Vaikas nekalba, 2 tema

Individualiste, nu as ta pati dariau ir ka? Taip mano vaikas kalba(kartais norisi uzciaupti) bet nederina giminiu, linskniu, per 3 metus +/- ismoko maziau daryti klaidu, nesupranta savoku, paaiskink savoka: demuo, suma, tevyne? Taip aiskinau, nes pamokas kas diena istisus metu ruosiau, bet kai jo paklause kas tavo tevyne, jis nesuprato. Jis labai smalsus, ismokes anglu kalba savarankisai ir kalba geriau nei lietuviskai, nors mes namie tik lietuviskai kalbam ir gyvenam Lt, bet patikek, nors ir taikiau sia metodika ir daugeliu atveju mano vaikas yra prasokes savo bendraamzius, sioje vietoje jis, deja, atsilieka 2 metais. ir cia ne poziuris, kad mamos balso per mazai, ar auklejau ne taip, tisiog jo organizme taip vyksta, neaisku del kkiu priezasciu, gal del narkozes, kuria teko patirti, gal del galvos traumos, gal del gimdymo traumos, kurios nebuvo, bet is tikro kazkokie pakitimai galejo vykti gimdymo metu, to kol kas mes negalime paaiskinti, galime tikdirbti ir siekti, akd tie skirtumai didelio islavejimo vienose srityse ir skirtumss tarp kalbos sugebejimu sumazetu.
Tiesiog tu matyt pati nesusidurei ir linkiu, niekad nesusidurtum su tokiais nukrypimais, kitoniskumais ir tuo labiau su visuomenes poziuriu i tokiu vaiku mamas ir juos pacius.

mmm... na taip, Individualiste, ir tavo tiesa, tik, matai, čia guodžiasi ir kiek kitokiais pasiekimais didžiuojasi truputį kitokių vaikų mamos. Neįsižeisk, bet pvz. aš - tikro gyvsidabriuko mama - nesupratau kaip kaimynės mergaitė 1 metų ir 3 mėn. dar nevaikščiojo (juk mūsiškis jau vos ne po medžius karstėsi), ir iš to nesuvokimo, oi, kaip aš ją visko "primokiau" . O dabar .... Tikrai taip nebedaryčiau, nes tokia (ir kitokia...) puikybė nieko gera nedavė: sūnus, gan aiškiai taręs 3-skiemenius žodžius 1,5 metų, prieš antrąjį g-dienį ėmė ir užsičiaupė.... Vakar buvo "nekalbiukų klubo" susitikimas kavinėj, nė vienos mamos tylene nepavadinčiau, tratėjom kaip radijos, vos sulaukdavom "eilės" kalbėjimui. Todėl tai, kas tinka statistiškai "normaliam (fui, kaip to žodžio nekenčiu , "įkalinsiu" kabutėse...) vaikui, ne visada tinka tokiam, kuris neatsiliepia į savo vardą ne dėl to, kad prastai girdi, kuris užkiša burną bet kam, paprašytas ką nors pakartoti ar pasakyti, kurio vaizdinė atmintis kaip katino - į namus net paklaidintas grįžtų, o uoslė kaip muitinės šuns - duonoj konservantus užuodžia... Čia paminėjau realius, bet atsitiktinius "keistuolių" bruožus, o jų - begalyyyybė. Tiesiog džiaukis, Individualiste, savo plepiu vaiku ir kai / jei vaikų turėsi kokius 5 vnt. tada galėsi spręsti, kur čia tavo auklėjimo nuopelnai (ar spragos..), kur genai, karma, dievų dovanos ir bausmės. Manau, 1 "deimančiuko" išvadoms mažoka Čia mano tokia nuomonė.

Alchemie, Severina teisios jus, oi teisios. Kad ir kaip noretumem, kad tai butu netiesa.
Siandien draugiuke atsiunte ale metaforu - eiliu rinkinuka. Sedejau darbe ir vos asaras nulaikiau.
Sunkiiausia, kai esamoj situacijos pasijauciam bejeges, nes tai kas vyksta, nuo musu nepriklauso.

