QUOTE(~Flamme~ @ 2008 10 10, 14:50)
uzjauciu del dukrytes
As visai jokiu vaistu nenauduoju, o be to, gydytojai siuo metu man taip ir nenustate, tai as pati supratau, kas yra, nes prisiminiau, kad gulejau lygoninejei paauglystej butent del sitos ligos. Mano teciui praejo, labai tikiuosi, kad man irgi praeis. Kartais atrodo, kad as jau nebe zmogus, o vaiksciuojantis padaras, lygtai viskas yra-mylimos dukrytes, mylimas vyras... o sveikatos nebeturiu. Kazkadabuvau labai stipri ir fiziskai ir moraliskai, o dabar... Labai silpna, kai ateina mm. Kaip gerai, kad atradau sia temele 


Reikia kaip nors nusiteikti, pasistengti. rasti kaip pailsėti, kaip atsipalaiduoti. Kaip šiandie prisimenu tuos priepuolius ir paniką naktimis, kai vyras puse nakties mane stipriai apkbinęs laikė ir įtikinėjo, kad viskas praeis. O man tirpo visas kūnas ir jau maniau, kad mirštu arba kraustausi iš proto


Man kažkiek ir magnis padėjo