Globėjų plepėjimai

oi taip noretusi pasakyt,kad mano vaikas ,bet kad neiseina.na tiek yra supykdzius,kad nezinau kada atsileisiu.jau su vyru prieinam tokios nuomones,kad per daug islepinom ja.cia buvo musu klaida.neturedama nieko gavo viska.daiktai tapo svarbesni uz visa kita.prisimenu mes buvom vaikai,prisiveikdavome,tai i akis nelisdavome tevams ir stengdavomes ka nors gero padaryt.o musiske lenda i akis su absurdiskais argumentais,kvailom kalbom,bando isnervint dar labiau.jei iseini is kambario tai ateina paskui ir dar labiau nervina.ir sakyciau kad kalbetu,apie tai ka padare ar ka daryt ,kaip draugaut ir taikytis.ne tokiu kalbu nebuna,buna visiskas absurdas is jos lupu.vakar tiek sunervino mane,kad siandien galvos nuo pagalves ryte negalejau atkelt,nes jau nuo vakar vakaro sukilo galvos skausmas.

na nors mazoji paguoda.kad ir velnias,bet nors su sparniukais.pasipykstame,bet susitaikom ir sypsomes visi.na tikrai spindulelis namu.jos atrodo pilni namai.o kai isvaziuojam i parduotuve,tai dieve mano eina plepa,dainuoja,klausia,ima,soka ir tttt...vis juokaujam kad einant i parduotuve pririsim prie suniuku vietos or uzdesim pleistra ant lupu.

Ar nemanai, kad tokiu būdu vaikas bando atkreipti dėmesį, kaip tik šiandien buvome pas psichologę,kuri dar kartelį pakartojo žinomas tiesas. Kad jeigu vaikas kažką daro (netgi negero) ir mes į tai kreipiame dėmesį, tai kitą kartą jis vėl norėdamas atkreipti dėmesį elgsis tap pat (netgi neteisingai). Šiuo atveju būtent mergaitė, jūsų žodžiais sakant, kalba nesąmones ir nervina, o iš tikrųjų ji nori atkreipti dėmesį. Galbūt reikėtų mažiau nervintis, kai ji elgiasi nelabai gerai, ir stengtis ignoruoti tokį jos elgesį, o daugiau atkreipti dėmesį nors ir mažus, bet gerus jos darbus. Be to, kai jūs paėmėt antrą mergaitę, didžiajai, kaip normalioje šeimoje tsirado konkurencija ir visos kitos problemos su naujo šeimo nariu atsiradimu. O dar kaip, vėlgi jūsų žodžiais sakant, mažoji tokia gera, o didžioji bloga. Galbūt didžioji nebemato prasmės stengtis, nes nesugeba būti "tokia gera" kaip mažoji, galbūt mažiau reikia jas lyginti ir leisti ir vyresniajai nors už mažus darbus pasijausti gera. Na nežinau, bet iš jūsų kalbos man susidaro įspūdis, kad ji bloga ir nieko gero nedaro, o atsiradusi mažoji gera. Visi vaikai negali bbūti vienodi ir galbūt vyresnioji ne taip gerai mokosi, bet turi kitų privalumų. Galbūt pasistengite rasti su ja bendrą kalbą, nes man atrodo, kad čia yra daug psichologinių problemų tarp vaikų , ir jeigu jos nebus sprendžiamos tik gilės, rezultatai aišku nebus džiuginantis. Be to, gi netrukus atsiras dar vienas mažylis, kuris bus jau jūsų pagimdytas, dėl to gali atsirasti dar daugiau problemų su abiem vyresnėm mergaitėm.
Ir kalbant apie išlepinima, man tai visiškai neatrodo, kad tik čia problema. Daugelyje šeimu vaikai auga ,kaip aš sakau "vartotojai". Jiems svarbu pirkti turėti vis naujus daiktus ir tai visiškainesusiję su išlepimu. Ir kartais tikrai atrodo, kad daiktai yra svarbiau už viską, bet iš tikrųjų ne tai svarbiausia ir nereikia tik tame problemos ieškoti. Vaikui reikia ne tik apsirengti ir pavalgyti, jam reikia meilės - apkabinti, pamyluoti ir šimtą kartų per dieną sakyti, kad jį mylite. Dabar sąžiningai sau pasakykite, ar dažnai tai kartojate?
Nežinau, bet jūsų situacija atrodo labai problematiška. Gal aš per daug dramazituoju, bet aš jūsų vietoje jau seniai ieškočiau pagalbos, nes jei dabar nesusikalbate, tai kai jie augs dar sunkiau bus susikalbėti.

