Globėjų plepėjimai

Jaučiu,kad viską gydo laikas...Šiandien lyg ir tvirčiau jaučiuosi.Bet penktadienį...Žinau,kad bus visko,bet turiu kažko griebtis....Sunku dar ir dėl to,kad šeimoje auga dar ir kiti vaikai kurie nustebę žiūri kaip čia mamytė pasielgs....turiu reaguoti ir lazdos neperlenkti...daugiau dėmesio skirdama prieš kitus vaikus-kažin ar bus teisinga....
Tu teisingai kalbi,aš labai atidžiai įsiklausiau į tavo žodžius.Ačiū.

Sveikutė, Ramute, Paragintoji labai gerai parašė apie dabartinius jo prioritetus. ateitis kokia bus, tokia bus, dabar tikriausia apie dabartį galvoti. aišku jie pas tave turi ir pareigas ir dar kitokių reikalų, bet visgi rekia, kad tas vaias suprastų jog pinigėliai yra uždirbami- sunkiu prakaitu, bet uždirbami. aišku, kad reiks daug tavo kantrybės, daug dalyvavimo šalia- bet va baigiasi mokslo metai ir imtis darbų- ar ten kokias lysves ravėti, ar šieno pešti, vis po truputį nurašant tos skolos. Nežinau ką duos pervedimas . Į kitą klasę perkėlimas . Visur yra visokių- taip, jis iš vienos pusės yra labai gudrus, bet iš kitos jis yra labai patiklus, naivus ir žioplas. Yra svarbu išsiaiškinti kiek jis savo valia visus vaišino, ir kie iš jo buvo taip sakant "gražiai prašoma". Viena, kas yra aišku, kad jis patiria sau( taip kaip jis suvokia) didžiulį spaudimą klasėje. Tai va tas pakeitimas mokyklos ar klasės kažin ar ką duos. O gal duos . Juk jis čia visokiems "vierchams" toks neputiovas- akiniuotas, kūdas, globotinis, o be to begalinio naivumo- iš jo tik šaipykis, prašyk reikalauk- mušt nereikia, viską padarys. Ta prasme tiems "vierchams" mušt nereikia. Jis ne blogas, Ramute, bet jame tiek nerimo, ir tiek baimės- faktas yra tas, kad jis labai nepasitiki jumis. Čia ne priekaištas, čia jo individuali savybė, ir išsivysčius ji iš ten- iš taip toli, iš tų pirmų trijų metų- kada jis kaip asmenybė ir formavosi. Jis gerai išmoko- artimu nėr ko pasitikėt, va čia yra labai blogai. Kaip jį perlaušti, tikriausia įmanoma, bet sunkiai. Labai svarbu, kad tie pinigai būtų tikrai tik iš jūsų namų iškeliavę, o ne iš kitų. Yra tikrai apie ką daug pagalvoti, pamastyti ir pasikalbėti.
Mums pasisekė- mūsiškiai mokėsi atskiroj pradinėj, paskui perėjo į pakenčiamą gimnaziją o kiti į tą čiurlionkę. Bet va dabar, kai sutinki buvusias pradinių klasų mokytojas, pasišneki, tai jos sako- aip baigiantis pradinei- prasidedant dalykiniai sistemai- va tose ribose vyksta labai didelis vaikų bandymas nusikalsti, reketuoti, rūymai praeina- kam pirmieji, kam nuolatiniai, ir narkotikus irgi pradeda bandyti va tame amžiuje.
Stiprybės, ramybės, ir labiausia tos stiprybės ir ramybės Tėtukui

Kodėl tau atrodo,kad jis nepasitiki mumis?Juk visada randa užuovėję ir paguodą,atsakymą ir norų išpildymą,atleidimą ir naujo gyvenimo pradžią..Tai kur mūsų klaida,kad jis nepasitiki?

Iš tikro tai džiaugiuosi,kad pinigai iš namų.
O jis neparodo jokio nerimo,elgiasi taip kaip ir nieko nebuvę...

