Globėjų plepėjimai

sutikciau su Ginte,tik kartais toks jausmas kad mes,globejai labiausiai prasiskoline paimtiems vaikams,dar kartais prasiskolina ir musu tikrieji vaikai,dar vyrai-per mazai mylim, per daug baudziam, nesuprantam ju brandos..Nu o musu nervai,sveikata ,kantrybe -nu nebegaline,tai ka dabar daryti ..As jau karta tai isgyvenau,kai pasakiau savo globotines tetai mane uzvertusiai prikaistais,kad mergaitei pas mane nieko gero nebuvo-tai man toks jausmas,kad turiu jos atsiprasyt kad isikisau i jos gyvenima ir istraukiau is vaiku namu...Mano viena pazistama grazino dvi globotines seseris nes issiskyrusi su vyru turi l.daug dirbti kad paimti kredita busto dabaigimui,o mergos nepriziuretos. Tiesiog turejo atlaikyti moraliskai -turiu dirbt,daug, negaliu but su jom tiek kiek jom reikia-o mergaites su atsilikimu,gyvena soduose,tai trali vali prasidejo.As jai patariau jas grazint ir gelbeti savo gyvenima kiek liko,nes....Pas ja isbuvo viena beveik 6 metus, kita gal 3,jos seserys.

Kiekviena situacija yra skirtinga. Dauguma vaiku is vaiku namu pagyvene pas globejus pradeda elgtis taip, lyg tai butu kalte globeju.

Man isties labai skaudu kad globejo statusas suprantamas kitaip. Jeigu vaikas gyvena vaiku namuose, globejo seimoje, tai bio tevai ar gimine turetu buti bent jau dekingi, kad ju "zmogutis" nera visai pamirstas. Taciau priekaistauti, neturi jokios teises. Kalbu taip, todel kad pati buvau patekusi i tokia situacija. Nors ir trumpam, bet kasnio skoni zinau.

Siuo atveju bio seima su vaiko dokumentais gali daryti ka nori. Nors vaikais yra vaiku namuose ar pas globejus. Jie bet kada gali issiimti vaiko gimimo liudijima ir keisti vaiko duomenis.

O gal per daug duodame tiems vaikams?

kad neimanoma su ja normaliai.pamete bilietukus vazinejimui i mokykla,kur mokykla isduoda,tai eina draskosi,susiraukus,tipo vos ne mes kalti.kad ji didziaja laiko dali susiraukus vaiksto,o jei ka pasakai isgirsti tokius vejus,nu kad eik ir nusisauk.as net nemoku bepapasakot situacijos.vakar tiek buvau isiutus,sakau kai paimi viena ar du litus,dar pabambu,bet kai dingsta is namu tokie dalykai,tai tikrai tau geruoju nepraeis.tai ji pasieme maisiukus ir tipo tai gerai as susikrausiu daiktus i vaiku namus.nors zinau,kad ji ten visiskai nenori,bet niekada nenusileis zemiau musu.vyras isejo i darba,uzlipau pas ja i kambari,sakau kad netikiu kad ji galejo ja isnest ar parduot,bet butu gerai kad surastu,kur padejo namie.ji prisipazino,kad zaide lelemis ir buvo pasiemus pazaist.nors pries tai klyke ant visu namu,kad davai einam i mokykla paklausim mano klasiokiu ar as kam pardaviau.vyras kazkaip nereaguoja i jos kalbos tona,o man tai visad uzkliuva.tai arba uzsaukiu arba perspeju del tono.na tai rado vakarop pacia grandinele,bet sirdutes nerado.tai susitarem,kad ieskos ir suras.

taip tai ji paslaugi,uzjaucianti,jau naktim ,kai sirgdavau,atsikels,kad ir 10kartu padarys ir atnes arbatos.bet charakteris tai dieve tu mano.kartais pasijauciam lyg ji mums noretu vadovaut.bet neiseina,tai visi sunys aplink kariami.viska su vyru paliekam paauglystei ir tikimes ,kad isaugs.

drauge parveze dovanu is vokietijos pazastim tepama dezodoranta,tai sakiau nesitepk nesveika ir dar tokiai jaunai,vaikam visai jo naudot nereikia.va ir prisitepe,dabar visos pazastys,pilvas,nugara nuberti.o puole i akis,kad as nesamones kalbu.dabar pusles jau metasi naktim nemiega.daktare tai geriausiai,prirase tavegilio ir sako nueikit vaistinej tepaliuko paprasykit.kad naudot tavegili as ir taip zinau,o tai kam ir eit pas ta daktare,jei viska vaistininke gali pasakyt.

