QUOTE(DonaldaB @ 2008 07 17, 09:56)
Tik va vakar iš vyresnio sūnaus išgirdau nusiskundimų, negi jam visą gyvenimą su broliu reikės vargti, jis jam visur iš paskos vaikščios, jis neturės savo gyvenimo ir pan. Bandžiau paaiškinti, kad ir aš maža vaikščiojau savo vyresniam broliui iš paskos, o dabar beveik nesusitinkam, ir t.t., tuo tarpu mūsų nekalbiukas sako: na ir gerai, aš pažaisiu ir vienas su žaisliukais... O atrodė, kad jis sėdi, žiūri teliką ir nieko negridi, kas ką kalba
Tai ir nežinau kaip čia teisingiau išspręsti šią dilemą, laukiu Jūsų komentarų
Nu va, dabar žinosi, kad tavo nekalbiukas visur ausis pastatęs ir, vadinasi, per menkai jūs jį vertinat

Tikriausiai tokius pokalbius su vyresnėliu reiktų vesti be pašalinių
QUOTE(severina @ 2008 07 17, 11:46)
gal ir taip...
va, ką tik bandžiau išpurtyt (jau ir tiesiogine prasme

..) bent žodį "noriu", kad galėtų parodyti, ko nori... tai rėkėm-verkėm abu pusvalandį. jaučiuos klaikiai, vakar dar prisižiūrėjau naktį filmukų apie autizmą, turbūt dabar visai stogas nebegįžta jau...
o gautuose išrašuose iš VRC parašyta: 10 iš 16, autizmo spektro deagnozė akivaizdi
Oi kaip aš tave suprantu, kaip dažnai man irgi tokios isterijos užeidavo ir užeina

Vieną kartą pagalvojau, kad tai tuščias energijos švaistymas ne ta linkme.... Kartais padeda pagalvojimas, kad šiame taške aš daugiau nieko nebegaliu pakeisti, todėl tegu savo darbą atlieka specialistai (logopedai, auklėtojos, psichologai), o aš tegu pabūsiu tik mama

Tada ne taip ta atsakomybė slegia

Ir dar, nors rašai, kad 10 iš 16, bet ar tai jau reiškia diagnozę? Kiek supratau, kad ne