Globėjų plepėjimai

Ačiū Vasarvide, šis sakinys nuteikia optimistiškai O dėl bendradarbiavimo, po šiandieninio pokalbio pajutau ir iš auklėtojos tą norą, tik jis toks buvo gana smarkiai užgožtas tų skubotų pesimistinių jos išvadų apie "neįsivaizdavimą, kaip su tokiu vaiku dirbti grupėje ir t.t.". Na bet dabar reikia palaukti, kol praeis adaptacinis laikotarpis tiek vaikui, tiek auklėtojai, nes jai gal irgi stresas bei nauja patirtis, jeigu tokio judraus vaiko nėra turėjusi.

Dievulėli mielas... Mieloji... Normalus ir geras tas tavo vaikas! Blembački - VISI MES KITOKIE!!! Na, prisipažinkim ranką prie širdies pridėję - ar jaučiamės kokie nors nenormalūs?.. Aš savo sūnui nuo mažumės pasakodavau apie margą pasaulį ir jame gyvenančius margus žmones. Margu savo išvaizda, charakteriais... Manau, kad tai turėjo įtakos tam, jog jis neturi kompleksų dėl įvaikinimo. Jis tiesiog jaučiasi asmenybė. Kitoks kaip ir mes visi esam kitokie.

Ką reiškia "per daug smalsus?!!!" Skaitau ir ašaros kaupiasi... Kaip mes visi mylim savus - kurie mums labai labai balti, o kitų vaikai va tokie neigiami. Darželio auklėtoja irgi ko gera turi savo "baltų" ir labai nuostabiai gerų vaikų

Aš nesidžiaugčiau dėl pernelyg ramaus vaiko. Niekada nesidžiaugčiau. Sakau jums irgi ne tik iš įvaikinusios ir globojusios mamos patirties. Sakau tai iš pedagoginės patirties. Jei vaikai gniaužia emocijas savyje - būkit beveik tikros, kad jos tikrai kažkada sprogs. Ir niekada negali žinoti kokiu smarkumu...

Mano draugės 3 metų sūnus yra tiesiog nevaldomas. Mano sūnui jis tiesiog siaubas, nes rėkia, reikalauja, o po to sulaužo jo brangiai įsigytas mašinas. Skandalą gali sukelti bet kur... Bet man įstrigo tėvo pozicija: kartą buvom kavinėj ir vaikas eilinį kartą elgėsi tiesiog iš proto varančiai. Mama jau buvo iš to proto ir beeinanti... Ašaros akyse. O vyras sako: "nu, ką, negi tu maža nebuvai? Nu, esu įsitikinęs, kad elgeisi lygiai taip pat!" Tačiau įdomiausia, kad jis tolerantiškas tik savo vaikui... Mano sūnaus keistenybės jam irgi akį rėžia

Gal nevykusiai išsireiškiau, bet manau aišku, ką turėjau omenyje Kad nuo to smalsumo ir visur nosies kišimo auklėtojoms nesidaro lengviau jį prižiūrėti. Bet ir čia žinoma būna visokių požiūrių. Viena kitos grupės auklėtoja yra išreiškusi nuomonę, kad sunkiau yra išjudinti per daug lėtą ir nieko nenorintį vaiką, nei judruolį nukreipti konkstruktyviai veiklai.

sveikutes.ziuriu pas kiekviena savos problemos.mano mama tai sako,jei mes savo mergickas uzauginsim,tai paminkla reiks pastatyt. sakom matyt mums parinko vaiku namuose,pacias judriausias ir aktyviausias,kaip jauniems.siandien atsidarau virtuvej spintele,ogi ziuriu maisas supelijusiu duonu.bet jau taip supelijusiu.isplauti saukstai ir lekstes tai dieve padek,viskas su vakaryksciu valgiu.vyrui sakau tai kai as nusileisiu i virtuve po tu 9 men.tai ka joje rasiu.jau aiskinau didziajai,kad galim uzsikrest valgydami is taip isplautu leksciu,o jei dzin.lekstese tai dar net tomato ir visa ko randu.na atrodo jau nebe maza kad tokius ciudus darytu.tai vyrui liepiau vis tikrinti lekstes,o tai kojas pakratysim visi.suprantu ant mergaiciu peciu krito didesnis kruvis darbu.mazoji turi kasdien issiurbt ir isplaut virsutinius kambarius,o tai yra 3 kambariai.o didzioji apacioj teturi vonia ir virtuve aptvarkyt.vyras daro valgyt ir kai nedirba lauke ir tvora tveria ir trinkeles deda,tai nelabai mato kaip mergickos tvarkosi.na po valandike i diena uztrunka ant tvarkymosi.manau cia nera baisu labai.o del judrumo tai dieve mano,kai isisiunta namas siubuoja ir as dabar tokia jautri,viskas kliuva.pagavom didziaja vel auklejant mazaja.tai buvom uzsiute stipriai.sunku dabar vyrui su jom.o as tik savo kambari matau per dienas ir tik retkarciais nusileidziu zemyn,kai ko reikia ir niekas negali paduot ar atnest.na manau tie menesiai bus visiems mums sunkus.