Vėlute mano berniokas irgi niekada neprisipažins, kad neteisus. Gal juos ten vaikų namuose marytėm melnikaitėm augina-užmušk neišsiduosiu Šiaip mane tai irgi veda iš proto (į mano repliką, kad kambarys nesutvarkytas atšauna "man atrodo sutvarkytas", pirštu parodau į numestus batus prie sofos, obuolio graužtuką ant stalo, iš židinio pelenus virstančius lauk, kuprinę, mažio žaislus ne vietoj "man atrodo jis sutvarkytas, tvarkiau juk" Vakare kai susėdo vakarieniauti į lėkštę nevirtų makaronų įbėriau Man atrodo vakarienė paruošta, dariau juk Atsižliumbė, porą valandų psichavo, duris trankė, bet visvien nepripažino, kad kambario nesutvarkė Nerealus charakteris.... Tas pats buvo kai kartu stalčius stalo kuopėm, sako trintukas visas apipieštas išmesiu ir švystelėjo šiušledėžėn. Palauk, sakau, parodyk, gal nusiplaus, kam išmesti. Paėmiau šiukšlių dėžę, joje trintukas su vienu raudono parkerio milimetriniu brūkštelėjimu. Klaisiu-tau šitas atrodo apipieštas? Ne, ne šitas...Šiukšledėžėj 5 konceliarinės šiukšlytės, paprašiau parodyt tą netinkamą trintuką, viską išbėrėm ant žemės..Nėra. Bet kaip papūga kartoja-buvo Tas trintukas, išmečiau aš jį Ir tada į ašaras, kad pateikiu faktus įrodančius jog sako netiesą, veido išraiška lyg tėva motiną palaidojus Bandau geruoju, na juk ir man būna, kad ką nusukt noriu, suprantu švystelt šiukšliadėžėn lengviau nei pakelti užpakalį ir į vietą įdėti, bet visvien kartoja, kad buvo tas trintukas, jis TIKRAI GARBĖS ŽODIS jį išmetė Gal čia šaknys kažkur giliai giliai ir aš to nepajėgi suprasti Kodėl vaikas negali pripažinti, kad yra neteisus-už tai nebaudžiu, dažniau nusijuokiu, jog nepavyko numuilinti (galu gale tas melas toks švelnus, na dėl šventos ramybės daugiau, nepyksi juk už tokį) Gal čia mano baubai, nes negaliu pakesti nelanksčių ir kategoriškų žmonių kurie tvirtina, kad mato žalią, nors visas pasaulis raudona mato O čia namie tokia dovanėlė Gal jei suprasčiau KODĖL tai man būtu daug paprasčiau su tuo gyvent....Kai nurimsta kalbamės, bandau įteigti, kad tas kuris pripažysta klydęs yra daug stipresnis ir daug aukščiau to kuris visvien savo varo, bet iki kito karto......
Nors vakar milžinišką pažangą padarė (tai gal nebeviltiška viskas ) Po pirmadieninio tvarkymosi visiems vaikams savaitei pasakiau su kompu atsisveikinti (kiekvienas turi savo zoną už kurią atsakingas) nes tarėmės, jei neivykdys pažadų tai taip bus-patys ir bausmę sugalvojo Abu bio-na taip, nesutvarkėm ir milijonas priežasčių kodėl to nepadarė, o Klaidas, kaip ir pasakojau viską padarė (beje tvarko viską geriausiai iš visų ir greičiausiai ir tvarkingiausiai) ir nubaustas jis neteisingai. Jo ginklas prieš mane emocijos, kūno judesiai sulėtėja, galva nuleista, ašaros pupsi-nelaimingiausiais vaikas pasaulyje.... Čia šitaip ryte į mokyklą ėjom kartu (mums pakeliui) visą kelią atsilikęs šniurkščiojo nosimi ir vaitojo kokia aš neteisinga O perpiet gaunu sms-viską sutvarkiau, išsiurbiau, dulkes nuvaliau, židinį išvaliau, pamokas paruošiau-ar galiu kompą isijungt Iš laimės šoką gavau, gal pagaliau pradės teisingus būdus naudot kažko norėdamas Leidau žinoma Pirmas kartas kai jis ne gailėdamas savęs, o ištaisydamas padėti kažko siekia
Na ir prirašiau...