Ramute, jau rašiau- asmeniškai su jumis tai nesusiję niekaip. Yra toks dalykas kaip-psichologinė trauma, o čia galima sakyti jo gyvenime buvo apskritai- katastrofa, naikinimas kas nori. Viskas kas jo gyvenime vyko ypatingai svarbiame amžiuje vyko su žodžiu MAMA. Ir tai fiksavosi pasamonėje, kad viskas kas yra mama( o mama ir yra- meilė, rūpestis, šilta lova, skanus maistas, švarus rūbelis, bučinukas irt.t. yra mama vaiko suvokime) yra nevisai tikra, ir šiek tiek bauginantis dalykas- visada tai turi savotišką trukmę- jam galvoje- TAI LAIKINA IR GREITAI BAIGSIS. Tokios traumos yra gydomos, tepamos, glostomos dešimtmečiais. Visa tai ką jis randa- tą užuovėję, ir visa kita apie ką tu rašai- tai jį baugina, jam tai yra didžiulė paslaptis ir neperprantamas dalykas. Klasioko spyris š.., yra daug aiškesnis ir suprantamesnis. Nu bet neskatinu, taip sakant spardytis ar bausti taip kaip jis suprastų. Ir visa tai kas vyksta su juo visiškai ne iš hiperaktyvumo. Jame yra tiek nerimo ir baimės sukaupta kad ojojoj, penkiolikai padalinus būtų su kuo padirbėti.
Vidinė ramybė, elgesys rodomas- kad niekoir nebuvo- visiškai nieko nereiškia- oho kas dabar jo galvoje- jis gi labai portingas, jis laukia bausmės, visa tai ką tu matai yra poza, pozavimas , ir prieš vyresnįjį brolį, ir prieš mažiausią tai pirmiausia. Tai niekaip nesusiję su jumis. Va ta vadinama ramybė. Svarbiausia neperlaukti ir nubausti laiku. Kai dar baisu būti nubaustam ir gėda. Perlaukimas gali rodyti tik tėvų pasimetimą ir leidimą elgtis taip pat.
Tai čia iš profesionaliosios pusės.
O kaip žmogum, mama, tėvais, jumis belieka tik didžiuotis. Va tai kaip auginat vaikus jūs, pirmiausia pasiremdami tik savo jausmais ir intuicija- galima knygą parašyti, išleisti- man va taip ir norėtųsi- tavo su Paragintąja žodžius, mintis sudėti į vieną vietą ir knygą išleisti kuri vadintųsi-- Vadovas globėjams. Ta prasme, nu kad jūs išleistumėt. Klaidų nėra- yra tik tikra, globojanti( pačiom geriausiom prasmėm) meilė. Yra dabar krizė, gal net pati rimčiausia( bent jau aš to norėčiau- kad rimtesnių nebūtų), santykių patikrinimas, kaip šeimos santykių ir vienybės patikrinimas- dabar ten visko pas jus daug, daug jaumų, emocijų visokio plauko tos emocijos ir jausmai- manau kad išlaikyysit tą egzaminą dešimtukui- bet piriausia visgi išsiaiškinkit su mokytoja- koks jo statusas toje klasėje ir kiek realiai jis visus savo protu norėjo apdovanoti. Buvo Ramūno klasėje panašus atvejis, kai vaikas nešiojo pinigus ir pirko visiems viską- mokytojos iniciatyva pinigai buvo surinkti ir grąžinti tėvams. Išsiaiškino kam ką pirko, už kiek ir įpareigojo tuos apdovanotus pinigus atnešti- žinoma informavus tėvus. Tuo būdu ji pasiekė labai teigiamų rezultatų- visų pirma iš to vaiko niekas daugiau nieko neėmė( reiks grąžint pinigus), antra išsprendė visokių verchų problemas- koks apsijuokimas - atiduot. Gal ir pas jus kažkas įmanoma. Munis va grįžo, tai papasakojo - galiu pasidalint jo potyriais ir mintimis kokios buvo tada, gal padės. Žodžiu mūsų šeima su jumis.

Papildyta:

tiesa, kokia sesės reakcija?

Alfija,tu sakai neperlaukti su bausme.....o kokia ta bausmė?Mes su juo daug kalbėjome ir lyg nuspendėm,kad per vasarą atidirbs-visokius drabelius atlikdamas.Dar aišku kažkur nevažiuos,pramogas praleis.
O apie jo statusą klasėje....jis aišku yra gujamas,engiamas ir stumdomas,nes jo klasėje didžiausi mokyklos šustriakai ,kuriu niekas negali suvaldyti...renkami tėvų parašai dėl jų pašalinimo,bet vis jie pasilieka,kenčia ne tik mūsiškis....Jis sako,kai pamatė ,kad turiu tiek pinigų visi nusivedė į parduotuvę ir liepė viską pirkti....

O tas pasiūlymas visai neblogas...tik nežinau kaip į tai pažiūrės auklėtoja....jaunutė pirmi metai dirbanti,labai nuoširdi ir jautri,bet be jikios patirties...o tų vaikų tėvai...arba iš globos namų arba nereguos....bandysiu pakalbėti....

sesė reguoja kažkaip,per daug jai ir neaiškinam-nes ji baisiai pleputė...Bet mūsų šeimos vaikai visai nematė tų pinigų....