Aišku Nu aš ir sakau: tau bėda, kad nulaikyt jį sunku, o maniškio neina išjudint, nes viskas jam nesąmonė... Kalėdiniai vaidinimai ar išvykos - jam nesąmonė. Jam tik su mumis viskas sąmonė , o su vaikais - nelabai. Jau kai išsijudina - pats būna patenkintas, bet išjudint jį tai nemenka problema.

Ot, jis įsitikinęs savo teisumu ir gina tiesą iki pamėlynavimo. Susiginčijo su mokytoja kuri Australijos sostinė. Kanbera ar Sidnėjus. Buvo neteisus. Namo grįžęs įsitikino, kad buvo neteisus. Bet visvien jam NE JIS BUVO NETEISUS, O KNYGA, KURI PATEIKĖ KLAIDINGĄ INFORMACIJĄ!!! Ir nors tos knygos negalėjo nurodyti, visvien su manim ginčijosi toliau
Prisiskaitęs begalybę, jaučiasi teisus ir net nemano nuolaidžiauti mokytojoms... Nu va - irgi bėda. Vakar jo pozicijos atžvilgiu ir aš išgirdau kritiką...

Mes turėjom nuostabią darželio auklėtoją... Kuri tik po gerų metų man pasakė, kad mano vaiką tris mėnesius ant rankų išnešiojo, kol jis apsiprato. Kalbėdama apie vaikus - ji kiekvienam surasdavo ypatingų savybių. Tėvai po susirinkimo tiesiog spinduliuodavo. Per šventes patys tėvai vaidindavom drauge su vaikais... Vilkus, meškas, grybus, žiemas, gėles... Toookie stilizuoti šou būdavo! Pradžioje - kad mažiems vaikams drąsiau būtų, po to jau įsijautėm ir patys nenorėjom nutraukt tų tradicijų. Kai jauti, kad žmogus myli vaikus ir nedaro nebrandžių vertinimų - bendradarbiavimo rezultatai būna labai geri.

Kažin kiek galima išauklėti mažą vaiką, jei suaugusieji negeba išauklėti savęs? Negeba įgyti pedagoginių įgūdžių, netobulina savęs? Nu ar mes kalti kas ir kiek uždirba? Mano draugė - darželio auklėtoja - skaito paskaitas ir iš to papildomai uždirba. Taip pat ir mano sūnaus buvusi auklėtoja. Ir tėvai nori vesti savo vaikus pas jas. Vaikai iki šiol per šventes su gėlėmis pas jas eina... Glėbesčiuojasi, glaustosi. Ne viskas pinigais matuojama.

Apie mano vaiką parašei Mano atveju man jis Dievo siūstas persiauklėjimui, nes labai nemėgstu kategoriškų ir kietakakčiu žmonių, o čia turiu auginti TOKĮ vaiką Mokausi nebeužvirti, kai jis iki ašarų įrodynėja savo tiesa, nors matau, jag ir pats ja nebetiki......

Dėl uždarbio mes nekalti, bet rinkos dėsnių ignoruoti negali. Jie padaro savo.

Dėl mažo uždarbio labai daug protingų, talentingų žmonių meta mokytojo/auklėtojo darbą ir dar daugiau (kurie turi tam pašaukimą) paprasčiausiai neateina į šią sritį. Tiesiog gabus žmogus dažnai yra gabus įvairiose srityse. Jie turi didesnį pasirinkimą ir renkasi palankesnį variantą. Ir natūraliai šioje sferoje lieka (ateina) mažiau žmonių galinčių kvalifikuotai dirbti.

Apie rinkos dėsnius aš nekalbu, žmogus turi tai, ką geba turėti. Juk jei žiūrėtume vien į atlyginimo dydį, reiškia kažko tikėtis galime tik iš gerai uždirbančių žmonių. Juk tu nenori pasakyti, kad mažas atlyginimas leidžia auklėtojai elgtis nepedagogiškai?. Ute, nu mes blogai jaučiamės kai mūsų vaikus padaro nepataisomais blogiukais. Argi šitaip turi elgtis auklėtoja? Juk Gintė aprašė kitą pavyzdį, kaip elgėsi kita auklėtoja to paties vaiko atžvilgiu. Gal tikrai lai eina į bėdų turgų pasiguost ar prie Seimo papiketuot dėl sunkaus darbo ir mažo atlyginimo, o ne tėvams verkia kaip jai reikės dirbt.

Ne visai.