Individualiste, patikek, kad as savo mazajam nuo pirmu dienu esu radija. Jis pirmomis savaitemis man pradejo dainuoti, atkartodamas niuniavimo melodija - net netikejau, kad taip gali buti. 9 men. issakydavo savo poreikius, vartojo net triskiemenius zodelius. 1,5 m. viskas pasibaige - neatsiliepe i savo varduka.
Tai tikrai nera auklejimo spraga...

Siaip visoe musu situacijose yra taip, kad musu vaikai nuostabiausi, ir visokios nesamones "MUMS NEGALI NUTIKTI". Zmogus negali patiketi, akd jam bus isbandymas, kad jam taip nutiks..toks jau zmogaus sukirpimas, o kai nutiko..bandai rasti, "lietuvisku" privalumu, mano vaikas atsliepia i savo varda mano vaikas bent jau kalba..o bandai nezliumbti(kas kartais sunkiai iseina), kad nemoka bendrauti, kad raso vien priebalsiais...kartais galvoju, jau geriau, kaip mano drauges sunus bijotu laipioti po medzius, negaletu pabuti vienas namie, bet normaliai kalbetu..o siaip sitos situacijos yra mokykla mums - tolerancijos trukumams, suvokimo situacijos ir sprendimo, pagalbos suradimas, cia kaip koks show - isgyventi- ir laimeti bent koki priza - vaiko zodi, sakini, akiu kontakta.
labai puiku, akd Individualiste issake savo nuomone ir ji teisinga, vieni metodai vieniems tinka, kiti kitiems, dar dziugiau, kad vaikai gali varineti filosofijas grazia kalba tai rigi mums pamoka, pamatyti ir dziaugtis tuo, ko gal kartais net nepastebetumem. individualsite, dziaukis kas diena, uzrasinek svao vaiko zodius, sakinius, komplimentus, tai tiesiog tavo laime, musu laime kiek kitokia, bet ja mes cia irgi pasidalinam

sveikutės senokai skaitau jūsų temutę, nes jūsų išgyvenimai, jausmai man nesvetimi....jei prieš porą metų būčiau čia rašiusi, tikriausiai forumas būtų mano ašarose paskendęs....
trumpai papasakosiu ir savo nekalbiuko istoriją.....nekalbėjome mes ilgai..iki keturių metukų...tiesa, kalbėjome, bet tai buvo pavieniai žodeliai ir tai suprasdavo juos tik artimai bendraujantys su vaiku....kadangi giminėje tokių nekalbiukų buvo - nesikreipėme niekur, mano nuojauta kuždėjo, LAUK, viskas bus gerai..nors nepamenu nakties be ašarų, be klausimų, kodėl, kam?už kąir t.t. pagaliau sulaukėm eilės į darželį...ėmėm lankytis pas logopedę...po mėnesio rezultatai stulbinami...kalbame daugiau....po metų vejamės bendraamžius, o pernai vasarą padarėm tokį šuolį, kad grįžus į darželį visi liko šokiruoti, kaip taip staiga, kaip šiemet baigėm paruošiamąją, ruošiamės mokyklai aišku nekalbame dar labai puikiai, bet...kaip pats vaikinukas sako, nėr ko plačiai kalbėt ir taip visi mane supranta...ir kas svarbiausia- logopedinės pagalbos nebereikia, kai atsiveikinome su logopede, ji pasakė:niekad nemaniau, kad taip pasakysiu, bet esat šaunuoliai, kad vaiko netampėte po įvairias institucijas, neskaitėt prirašytų baisių išvadų ir diagnozių....tai tikrasis INDIGO vaikas
dar ir šaindien pamenu, susėdam ir mokomės:sakau, vaikeli, sakyk:"VILKAS' o jis "VIUKAS", ir t.t imu verk...jis klausia ko verkiu- sakau, kad neišeina tau, o jis irgi ima verkti, sakydamas- nepakenčiu tos žmonių kalbos, bet pažadu ja kalbėti....ir mes prakalbome, dabar susėdę, pakalbam kodėl ir kam taip.....o jis tik sako:tuo metu taip buvo geriau jis tiek daug tylėjo, tiek turėjo savyje, tiek mums reikėjo išlaukti..išlaukti to, ką šiandien turime - o šiandien mus džiugina mažas, gražus tauškaliukas, augantis būsimasis bankininkas
tai tokia mūsų istorija, svarbiausia laiminga pabaiga..
linkiu, jums mamytės, kantrybės, stiprybės, kurios tikrai reikia auginant tokius ypatingus vaikus jūs, ypatingos, nes jūsų vaikai- ypatingi, jums skirta svarbi misija ....linkiu sulaukt savo laiko ir prakalbinti mažuosius

