciau to kvailo,niekuo nepagristo nerimo
Objektyviai nerimui nera jokiu priezasciu - vaikai sveiki, namai jaukus, artimieji taip pat tvarkoj, pinigeliu uztenka, taciau kirminas, kuris isitaise mano viduje taip grauzia ir kartina gyvenima
Siuo metu man didziausia nerima kelia vien mintis, kad reikes kur nors iseiti is namu - jei zinau, kad nereikes, tai upas lyg ir pakyla, taciau juk negali menesiams isikalinti namuose
Nors taip susitvarkiau savo gyvenima, kad leido dirbti namuose - tik karta per savaite uztenka trumpam uzbegti i biura, kad galeciau reikiamus popierelius sutvarkyti, taciau ir tuomet vyras palaukia ir parveza namo...
Kaip Jus, merginos, tvarkotes ( ar tvarketes, jei buvo tokiu bedu ) su viesumos baime ?
Laikykimes, laikykimes, nepasiduokime siam griovikui nerimui ( jau nekalbu apie panika, kuri sujaukia ir sirdeles, ir kraujotakos veikla )
Iki susigirdejimo !
QUOTE(Skorpix @ 2008 06 24, 22:52)
Labutis, visoms !
As , kaip ir tu, trude, ka tik pamaniau, kad jau nebezinau kaip ir kokiu minciu griebtis, kad tik nejausciau to kvailo,niekuo nepagristo nerimo
Objektyviai nerimui nera jokiu priezasciu - vaikai sveiki, namai jaukus, artimieji taip pat tvarkoj, pinigeliu uztenka, taciau kirminas, kuris isitaise mano viduje taip grauzia ir kartina gyvenima
As , kaip ir tu, trude, ka tik pamaniau, kad jau nebezinau kaip ir kokiu minciu griebtis, kad tik nejausciau to kvailo,niekuo nepagristo nerimo
Objektyviai nerimui nera jokiu priezasciu - vaikai sveiki, namai jaukus, artimieji taip pat tvarkoj, pinigeliu uztenka, taciau kirminas, kuris isitaise mano viduje taip grauzia ir kartina gyvenima
Aš tai kažkaip viešumos nebijau. Kai esu tarp žmonių man kaip tik gėriau. mane nerimas ir baimė ėda dažniausia savo sveikatos, prisigalvoju visokių nesąmonių, iki šiol nieko baisaus nepasitvirtino ir tikiuosi nepasitvirtins
O as bijau viesumos..baime nuapti arba (dar geriau numirti ) zmoniu akivaizdoje, kartais negaliu ilgai su zmogum is arti kalbet , ziuret y akis...kazkaip pavargstu-ima svaigt galva..ir norisi begt namo.
As stengiuosi prisimini jusu visu pojucius, stengiuosi ytikint save ,kad nieko rimto nevyksta..dar mokinuosi atsipalaiduot...
nes kitaip neysivaizduoju "darbo su savimi"
As stengiuosi prisimini jusu visu pojucius, stengiuosi ytikint save ,kad nieko rimto nevyksta..dar mokinuosi atsipalaiduot...
nes kitaip neysivaizduoju "darbo su savimi"
QUOTE(husmor @ 2008 06 25, 09:13)
O as bijau viesumos..baime nuapti arba (dar geriau numirti ) zmoniu akivaizdoje, kartais negaliu ilgai su zmogum is arti kalbet , ziuret y akis...kazkaip pavargstu-ima svaigt galva..ir norisi begt namo.
As stengiuosi prisimini jusu visu pojucius, stengiuosi ytikint save ,kad nieko rimto nevyksta..dar mokinuosi atsipalaiduot...
nes kitaip neysivaizduoju "darbo su savimi"
As stengiuosi prisimini jusu visu pojucius, stengiuosi ytikint save ,kad nieko rimto nevyksta..dar mokinuosi atsipalaiduot...
nes kitaip neysivaizduoju "darbo su savimi"
Labas husmor. Ojojoi kaip gerai žinau ši jausma.Viska ka aprašiai galima ir man priskirti






