Globėjų plepėjimai

#313
QUOTE(laureta @ 2008 11 05, 20:13)
Žaliame gražiame miške, po svyruokliais berželiais, tarp žydinčių gėlių, gimė maža stirnytė, vardu Murzė. Ji lakstė po miškelį, dūko su kitais žvėreliais, maudėsi upelyje, skainiojo lapelius, vaikėsi drugelius ir netgi vėją mėgino pasivyti.

Vieną dieną, kai Murzė lakstė su savo geriausiu draugu Zuikiu Puikiu, Mama............ dingo... Murzytei buvo labai liūdna, ašaros riedėjo kaip pupos, ji verkė ir verkė, ir draugai nebegalėjo jos nuraminti.

Miško žvėrys nebežinojo ko griebtis, Murzytės nebedžiugino gardūs lapeliai, ji nebenorėjo žaisti su savo geriausiu draugu Zuikiu Puikiu... visiems buvo labai liūdna.  Tada miško žvėrys nusprendė kreiptis į Minervą – pačią seniausią ir
išmintingiausią miško pelėdą.
 
Pelėda Minerva pamąstė, pamąstė    ir nusprendė „taip negerai, Murzė negali augti be mamos, reikia jai surasti kitą mamą“.  Kaip tarė, taip ir padarė, Minerva seniai žinojo, kad miške yra kita mama stirna, tad visi nuskubėjo pas ją. „Mama stirna, ar negalėtumei priglausti Murzytės? Mama stirna sutiko, ir Murzytė iškart nubėgo pas naują mamą ir vėl galėjo džiaugtis ir skaniais lapeliais, ir savo draugais, nes ji vėl turėjo mamą.

Aš nežinau ir negaliu teigti, kaip tai priimtų tokią pasakėlę kiti vaikai. Bet mano mažylei ji visai netinka.


Pasakos yra geras dalykas. Net suaugusiems. Šią pasaką rašyčiau savaip. Mintis man patinka. Per mažai jaučiu noro iš stirnos, kuri turėjo tapti mažės mama...

Atsiprašau, Varusiote, aš ne asmeniškai 4u.gif

Kas tau netinka, Laureta? Žinai, net suaugusiesiems gerai yr parašyt pasaką. Aš neseniai rašiau. Šiaip. Pati sau. Buvo labai gera...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paragintoji: 05 lapkričio 2008 - 20:31
#314
Paragintoji 4u.gif pataisysiu, prieš pasakodama ar išspausdindama. Čia tekstas - iliustracijos - iš Bembio smile.gif
user posted image

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Varusiote: 05 lapkričio 2008 - 20:51
#315
QUOTE(Paragintoji @ 2008 11 05, 21:29)
Kas tau netinka, Laureta? Žinai, net suaugusiesiems gerai yr parašyt pasaką. Aš neseniai rašiau. Šiaip. Pati sau. Buvo labai gera...

Sau pasakų nerašiau. Nežinau tokio jausmo.

Aš nesuteikiu vaikams vilties, kuri gali neišsipildyti ar išsipildyti ne taip, kaip sakiau. Kalbėdama, kiekvieną žodį renku atsargiai ir apgalvotai. Todėl, kad paskui gali tekti aiškintis dukroms,, kodėl aš taip pasakiau. Kartais tenka. blush2.gif

Vyresnėlėi niekada nesuteikiau vilties, kad jos bio tėvas kada nors pasikeis ir jie pradės bendrauti. Visada sakiau, koks jis yra ir ko tikėtis iš jo. Ji ir pati įsitikino. Pamatė, kad mano žodžiuose yra tiesos. Ir dabar gyvenu ramia sąžine. Švaria sąžine prieš vyresnėlę.

Mažylei sakysiu tiesą. Neturiu ką slėpti.
Atsakyti
#316
QUOTE(Varusiote @ 2008 11 05, 20:44)
Paragintoji 4u.gif pataisysiu, prieš pasakodama ar išspausdindama. Čia tekstas - iliustracijos - iš Bembio smile.gif

Bembis... Mano meilė... O mano auksas neskaitė. Nu, neužsikabino ans...
Atsakyti
#317
QUOTE(laureta @ 2008 11 05, 20:59)
Sau pasakų nerašiau. Nežinau tokio jausmo.

Aš nesuteikiu vaikams vilties, kuri gali neišsipildyti ar išsipildyti ne taip, kaip sakiau. Kalbėdama, kiekvieną žodį renku atsargiai ir apgalvotai. Todėl, kad paskui gali tekti aiškintis dukroms,, kodėl aš taip pasakiau. Kartais tenka.  blush2.gif

Vyresnėlėi niekada nesuteikiau vilties, kad jos bio tėvas kada nors pasikeis ir jie pradės bendrauti. Visada sakiau, koks jis yra ir ko tikėtis iš jo. Ji ir pati įsitikino. Pamatė, kad mano žodžiuose yra tiesos. Ir dabar gyvenu ramia sąžine. Švaria sąžine prieš vyresnėlę.