Prirašiau, o nepasakiau ką norėjau
Manau vienintelis būdas pakeisti vaiko norą kovoti paprasčiausiai su juo nekovoti Nes koks įdomumas kai meti iššūkį, o į jį niekas nekreipia dėmesio Teoriškai šitą žinau, praktiškai labai sunku tai daryti, man irgi konflikto metu sukyla ambicijos "kodėl man, suaugusiam žmogui kažkoks mazgis nurodynėja kaip gyvent" Bet manau, kad tai vienintelė išeitis..Nekovoti... Pakeisti tokio amžiaus vaiką yra labai sunku, galbūt neimanoma, na vienintelė viltis, kad matydamas pavyzdį jis norės keistis pats, o versdamas tik sužalosi jį psicologiškai. Dabar mokausi būti protingesnė ir nusileisti Išmoksiu, žinau, nedurna juk esu Esminuose dalykuose žinoma reikia laikytis savo, bet vaikas neturi manipuliuoti suaugusio suraukta mina ar ašaromis, įpatingai tokio amžiaus kai jau supranta, kad gauti dėmeį galima ir gražesniais būdais.

as tai irgi daznai Dainiui sakau- isjung centriuka,nes jis net nejaucia kaip lipa nat galvos.Gerai,kad mazas pas ,mus atsirado,tai sekasi jam.

Šelma, mano lygiai toks pats, nors nė gramo vaikų namuose nebuvęs Parsivežėm jį tiesiai iš ligoninės. 6 savaičių.


Gal mudvi tą patį vaiką auginam? Pas mus ne tik su tvarkymusi AMŽINA SAVA NUOMONĖ, KAD IR NETEISINGA. Ot, prieš kelias dienas neleidau rašyti ploną sąsiuvinį ant kelio pasidėjus lovoj. O jis: "nu, KODĖL negalima???" sakau: "tai gal ir vonioj mirkdamas rašytum?" JIs: "O kodėl ne???" Dabar vyras kamuojasi, negalėdamas įtikinti, kad matematikos vadovėlio autoriai nepadarė klaidos. Nu, jis aiškina SAVO tiesas ir viskas...

Bet užtai vakar viena mokytoja mane susitikusi sakė, kad daugelis naujos mokyklos mokytojų (mat nuo rugsėjo baigęs pradinę perėjo į kitą) negali juo atsidžiaugti... pasakojo, kaip jis paliko sąsiuvinių aplanką jos klasėje. Mokytoja susirado jį ir atidavė. O jis ir sako: "mokytoja, aš labai atsiprašau, kad jums teko manęs ieškoti"... Geruolis keistuolis...
Papildyta:

O vaikų gyvenimas - bala jo nematė...

Va čia tai baisu. Vienareikšmiškai. Mano katė myža kampuos, bet aš nesiryžtu jos ne tik išmesti, bet ir niekam atiduoti...

Blembački, Andro, nepyk, bet pasakyk, kam tos mergaitės dabar bebus reikalingos? Prieš šitiek metų gal būtų turėjusios galimybę būti darnesnės šeimos priglaustos... O dabar, tokio amžiaus, nedarnių šeimos santykių irgi stipriai paveiktos... Kiek tą nelaimingą vaiką galima mėtyti? Suaugę savyje nesusivokia, sau aureoles užsideda. O iš vaikų reikalauja...