ai, aš tai pirmiausia norėjau parašyti, kad gi l.l. faina vakar buvo. Grįžau nurimusi, "save" atgavusi, SiDo Titu sužavėta (prasta iš manęs auklėtoja būtų - nė už ką nebūčiau jokių problemų jame įžiūrėjusi ), o dar Verkių parke Liūtas dviratuku taip gražiai visą ratą apvažiavo (nors prieš kokį mėnesį man tas jo tupėjimas, net kojų ant pedalų nededant, taip beviltiškai atrodė ) ir prašviesėjo galvoj ir širdy. Ačiū

o, tai! vakar po viso vakaro kalbų sugebėjau negirdėti, Pou, kad ir taviškis (vardą prisimenu, ar rašom čia, jei jau, sako, darželių šnipai po www.supermamas siaučia ? ) nuo tų nelemtų 1,5 m triskiemenius žodžius ir normalius prašymus (spėju: gerti, valgyti, miegoti?) "pamiršo". Nebetikiu sutapimais - tikrai skiepų išprovokuota nesamonė!!! Kai vos tik čia užsiregistravau, man Naitas rašė:" jaučiu, taviškis nuo skiepų nutilo", man tuomet skambėjo, kaip abra kadabra, bet dabar...

Ir dar man smagu buvo vakar spėlioti, kas yra kas, visos l. taikliai slapyvardžius ir logotipo paveikslėlius pasirinkot (jei pasirinkot..)

Nu prajuokinai, Severina. Nori pasakyti, kad as tokia pampuska teletabis
Del sunelio vardo gal ne, geriau nereikia

Grizus namo, man taip pat gera buvo. Nors mano mazojo problemos didesnes, bet nebesijauciau tokia kampe sedinti. Kartais atrodo, kad esi viena pasaulyje su savo problema. Manyciau, tiesiog per daug uzsikuiciam toje bedoje.

Taip, ryskus raidos pablogejimas po skiepuku, pagerejimas - 2 m. 2 men., bet labai nezymus. Tiesiog mes atgavom tada suneli. O tas laikas tiesiog "iskrito" - gyveno savo pasaulelyje, is ten nosiuka iskisdavo tik tuomet, kai tai atitikdavo jo poreikius.

Ai, nezinau ar minejau, maniskis megsta popierius plesyti, tik va kokia pazanga pas mus, prie pora dienu pradejo klausti ar gali plesyti. Na bet labai jau nori, o atsakymas daznai neigiamas. Tuomet lupa patempes sako - mamyte, noliu knygute paplesyti...

Dar jis ziuri i akis ir sako: tiusiukas dalo kiu-kiu (r raidele kartais iskrenta is zodziu). Sakau, ne, taip triusiukas nedaro. O jis tiek kvatojasi. Nedalo tiusiukas - kiaulyte dalo kiu kiu.

oi, net šonai plyšta: "pampuška" tu!! kokių 40-43 kg. pampuška (ar ir dar mažiau?)... neeee.... Pou gi - pats mažiausias, fainiausias teletabis, kalba mažybiniais žodeliukais, plonu vaikišku balseliu (beje, žinau tą dabar jau l. gerai žinomą aktorę, kuri jį studijų metais įgarsino lietuviškai, tai dar l. sustiprina įspūdį ) ir taip švelniai susirūpinęs ir dar Pou telikas-pilvelis dažniau nei kitu rodo ką nors. O tai reiškia, jam labiausiai sekasi

Mūsiškis neplėšo. Kol kas. Mėto knygas, o tada jos pačios suplyšta . Jis l. mėgsta mano kosmetiką (laižyti...) ir šiaip, ragauja viską, kas ne maistas , nežinau, koks čia "pažinimas" per burną, bet jau ketinu lupt už tokius "fintus", kol griaužė muilą, dar tylėjau, o kai įsisuko į bjauresnę chemiją, baisu, kad nusinuodys tas ekologiškos duonos ir morkų gerbėjas

Sveikos

Stoju ir aš į šį klubą .