uch...kaip čia parašyt....meilė nevienoda, na gal ir nevienoda, bet nemažesnė. Tiesą sakant, vyras mažylę myli labiau negu biologinį sūnų, gal tiesiog todėl, kad jis paauglys, o mergytė kūdikis, nežinau. Šiandien mums išdygo dantukas, tieeeeek džiaugsmo, kad tikrai netikiu, kad biologinio dantukas suteikė daugiau laimės. Manau, jei yra noras, poreikis, tai reikia daryti. Aplinkiniai, jei nėra visiškai žlugę žmonės, apsipras ir priims Jūsų šeimą, tokią, kokia Jūs norite būti.
Velute, mergina tiesiog paauglė, jei aš Jums parašyčiau ką išdarinėja mano biologinis, ugdytas, mylėtas, gabus dvylikametis, tai Jūsų panelės elgesys atrodytų gėlytės

bet paauglės auklėjimui jėga aš nepritariu, tai iššauks jos priešiškumą, o dar įvertinant tai, kad atsirado mežylė bei Jūs laukiatės kūdikio.

Vėlute, aš nežinau ar yra kur nors arti jūsų "Vision express", bet akinių laužytojams akinius geriausia gamintis ten, nes jie duoda 1 metų garantiją. Tai reiškia, kad metų bėgyje visas taisymas arba sudaužytų stiklų dėjimo ir t.t. darbai būna nemokami, o jeigu reikia įsigyti naujų detalių (naujų stiklų vietoj sudaužytų, arba naujų rėmų vietoj nepataisomai sulaužytų), tai juos parduoda su 80 % nuolaida. Seniau aš savo mažuliui irgi darydavau kitose optikose, bet ten garantijų nebūdavo arba būdavo su kokiomis nors išlygomis (galiodavo tik sulaužius ne dėl savo kaltės), bet greitai pamačiau, kaip tai finansiškai nenaudinga "Vision expresse" per vienus garantijos metus pasinaudojame ja net keletą kartų (nes metų bėgyje galima kad ir 10 kartų grįžti su tais pačiais akiniais).
O kad sulaužė po poros mėnesių tai čia nieko tokio, man buvo laikas, kai bėgiodavau į optiką kas pora savaičių, o namie visada turėdavau po 2 atsarginius mažulio akinius, nes 1 atsarginių dažnai pritrūkdavo - sulaužydavo ir juos, kol pataisydavau pirmuosius Dabar situacija žymiai pagerėjo, tik stiklus vis tiek dažnai subraižo.

Vėlute, tavo vyresnėlei nei kiek ne mažiau sunku nei tau. Iš tikrųjų sunku daug daugiau, nes ji turbūt deramai net nesuvokia, kas jai darosi ir kodėl, negali tinkamai suprasti, įvertinti ar išanalizuoti savo emocijų ir poelgių. Tikiu, kad būna situacijų, kurios varo į neviltį, bet pamėgink pažiūrėti į tai pvz. iš tokios perspektyvos: jei tavo mergaitė susirgtų kokia fizine liga, ir jos slaugymas bei gydymas būtų labai sunkus, reikalaujantis daug jėgų, laiko ir t.t. - juk darytum tai ir nekaltintum jos už tai, kad susirgo. Manau, ir dabartinėje situacijoje padėtų toks požiūris - tiesiog konstatavimas, kad situacija sunki jums visiems, kad tai tam tikra liga (jūsų santykių, paauglystės ir pan.) bet nekaltinant nei jos, nei savęs. Ir tą ligą kažkaip reikia išgydyti. Pradėti gal geriausia būtų nuo to 100 apkabinimų, apie kuriuos rašė *saulė*...