Gal tikrai, jei mokėtų globėjams tiek, kiek globos namuos - 2400 Lt, gal tikrai globoti būtų norinčių nemažai, gal didesnę atranką būtų galima daryt ir gal ta situacija irgi suaugusius žmones priverstų susimąstyt ir neimt vaikų, jei patys sau netaiko asmeninės prievartos: prisiėmiau, tai ir galvoju - kad ar skirsiuos ar gyvensiu - už vaiką tą esu atsakingas... Utopija, aišku...

Kaip galima dar geresne atranka daryti?(turiu omeny didziusius miestus)..Atrinkinetojai-soc.darbuotojai turi buti ateities spejikai..Kas gali zinoti,kas kam ateityje atsitiks?Grazina vienetai,o kiek globoja ,augina ir toliau susidurdami su visokiais sunkumais,tik va,grazinimo atveju galima rekti visa gerkle...Retai,bet zinau keleta atveju,kai mamos nebegaledamos susitvarkyti su savo bio vaikais paauglysteje, atsisake ju..O globotinio ir ivaikinto turtiniai santykiai irgi skyriasi-senatveje,jeigu ka,is ivaikinto galima prisiteisti islaikyma Nesu girdejus,kad kas taip padare,bet galima padaryti.
Aisku,visi kas globoja vaikus galetu isivaikinti,bet pinigai ir bio vaiku nuomone irgi daro savo..Mes pavyzdziui,negaletume globoti vaiku,jei nemoketu pasalpu,nes neturetume uz ka ju islaikyti-sau turime pajamu,bet be globotiniu pajamu oi kaip sunku butu,gal kartais nebutu uz ka ir pavalgyti zmoniskai.
Ir nereikia smerkti,jei kas nebepajege susitvarkyti su globotiniais paauglysteje,globejas daznai lieka vienas su problemom,o kritikuotoju daugybe..
As prisimenu tikslu posaki:NIEKADA NESAKYK NIEKADA!Kas gali garantuoti,kad smerkeju gyvenime neatsitiks kazkas tokio,kad bus mirties ar gyvybes klausimas,ar globoti toliau ar ne..
Mes visi zmones.Kaip pavyzdziui,viena globeja sako,kad jos 5 metu globotine gali suvalgyti 4 keptus kiausinius ,bet jei papuls pas kita globeja,jai tiek neduos..Tai ka noreti,kad neglobejai kalba visokius niekus,jei patys globejai kalba nesamones..
As niekada nesmerkiu zmoniu ,kurie atsisako savo 14-15 metu ar dar vyresniu globotiniu(tegu ir augintu nuo maziuko)..Toks vaikas irgi turi tureti kazkokia atsakomybe,ka gali zinoti,gal ir globejas per silpnas..Ne visi juk gali buti stiprus dvasia ir kunu..
O kates ,myzancios kampe,nera ne ko lyginti su paaugliu teroru ,kurio kartais buna pries globejus