Ramute, daviau perskaityt sūnui tavo žinutę. Pradėjau kalbėt su juo... jis sureagavo, sakė, kad tavo sūnus neturėtų kreipti į galimus klasiokų pasityčiojimus dėmesioŠirdį užgėlė... Jis niekada nesiskundžia.. O pasirodo, patiria patyčias... Ir su statusu klasėj lyg neblogai buvo, bet dabar jau pati suklusau rimčiau...

Labai pritariu Alfijos mintims. Apskritai - sudėtinga dalykas ta vaiko kova už būvį mokykloje....
Ramute, jūs su vyru viską darot gerai ir jokiu būdu neimkit kaltint savęs. Manau, kad viskas, kas atsitinka - yra į naudą, ypač, jei išvengiama didesnių bėdų. Va, dabar paaiškėjo jūsų situacija. Sužinojot, imsit atkreipti dėmesį gal tai padės išvengti didesnių bėdų. Juk kai situacija neįsisenėja - viskas pasisuka geresne linkme. Va, tu parašei, o aš su vaiku pasikalbėjau, , o po to besikalbant išlindo jo paties problemos. Nieko nebūna be priežasties.

Išvados (su pozityvia nuostata):

1. rodos, mano sūnus per daug neima į galvą tų pasityčiojimų ir dėl jų labai neišgyvena (o gal jie nėra labai dažni);
2. aš sužinojau, vadinasi būsiu atidesnė, daugiau paklausinėsiu ta tema;
3. sūnus yra atviras su manim. SOS man: aš kažkur pražiūrėjau bendraudama su juo, kažko neįvertinau, neatkreipiau dėmesio ar neradau laiko. Jis sakė: mamyte, juk aš tau buvau sakęs;
4. dar labiau apgalvosiu pervedimo į kitą klasę galimybes (jos jau buvo iškilusios dėl klasės triukšmingumo, nes perėjus į dalykinę sistemą triukšmingumas gali būti rimtas trukdis mokymuisi).

įdėmiai labai perskaičiau, paskui dar kartą- MOKYKLĄ KEISTI BŪTINA. Su tais pinigais ne viskas aišku, bet aišku yra su tuo, kad jis yra tiesiog auka, ir ne šiaip auka- čia va ir galima vadinti reketavimu, bent jau pradžia. Va čia aš ir sakau yra labai svarbu žinoti tiesiog, visa širdim žinoti ar jis SAVO iniciatyva tų pinigų turėjo turėti. Tavo likę vaikai, ir net landžioji sesė jų nematė , o jie staiga pamatė- kaip, matyt prašė parodyt, matyt darė spaudimą jų turėti- jis turėjo. Toliau spaudimas juos išleisti jų reikmėm. Sau jis nieko nenusipirko? Blogiausias dalykas yra tas, kad mokytoja pasyviai, bet palaiko tų stipriųjų pusę. Be patirties tai be patirties, bet informuoti tėvus apie skriaudžiamą vaiką privalo iš karto, o ne tik apie pinigus. Žodžiu, tiek kiek jį mačiau jis neapsigins- jis kelią sau rado tokį- kokį jam pavyzdį rodo vyresnieji- šiuo atveju mokytoja- reikia paklusti ir pataikauti stipresniam. Aš tau sakau- naivumo jis- begalinio. Tai ta bausmė kaip ir paskirta- jis dirbs, svarbu nuosekliai ir tai kas jam nepatinka( nugi yra darbų labai naudingų, bet nepatinkančių) ir jau bus bausmė. O ką daugiau, ir čia ta bausmė dar ir tokį momentėlį turi- kad jis išmoktų formuluoti skundą tuo, kas jam nepatinka. Turiu tokį įtarimą, kad žodžiais jam sunkiai skundas, skaudus dalykas pasipasakoja tai gal išreiškiama bėgimu, riksmu- būna taip- NĖRA ŽODŽIŲ. Ir dar, JAM labai labai reikia, kad jis būtų SUPRASTAS, bet suprastas taip, kaip jam reikia. PVZ. kaip su ta krosnim buvo, pameni- jam reikėtų va tokio supratimo, aš tai suprantu, kadtu norėjai parodyti kaip ten dega, užsikuria, IR Gerai suprantu, bet tiesiog dabar buvo netinkamas metas, šilta buvo, žaislai šalia mėtėsi, irt.t. Ir čia taip pat- apkabint ir sakyt AŠ SUPRANTU, MES SUPRANTAM, kad Tu nenorėjai būti skriaudžiamas, norėjai pavaišinti, BIJOJAI JŲ, ir toliau jau ten dėstyti , kaip jūs būtumėt padėję tas problemas išspręsti.
Su mokytoja tai bandyk, pinigai tikrai dideli, ir galų gale nu tai JŪSŲ VISŲ pragyvenimo šaltnis. Gal bent dalį pavyks atgauti. Galų gale yra pavaduotoja, galima kreiptis į ją.