oi moterys,kuo daugiau ja apkabini,myli,darai gera,tuo labiau su ja neina susikalbet.jau siuliaus pati ir knyga paskaityt pries miega ir apklot,kazkuo uzsiimti kartu su ja.bet jai to nereikia.toks jausmas ,kad ji supranta gyvenima remuose,taisyklese.su mazaja aisku konkuruoja,bet ta konkurencija nesveika.kad ir ka bedarytu blogai mazoji,kiek budavo nubausta,didzioji niekada sito nemato,o ir nematys turbut.musu vaiko kazkaip labai laukia abi.as nezinau gal ka ir blogai darom,taciau daug bandziau ir mokykloje psichologes issakytus metodus taikyt,ir globeju kursuose siokios tokios info gavom,bet kad juodos misios vis tiek.esam jauni,kantrybe turim tikrai didele,stengiames del vaiku tikrai nemazai,net musu tevai sako,kad mes nerealios kantrybes ir supratimo.kad net vaiku namai pasidziauge,kad atsikrate tokiu velniu.o mes bandom,kabinames,taisom padeti.

na del mokslu tai kai mokesi tai tikrai pagirdavau.o dabar ka negi girsi uz vienetus.anglu kol sedejau su ja pernai 9 turejo.siemet vos 4 iskapanojo.na ir ka kontroliniuose darbuose is anglu 1 ,2 ,na dar 6 lyg buvo.esu griezta tuo atzvilgiu,kad gali nesuprasti uzduoties,neirasyt kazko gaut bloga pazymi,bet kai vienetai yra is zodziu,tai tikrai nera ko girt.tai visiskas nenoras mokytis.tai ir nebekimbu prie jos mokslu.kaip sakoma,kaip pasiklos,taip ismiegos.

del didziosios lindimo i akis ,kai susipykstam,tai net nezinau.nemanau,kad ji iesko demesio,ji pati nezino ko iesko.ir kalbames valandu valandas,atrodo issikalbam ,issiverkiam.taciau kai tik isausta nauja diena,prasideda visai kitokia jos giesmele.

prarast jos tikrai nenorime ir net negalvojame.paprasciausiai jei ji taip maistaus pati iseis is siu namu.jos seserys lygiai taip pat isejo,joms buvo maza erdves ,laisves.o kai atsirado sesutems laisve ,atsirado ir mazi vaikai.na vienu zodziu atiduodu ka galiu,o ji lai renkasi savo kelia pati

Suprantu, kad mums paprasta kalbėti, o padaryti yra sunku. Na bet negalima prarasti kantrybės ir, mano nuomone, negalima 12 metų vaikui užmesti atsakomybės už jo ateitį. Pirmiausia, tai ji paprasčiausiai nesupranta, kas tai yra ir negalima sakyti, kad kaip pasiklos, taip išmiegos. Ji tik 12 metų, ji dar nėra suaugęs žmogus, kuris pajėgus surasti savo veiksmų pasekmes, kurios bus tik po daugelio metų. Tam ir esame mes - tėvai, globėjai, kad reikiamu metu juos pastumtume ir paragintume.
Ir prie tos mergaitės reikia kažkokio kitokio priėjimo, o ne tokio, kad paklausei - nori, pasako - nenoriu ir viskas. O jūs bandėte kartu pas psichologę kokią nueiti? galbūt tikrai padėtų rasti bendrą kalbą, bent gal padėtų išsiaiškinti, kaip bendrauti su mergate.
Suprantu, kad šiuo metu jums sunku, bet kai gims mažiukas bus dar sunkiau, visai niekam laiko nebeliks, iš savo patirties kalbu. Nors mes tokių didelių problemų neturėjom, bet vistiek nuėjome pas psichologę. Ji pabendravo su vaiku ir pasakė, kad tikrai problemų nėra, tai visiems ramiau.

buvom mes pas psichologe,ale patare tik ka ir darome.pasake kad tokiam vaikui reikalingi remai.ir ji pas ja vaiksciojo.

o kad jie nieko nesupranta,tai nenoreciau sutikt.gal kai vaikus maziukus paima jie buna kitokie uzauge.o tokiu metu vaikai yra tokie pasikauste ir viska suprantantys,pragyvene daug metu vaiku namuose.aisku ji gal nesuvokia konkreciai kas jos laukia ateity ir del ko reikia mokytis.bet jei vaikas noretu pasiimtu viska ar nors truputi,kur praleidau su ja du metus ir padejau mokytis.deja,rezultatas lygus nuliui.reiskia paprasciausiai nera noro,o verst ja mokytis pries jos nora as nepajegi.va mazoji,per puse metu pasivijo dvieju klasiu kursa ir dabar mokosi prie geruju mokiniu.va tai yra noras ir nesvarbu suvokia ar ne,kas bus ateity,svarbu,kad vaikas nors truputi to noretu pats.ir kursuose mus moke,kad prievarta mielas nebusi.tad augam ir tikimes,kad nors toji prasidedanti paauglyste greitai praeis.o mokslai tai ka padarysi.