Didelė pagarba tau Paragintoji, tačiau nepritariu...
O jei tos mergaitės iš vis jokios galimybės nebūtų turėję pagyventi šeimoje, juk su atsilikimu kiek suprantu. Nereikia pamiršti, kad globėjai tik žmonės, ir iš jų reiklaujama -duok, duok, duok. Kažkaip viską ką daro globėjai, ta prasme ir suklysta įvardijama, kaip visiškas blogis, į visa kita žiūrima atlaidžiai, normaliai, netgi tėvai kurie vaikus pragėrė, išnaudojo, mušė, skriaudė, galiausiai paliko, nėra taip blogai vertinami,jie net užjaučiami, nu va nepasisekė gyvenimas, ieškoma daug priežasčių pateisinti jų elgesį, kaip suklydę globėjai.Sakykim paima vaiką iš mamos, niekas neklausia pas tą vaiką kuriuose vaikų namuose jis nori būti, kurioje grupėje, atskirtas nuo brolių ar ne, neklausia ir kokios auklėtojos norėtų, nieko, niekas nesuka galvos, ir kai ta auklėtoja išeina iš darbo, ir kai keičiasi jos, ir kai vaikų dokumentai netvarkomi ilgus metus, ir tie vaikai sulaikomi nuo globos įvaikinimo ilgą laiką VTAT neteisiamos, tik švelniai apie tai užsimenama. Visa tai vaiko kaip ir netraumuoja. Ir va pasiima globėjai vaiką ir viskas, visa praeitis, visos traumos, kurios ne globėjos kaltė, bet prėjusių laikotarpių atsakas, sugula tai šeimai, tam žmogui ant pečių, ir globėjai lieka dėl visko kalti, kalti, kad jie tik žmonės, ir kartais tikrai nėra pajėgūs išsprėbti tos daugelio žmonių vaiko praeityje privirtos košės. Bet tada visi viską pamiršta ir nuosprendis globėjai -ji bloga, kaip ji taip gali, kam ėmė ir t.t.
šiandien man gali mokėti ir 3000 litų globoti neimčiau, nors jau ir patirtį turiu, ir savo dukrą dievinu, ir pas mus viskas yra labai gerai, ir ar skirsiuos, ar ne ,dukra jau mūsų vaikas ir taškas.

prisiėmiau, tai ir galvoju - kad ar skirsiuos ar gyvensiu - už vaiką tą esu atsakingas... Utopija, aišku...
[/quote]

Kodėl utopija? Tik su tokia nuostata ir galima pradėti mąstyti apie įvaikinimą ar globą. Jau nekalbu apie tolesnį reikaliukų judėjimą. Tiesiog kitaip būti negali. Čia jau esu griežtai tokios nuomonės. Galima mąstyti, persigalvoti, svarstyti, bet, kai vaikas tavo namuose, tai bus viso tavo gyvenimo dalis ir nuo tos minutės žvalgytis atgal nėra reikalo. Tu suaugęs, tu priėmei sprendimą ir būk už tai atsakingas.

Niekada nesakyk niekada.
Nuomonė keičiasi bėgant metams ir keičiantis aplinkybėms.
Pažiūrėkit kiek jaunų žmonių eina prie altoriaus ir galvoja, kad tai jų pirmas ir paskutinis, kartas, kad tai pirmas ir paskutinis jų mylimas žmogus, kad santuoka visam gyvenimui, kažin ar tokią dieną daug kas galvoja, kad tuokiasi laikinai , o ne visam gyvenimui, ir pažiūrim davai skyrybų statiskos, ir daugelio porų nuomonės po 5-10-15 m. Metams bėgant vien nuostatos neužtenka, reikia dar ir abipusių pastangų.

Manau, kad tai skirtingi dalykai. santuokai turėtų subręsti du žmonės. O vaikas, deja, ne tas kuris renkasi, o kurį pasirenka. Na, kaip norit taip- nesuprantu: jei jūs skirtumėtes su vyru, būtų sunku, tai vežtumėt biologinį į globos namus- atsisakytumėt. Dėl to, kad Jums lengviau? Na, man kažkaip atrodo, kad ne tik mūsų, bet ir kitų moterų gimdyti vaikai turi tokius pat jausmus, teises, verti tokios pat pareigos. Ir už vaiką prisiimi atsakomybę visam gyvenimui, nepriklausomai nuo jo kokybės. įsivaizduoju: liga, nelaimė, visko būna. Bet ką reiškia gelbėti savo gyvenimą- vaikai irgi mano gyvenimas. Aš ką jų kelis turiu?

Man irgi priimtinas tas pasakymas „niekada nesakyk niekada“, bet, manau, čia ne tas atvejis. tarp kitko, prieš priimdami galutinį sprendimą, apmąstėm, kas galėtų pasirūpinti vaiku, jei mums kas nors sutiktų. Ir kalbėjom su tais žmonėmis.