Mažylei sakysiu tiesą. Neturiu ką slėpti.

Žinok, labai faina. Tai - dovana sau. Nedažnai dovanojam sau dovanas. O po to, kai parašiau pasaką - pasijaučiau labai šviesiai, lengvai. Na, tikrai dovana smile.gif

Aš jaučiu, kad tu elgiesi pagal savo sąžinę. Sakai tiesą. Tikrai jaučiu. Neišdipildančios viltys - nėra gerai. Bet... Žinai, Laureta, mums neduota žinoti, kas gali išsipildyt, kas ne. Ir be rimtų išbandymų ir ieškojimų neduota suprast, kad viskas turi savybę keistis, jei keičiamės mes. Viskas.

Matai, tu nori ar nenori - perši dukroms būtent savo nuomonę. Aš suprantu. Bet vis tik tai - tavo nuomonė. Ne jų. Jų tu sužinosi gerooookai vėliau. Arba nesužinosi. Švari sąžinė - gali būti tik lozungas. Aš irgi gyvenau švaria sąžine. Kai dukra suaugo - suvokiau daug nesuvoktų dalykų...

Laureta, kalbu bendrai. Tu - stipri moteris. Tai ir gerai, ir nelabai... Tėvą vadinti vardu yra blogai. Nori pyk, nori ne. Mano dukra bando savo biologinį tėvą vadint vardu. Aš stabdau. Atitolimas - yr blogas dalykas. Gal tie tėvai ir kalti, bet galiausiai dėl to nukenčia vaikai...
Atsakyti
#318
QUOTE(laureta @ 2008 11 05, 21:59)
Mažylei sakysiu tiesą. Neturiu ką slėpti.

Klausimas - kada? teko kalbėti su moterimi, kuri dabar pateko į keblią situaciją - skiriasi, vienas iš vaikų - 14metis įvaikintas, iškyla kažkokios problemos su dokumentais, (nežinau kokios), o vaikis nežino šito fakto. pats paauglystės pikas, kai žemė su dangumi galvoje maišosi unsure.gif
Atsakyti
#319
QUOTE(Varusiote @ 2008 11 05, 22:18)
Klausimas - kada? teko kalbėti su moterimi, kuri dabar pateko į keblią situaciją - skiriasi, vienas iš vaikų - 14metis įvaikintas, iškyla kažkokios problemos su dokumentais, (nežinau kokios), o vaikis nežino šito fakto. pats paauglystės pikas, kai žemė su dangumi galvoje maišosi unsure.gif

kad aš pati žinočiau, galėčiau atsakyti.
Atsakyti
#320
QUOTE(GinteZZ @ 2008 11 05, 18:05)
Kol kas niekad neklausė ir kodėl jis neturi tėvelio, nors šiaip juk mato, kad ir darželyje, ir knygutėse vaikai dažnai turi tėvelį ir mamytę. Matyt dar neatėjo laikas tokiems palyginimams ir pamąstymams, ir jam natūralu viskas, kaip yra.


Oi, GinteZZ, koks šis klausimas yra dabar mums aktualus! Nebeišmanau ko griebtis, ką paskaitinėti ar panašiai (kažkada pernai Įvaikinimo tarnybos moterys sakė, kad ketina tokioms vienišoms mamytėms surengti paskaitėlę-pasikalbėjimą šia tema, klausė ar būtų įdomu. Atsakiau, kad būtų įdomu ir labai reikalinga, bet kažkodėl tai paskaitėlės taip ir nebuvo). Aš matau, kad jai dėl to skauda - ji ant manęs nepyksta, nepriekaištauja, kai sako "aš taip norėčiau turėti tėvelį", bet matau, kad jai skauda. O aš, durnė, tokia kalta jaučiuosi - juk jos visi kiti broliai ir seserys pateko į pilnas šeimas.
Atsakyti
#321
QUOTE(laureta @ 2008 11 05, 17:56)
tai kad MB pasakė savo ex, o ta savo vaikams.

Aišku. Nežinojau, kad nesugebėjimas laikyti liežuvį už dantų yra paveldimas... cool.gif
Papildyta:
QUOTE(Pippi @ 2008 11 06, 08:50)
Aš matau, kad jai dėl to skauda - ji ant manęs nepyksta, nepriekaištauja, kai sako "aš taip norėčiau turėti tėvelį", bet matau, kad jai skauda. O aš, durnė, tokia kalta jaučiuosi - juk jos visi kiti broliai ir seserys pateko į pilnas šeimas.

