Nu sveikutes
,ko taip nutilote,nieko nebepasakojate ,Velute ,kaip tu laikaisi ?
Uzvakar Lenkijoje pakliuvome i audra ,tokio reginio nebuvau regejusi per visa savo gyvenima,kaip tik buvome Lodzes miestelyje,dabar sventai tikiu angelu sargu,nes tik jis vakar mus sulaike nuo baisios katastrofos ,ivaziuojant i miesteli prie musu privaziavo toks malonaus veido zmogutis ir prasidares langa bande kazka pasakyti,kad ar tai stopai musu nedega,mes dirstelejom i kompiuteri ir nusiramine kad nieko ten nerodo,automobilis naujas ,visdelto stabtelejome apziureti automobilio,nu is tiesu nieko nebuvo, siaip ant to zmogelio galejome ir pykti,kadangi jis trugdo ramiai vaziuoti,dar nakti ir lyjant lietui,bet kazkaip sirdyje buvo ramu ir nekilo joks pyktis,bet kol apziurejome praejo geras 15-20 min.,per ta laika audra isisiautejo ir mes nusukome i degaline ,nes nebuvo imanoma vaziuoti,trankesi zaibai,lietus ne lijo ,o pyle ,vetra lauze milziniskus medzius,plese sakas svaide jas ant ir po automobiliu ratais.Automobiliai stojo tiesiog vaziuojamoje dalyje.Kai pajudejome is degalines po geru poros valandu,pamateme siaubinga vaizda,toje vietoje kurioje mes jau butume nuvaziave per ta 15-20 min ,styrojo kruvos nulauztu medziu,saku, jos tiesiog buvo sutrupintos ,isvartyti kelio zenklai .Ten tikriausiai buvo musu ANGELAS SARGAS
Zaika2 užjaučiu nuoširdžiausiai tave dėl patirto streso, galėjo baigtis labai liūdnai. Matyt likimas palankus jums abiems.Mano merginai širšė įgėlė ramų vakarą palindus po prigludusia maikute į krūtinę prie spenelio .valgom lauko kavinėj obuolių pyragą, ramu nei vabalėlio, tik manoji kad susims už krūtinės .sako kas čia man taip skauda, pagalvojau kad širdis vaikui ar kas, net neturėjau kada susivokt kad širdis ne toj pusėj. paskui staigiai kelt rūbus ir radau parazitę. Gerai kad mūsų giminė neelergiška, bet prie jūros tai jau aš nemėgstu kažko būti...