Tiesiog norėjau pasakyti, kad žmonės iš kurių realu kažko tikėtis (kvalifikacijos, lankstumo, geranoriškumo, supratimo, savo pareigų vykdymo) dažnai palieka prastai apmokama darbą, nes žmonių su šiomis savybėmis mielai laukia ir kituose darbuose.

O iš tų kurie lieka sunku kažko tikėtis jau nebe todėl kad jiems mažai moka, o todėl, kad tokios yra tų pasilikusių žmonių asmeninės savybės (trūksta kvalifikacijos, mandagumo, supratingumo, noro save tobulinti ir pan.)



Nepedagogiškai leidžia elgtis du dalykai. Viena - asmeninės savybės (apie ką rašiau aukščiau) [nėra vidinių stabdžių], antra - užtikrintumas savo darbo vieta [nėra išorinių stabdžių].

Žinai, gal prieš metus sutikau savo pažįstamą mokytoją, kuris man atviru tekstu papasakojo, kad jam visiškai "nusišvilpt" ant mokinių, jų tėvų. Jam nerūpi ką apie jį galvoja mokiniai, nei kokios jų žinios, nei kokie jų poreikiai, nei kokios asmeninės psichologinės problemos. Kai nesusilaikiusi paklausiau, o kaip su tokiu požiūriu jį dar laiko mokykloje: atsakė, kad direktoriai (jis dirba keliose mokyklose) maldauja jo pasilikti, sudaro pačias geriausias sąlygas, nes kitaip tie vaikai neturėtų jokių to dalyko pamokų.

P.s. Čia jau pamąstymai nebe apie Gintės mažiuko auklėtoja, o diskusija apskritai.
P.P.s. Jokiu būdu nemanau, kad mokyklose (darželiuose) dirba vien tik tokie prasti mokytojai. Optimizmo šiuo klausimu man užtenka, tik tiek, kad domiuosi ir stengiuosi, kad mano vaikas nepataikytų į prastą variantą.

taip, mieloji. Viskas taip ir yra. Aš suprantu ką sakai. Tiesiog tai kova su vėjo malūnais... Arba pasiseka su auklėtoja arba ne. Kaip ir su aukle, mokytoja ir t.t.

Vis tik pasilieku prie savo pozicijos, kad pasaulio nepakeisi. Taip sakau ir vaikui. Manau, kad padedu jam nesikamuoti dėl aplinkos. O šiandien pati pasikamavau . Gintės berniuką norėjau pagirti. Nes atjaučiu ją ir žinau, kaip skaudu girdėti, jog esi kažkokia netikus, nevaldomo ar kokio ten keistuolio mama...

Ačiū mielosios

O mano vienas pažystama mokytoja pasakė, kad jam dabar visiškai nusispjaut į tuos vaikus, kurie tipo turi na visokių probelmų dėl elgesio, sako aš pavargau kovoti, pavargau būti žeminama kitų mokinių akivaizdoje, man jie pasidarė dzin, tai neaėjo per vieną pamoką, aš žinau, kad yra klasėje vaikų , kuriems įdomi mano pamoka, kurie kažko siekia, domisi, nori mokintis, ir jiems aš vedu pamoką, jei tėvai nesusitvarko su savo vaiku, kaip aš galiu jį sutvarkyti, kaip galiu auklėti, aš jį galiu tik mokinti, ugdyti, auklėti turi tėvai. Manau čia alga ir kompetencija didelės reikšmės nevaidino, tiesiog mokytojas irgi žmogus. Reikia jį suprasti. Lengviausia savo auklėjimo spragas suversti mokytojui, auklėtojui. Jis neranda kelio į vaiką, o patys tėvai randa.
Aš GinteZZ labai palaikau ir linkiu sekmės, tačiau galvoju, jei ji būtų čia parašiusi, jog jos mažiukas pareina jau antra diena kažkokio vaiko apkandžiotas (dar blogiau jei grupėje kandžiojasi 2-3 vaikai),apstumdytas, auklėtoja nesužiūri, bemaž visi būtų pasipiktinę, ir sakę, kad būtinai kalbėk su auklėtoja, taip negalima, neleisk skriausti savo vaiko, o kai jos padarė taip, niekas nesako, kad tai yra blogai.
Kažkaip pas mus labai ginamos tų vadinamųjų kitokių (judrių, mušeikų, įkyrių,nemandagių, pašėlusių, neklusnių, piktybinių ir kt. ) vaikų teisės, sakoma jie kitokie, ką padarysi, reikia taikytis prie jų, bet kodėl sakykim tik jie turi teisę siausti, kodėl pamirštama, ramūs , mandagūs vaikai, gerąja prasme padūkę vaikai, nejaugi jie neturi teisės į ramybę, tylą, susikaupimą, gražų žaidimą, nejaugi dzin kaip jie jaučiasi.
Nepykit, noriu būti objektyvi