Tai, kad ji neturi tėvelio, nesusiję su įvaikinimų, juk yra pilna tokių šeimų. Manau, vaikų psichologai galėtų patarti būdų, kaip vaikui paaiškinti tėvelio nebuvimą ir jį nuraminti ax.gif Jei reikėtų kontaktų, parašyk rolleyes.gif
Atsakyti
#322
labas,
as norejau jusu pasiklausti apie laikina globa...
mano vyras ne pries globa,net pazymas rinko...,bet viena karta pasake:
"o jei as nesugebesiu to vaikelio myleti?!".taip ir apsalau...
nezinau kaip elgtis,jokiu ekspermentu cia nera,bet juk kitos seimos
pasiima laikinai globai.del to ir klausiau patarimo...kur ir kaip susirasti vaikeli.
Atsakyti
#323
QUOTE(Pippi @ 2008 11 06, 09:50)
... Aš matau, kad jai dėl to skauda - ji ant manęs nepyksta, nepriekaištauja, kai sako "aš taip norėčiau turėti tėvelį", bet matau, kad jai skauda. O aš, durnė, tokia kalta jaučiuosi - juk jos visi kiti broliai ir seserys pateko į pilnas šeimas.

Aš tuo pačiu klausimu kreipiausi pas psichologę dėl vyresnėlės. Jos toks didelis noras buvo turėti tėtį (su bio tėvu nebendravo), kad į mano sutiktus kelis vyrus jė buvo pasiruošusi vadinti tėčiu. Nors aiškindavau, kad šis tikrai ne mums. Tačiau... Psichologė man aiškiai ir trumpai paaiškino (nes prieš tai bendravo su dukra), kad turiu pasakyti, jog daug vaikų neturi tėčių, daug mamų neturi vyrų arba vaikai gyvena su tėčiais ir neturi mamų. Net patarė pasakyti, kad gyvenimas yra mano ir aš sprendžiu, kas yra gerai ir ne. Net pažadėjau dukrai, bet vilties nesuteikiau, kad kada nors atsiras vertas jos, ir galės vadinti tėčiu.
Tai buvo mano atveju. Jokiu būdu nesakau, kad šis atvejis tinka tavo vaikui. Reikia pasikonsultuoti su psichologu. Jis pabendraus su vaiku ir pasakys, kaip reikia elgtis ir sakyti.
Nesijausk kalta. Tokia nesi. Gyvenime ne viską įmanoma turėti.

QUOTE(Tuoj @ 2008 11 06, 11:12)
Aišku. Nežinojau, kad nesugebėjimas laikyti liežuvį už dantų yra paveldimas... cool.gif
Papildyta:

Tai, kad ji neturi tėvelio, nesusiję su įvaikinimų, juk yra pilna tokių šeimų. Manau, vaikų psichologai galėtų patarti būdų, kaip vaikui paaiškinti tėvelio nebuvimą ir jį nuraminti ax.gif Jei reikėtų kontaktų, parašyk rolleyes.gif

čia visi apie visus kalba. Visi apie visus žino. Jiems tai normalu. Iš pradžių sunku buvo priprasti. bet dabar atrodo normalu. Svarbiausia, kad niekas nepašiepia, nesišaipo ir nežemina.
Įvaikinus, rašoma laikrašytyje, dedamos nuotraukos. Patys žmonės noriai pasakoja, kad yra įsivaikinę iš vienos ar kitos šalies.

QUOTE(sri lanka @ 2008 11 06, 14:40)
labas,
as norejau jusu pasiklausti apie laikina globa...
mano vyras  ne pries globa,net pazymas rinko...,bet viena karta pasake:
"o jei as nesugebesiu to vaikelio myleti?!".taip ir apsalau...
nezinau kaip elgtis,jokiu ekspermentu cia nera,bet juk kitos seimos
pasiima laikinai globai.del to ir klausiau patarimo...kur ir kaip susirasti vaikeli.

geriausia būtų kreiptis į savo rajono VTAT. Jie suteiks tau visą informaciją.
Atsakyti
#324
QUOTE(laureta @ 2008 11 06, 14:26)
čia visi apie visus kalba. Visi apie visus žino. Jiems tai normalu. Iš pradžių sunku buvo priprasti. bet dabar atrodo normalu.

Taip, žinau, esu mačius tuos adoption announcements. Bet vistiek nesuprantu, kam , pvz., tavo vyras turėjo sakyti savo buvusiai, kad tavo vaikas įvaikintas... čia ne klausimas, šiaip pamąstymas.
Atsakyti