Paragintoji, tau irgi tas pats- AŠ TAVE SUPRANTU. Per mažai mes vsos tai sakom savo vaikams.

Ar tikrai visa tai susiję su vogimu

Šiaip jau, tai viso to įvykio niekaip netraktuoju kaip vagystės-iki vagystės čia toli. Ir Ramutė tai įvardija- pasiėmė nepasiklausęs, iš ten iš ten- bet nesako- jis vogė. Visa tai kas įvyko yra tiesiogiai susję su jo gyvenimo, anstesnio gyvenimo patirtim. O šiaip ,Dar, vaikų, mažamečių vaikų , kaip tu sakai, vagystės yra tik rezultatas, o priežastys yra vidinės, gilių giliausios psichologinės. Ėmimas nepasiklausus, su baime- yra tik signalizavimas ir didelis didelis pagalbos šauksmas. Aš šiek tiek tą vaikelį, o ir Ramutę pažįstu asmeniškai, kad galėčiau sakyti su didelia tikimybe, jog jie visas tas problemas išspręs ir viskas baigsis gerai

Ne visus Jūsų pokalbius seku, tad gali būti, kad kažką praleidau. Bet man užkliuvo du dalykai: kad vaikas yra hiperiukas ir kad klasėje jo statusas nekoks.

Hiperaktyviems vaikams klasėje nėra lengva. Pirmiausia jiems sunku išsikovoti gerą statusą mokytojų akyse, nes jie dėl savo aktyvumo yra potencialūs pamokų trukdytojai (net jei jie ir labai gabūs). Kita vertus nelengva ir tarp vaikų, nes hiperaktyvūs vaikai savo būdų ir bendravimu dažnai erzina ir bendraklasius.
O jei šiame amžiuje svarbu pritapti, kaip suprantu, kad jis imasi visai tam netinkamų priemonių.

Gal būt jam reiktų vietos, kur jis galėtų save realizuoti ir įgyti "statusą". Gal būt vaikas yra fiziškai stiprus (tiesiog tarp hiperaktyvių vaikų tokių man tenka dažnai matyti) ir jis gali sėkmingai sportuoti, žodžiu užsiimti kažkokia veikla, kuri jam patiktų, kuri jam gerai sektųsi ir kur būtų jo bendraamžių tarp kurių jis būtų vertinamas ir sumažėtų poreikis kitomis priemonėmis ieškoti pripažinimo.

Rašau jums prašydama patarimo.
Yra giminaitė. jai 16 metų. Jos šeima įtraukta į socialinės rizikos grupę. Birželio pabaigoje panelė atsikrausto gyventi pas mus. mes ją priregistravom savo bute. Lankys mokyklą čia, Kaune. Paskambino mums šiandin iš jos gimtojo miestelio savivaldybės viena moterytė ir pasiūlė bandyt tvarkytis bent laikiną globą. Kas tas yra? Sakė kad pinigėlių duoda valstybė Pagalvojus tai pinigėliai nepamaišytų.. Vis gi 16-metės poreikiai nemaži... Turėtų mergina sau pinigėlių laisvų daugiau. Nuo ko pradėt reikia visą tą popierizmą ir kiek laiko užtrunka? Mamai motinystės teisės neatimtos... Ir koki pliusai , minusai globojamam vaikui ir globėjui?

Labutis visoms ,senokai cia lankiausi,darbai darbeliai,ligos,rupesteliai...

Ramute53 laikykis,kas cia yra su tais musu chyperiukais ir maniskis viena diena nuo tecio nukanzino penkis litus,ilgai spyriojosi kol prisipazino,o kai ir prisipazino vistiek ju negrazino,tipo pamete,nubaudeme skidrami bausme atsedeti savo kambaryje,apmastyti savo poelgi,kol tetis arti buvo ramiai sedejo,kai tik nuejo dirbti namu ukio darbus ,musu neklauzada pasiciupo plauku kirpimo masinele ir apskuto katinui sonus ...nu ir ka daryt ? kalbames rodos graziai ,viska supranta,bet va sove i galva ir se tau.Turiu gera drauge psichologe,daug zino apie"sunkius " vaikus,studentams net padeda rasyti kursinius darbus ta tema,daug jau kalbejome apie maniski ,nu ir ka ,kaip ji sako nieko cia as ir nepakeisiu,buna tokiu atveju,kad atrodo teoriskai galima kazka pakeisti,bet praktiskai beveik nieko,tiesiog vaiko poelgiai,mastymas netelpa i jokius standartinius remus.