Maniškiui šį mėnesį jau 3 metai, bet per paskutinius metus kalbos progresas- labai nežymus. Kalba leliukiška, pasako mama, tete, dėde, baba, ate, diu (skaičius du), nuoniu (noriu), lelia.... Viską išreiškia garsais (bū- avarija, vū- važiuoti, mašina, juoja- arklys) arba gestais (atkartoja veiksmus, pvz, jeigu nori valgyti, sako noriu ir čepsi ).

Minčių yra ir buvo įvairiausių-gal autistas, gal gimdymo pasekmė (gimė pridusęs), gal trauma (6 mėnesių nukrito nuo skalbimo mašinos ) ir t.t.

Vaikas judrus, supranta ką mes sakome. Piešti nemoka (liepia man),užtat triratį pradėjo minti neturėdamas 2 .
Nėra pamišęs dėl delionių, bet mašinas į eilę rikiuoja (skaičiau pirmoje temoje apie autizmo požymius), pirmas 5-10 minučių gana drovus, kalbinamas dažniausiai nežiūri į akis, po to apsipranta ir bendrauja normaliau...
Džiugina tai, kad dabar vis dažniau prašo pasakų ir eilėraštukų rimuotų (iš pradžių jam tų dalykų nereikėjo)...

Sako pedagogių vaikai- nekalbūs yra, man pasitvirtino, reikės keisti specialybę

Ai, ir dar...kai visi sakydavo, kad nėra ko nerimauti, pradės kalbėti, aš jutau širdyje, kad dar tikrai ne...kažkur problema yra.
Kitą savaitę eisim pas logopedę (pirmas vizitas), rudenį bandysim pradėti lankyti darželį.

Koks siltas tavo pasisakymas, Severina. Net gera pasidare. Noriu buti Pou, kuriam sekasi. 49 kg
Chemija tai kisk kuo giliau ir auksciau, nereikia jiems dar papildomu dirgikliu. Pas mane dar sukilnota viskas

Vakar maniskiui prasidejo valgymo periodas. Suvalge per diena net du surelius, kai tik trecdali besiraukydamas suvalgydavo, ir siaip nespejo sake daryt valgyt Menesi bus ramu, po to vel nevalgymo periodas bus.

Juritute, cia tikriausiai visos svarjoja tokios pabaigos kaip pas tave. Ech kaip smarkiai as svajoju apie tokia pabaiga!!!!
Siandien kalbejau su aukletoja, klausiau, ar ji rekomenduotu mano vaiki palikti kitais metais su mazesniais, ar perkelti i kita grupe su esamais vaikais. Tai sake, jog tikrai verta perkelti, nors jis vienas is jauniausiu grupeje, galbut galetu ir su mazesniais. Gal ir gerai, visai tuo dziaugiuosi... Kai kiti vaikai daugiau sugeba ir jam yra noras pastoviai temptis i prieki ir tobuleti... Nors sunku pasakyti, ar jis jaucia kompleksa, kad pats nemoka to ka moka kiti vaikai. Ar vaikai gali jausti tokius kompleksus???

Del kalbos dingimo, tai as prisimenu, kad 9 menesiu jis mokejo tik du skiemenis (TE ir ranka modamas sakyti ATIA). Bet tikrai nebuvo guguojantis kudikis. O paskui kazkuriuo metu ir tie du skiemenys dingo, tiesa jie labai panasus. Kuriuo metu tai galejo buti net sunku pasakyti, bet budamas metu jau situ skiemenu nebesakydavo. Taciau nuo gimimo buvo apskritai panasus i hyperaktyvu kudiki (neguli vezime, neguli ramiai ant zemes, gana daug verkia).
Maniskis irgi rikiuodavo i eile masinytes ir visokius daiktus neilga laika (apie 3 metukus kai buvo), bet nezinau kodel: tada maniau, jog todel, kad tuo metu buvo pamises ant traukiniu (po valanda isstovedavo ziuredamas ant perono, traukinukas Tomas ir pan...), tai gal isivaizduodavo, kad traukini daro. Bet gana greitai rikiuoti nustojo. Nieko tuo klausimu nedareme.

AKURAT KAIP MANO tITAS PRIEŠ METUS