Vėlute

nesupyk ką pasakysiu, bet pasakysiu. Toks įspūdis, kad tu su savo vyresnėle neturi jokio emocinio ryšio. tie pasiklojimai/išsimiegojimai, "o tokiu metu vaikai yra tokie pasikauste ir viska suprantantys,pragyvene daug metu vaiku namuose", ir toks visiškas rankų nuleidimas... nežinau - protu sunkiai suformuluočiau, bet juntu - atsiribojimą nuo tos mergaitės. ir dar prikišamos vyresnės seserys Juk imdama tikriausiai žinojai ir apie jos amžių ir apie seseris? gal naiviai žiūriu, man viskas adr ateityje... bet... galbūt vaikas irgi junta tą atsiribojimą... ir jai pasidaro "viskas vienodai"?
Neįsižeisk, tiesiog tai mano nuomonė.

neisizeidziu.bet reikia susidurt su tokiu vaiku.patikekit tikrai nera lengva.jei vaiku namai ploja rankomis abieju atsikrate,tai patikekit kaip sunku yra mums.apie rysi,na jis aisku nera toks kaip jei ji butu augusi nuo mazens.paprasciausiai ji atejo i musu seima paaugle,su savo nusistatymais ir pamastymais.o mums ji nenusileidzia ne per nago juodyma.taigi tenka taip ne tik ja mylet ir augint,bet ir kovot su jos sukurtu pasauliu.o ir atejo ji istraukta is tokiu draugu,kurie dabar jau yra tam tikrose istaigose.aukletoja melde,kad ja paimtume,nes sake jos laukia toks pat likimas,jei liks vaiku namuose.tad tikrai stengiames kiek galim,o ir meile,bei siluma duodam tokia kokia galim duot.

Labukos
Pasipasakosiu ir as apie savo esamus ir jau uzaugusius paauglius.Nezinau ,gerai mes elgemes ar blogai,bet pas mus paauglyste kaip zodis ir kaip vaiko elgesys is vis neegzistuoja ,o jei ir bandytu bujoti,greitai nugesinama...Merginai mano greit jau bus 20.apie 15 metus atsirado toks noras papriestarauti,bet mes labai daug bendravome,stebejome draugus,ribojome jei reikedavo ju susitikimus,nustateme griezta laiko rezima.Rengeme graziai,bet ziurejome ne tik vien i vaiko norus,bet pasirinkdavome tarpini varianta ,atsizvelgdami ir i savo pinigine.Veliau pasiuleme pasirinkima,arba gyvenimas pagal normalias seimos taisykles ir visiskas atsizvelgimas i jos norus renkantis daiktus,moksla,keliones,arba nekontroliuojamas jos gyvenimas ,bet jau tada is musu puses ji aprupinta tik reikalingiausiais daiktais ir neklausiant jos nuomones,o pagal savo nuoziura.Musiske pasirinko pirmaji varianta.Dabar labai patenkinta,mokosi gerai,kitais metais zada stoti i aukstaja ,labai daug apkeliavo,pamate,o daugelis is jos buvusiu draugiu ,kurias mamos leido laisvai elgtis,dabar jau istekejusios ,augina vaikelius ir dirba paprastomis darbininkemis,kad galetu islaikyti seimas.
Toki pat varianta taikome ir dabartiniams 12-meciams paaugliams, zinoma ,buna visokiu netiketumu, bando retkarciais papriestarauti,kad ju draugai gali vaikscioti visur niekieno draudziami,bet didzioji sese tuoj pasiulo antraji varianta pagrysdama ji ryskiais,"vaizdingais "pavyzdziais .Bet reikia atsizvelgti ir i tai,kad visu vaiku charakteriai negali buti vienodi,ir kol kas veikia,matysime kas bus toliau.Chyperiukas daugiau tokiu problemyciu pridaro,tingi mokytis,bet kaip vyras sako,visi gydytojais buti negali,reikia saliai ir traktoristu...bet ir ne tai svarbiausia,svarbiausiai,kad jie uzauktu gerais zmonemis .