QUOTE(zyzi)
Kai tik bunam Kaune tai nepraleidziam progos pavalgyt skaniu cepelinu karmelavoj, tik viena kart buvo nekokie
Žinoma, visko pasitaiko. Ir mums vienąkart žali cepelinai pasitaikė. Bet daugiausia tai skanūs.
QUOTE(zyzi)
Na pasakykit man ko mano aukselis mazai valgo as vakar net rasiau kiek per para ji suvalgys ir tik 500gr, o turetu min 800gr, bet sakau jei kas blogai butu tai ji verktu?o ji miega kaip gaisrininkas ir sypsos
Mano abu vyrukai labai mažai valgė, bet dažnai. Ir abu buvo rubuiliai ir linksmi. Pimagimis aplamai storulis buvo, tai gydytoja sakė taip dažnai valgyti neduoti... Bet kur neduosi: kai paleisdavo dūdas iš visų plaučių, tekdavo duot. O valgydavo kas pusantros dienos dieną-naktį po kokius 600 ml. Jei bandydavau daugiau paduot, kad rečiau valgytų, tai jis atpildavo viską, ką suvalgė. Ir taip labai daug atpylinėjo. bet kuo puikiausiai užaugo, ir jau nuo 1 metukų pasidarė nestoras.
QUOTE(katusik)
nors labai dažnai galvoju, kaip su juo elgtųsi brolis
taps jų skirtumas - lygiai 5 metai ir 11 mėnesių.... abu gimė vieną dieną....
taps jų skirtumas - lygiai 5 metai ir 11 mėnesių.... abu gimė vieną dieną....
Mes irgi su sese vieną dieną gimę 4 metų ir penkių mėnesių skirtumu... O mano pirmagimis - "dovanėlė" vyro gimtadienio proga. Būna linksmų ir liūdnų sutapimų gyvenime.
QUOTE(katusik)
o aš kaip tik visiems pasakiau, kad ant mano pirmagimio kapo negali būti jokių kitų gėlių, apart baltų...
Mes sodinam tik ryškiai geltonas gėles. Taip nuo pat pradžių man norėjos. Nors uošviai pradžioj bandydavo prisodint visokių spalvų ir rūšių, bet pagaliau ir jie suprato, kad ant kapelio gėles sodina tik tėvai. Nes kitaip - grynas chaosas gaunasi.
QUOTE(Žvelsa)
Mano dukrytė kai laidojom buvo aprengta visa baltai. Drabužėlių neturėjom, todėl kol ji buvo morge jų ieškojom Klaipėdoje. Baltą suknelę radome parduotuvėje kuri prekiavo krikšto, komunijos drabužėliais. Tik baltų batelių niekur neradome, tai teko palaidoti su baltomis basutėmis. Ir karstelis buvo baltas. Aš norėjau pati važiuoti į morgą jos aprengti, bet manęs nesivežė, gal ir gerai nemačiau savo dukrytės subjaurotos skrodimo. O kai ją parvežė po dviejų dienų žiūrėjau į ją ir negalėjau patikėti kad tai ji.... o kai pasilenkiau prie jos... niekada neužmiršiu to kvapo ir ledinio šalčio dvelkiančio nuo jos... Kai ligoninėje ją mirusią laikiau ant rankų atrodė kad ji tik tyliai miega... Tik mirtis išgydys tą skausmą...
Mes Aliuką aprengėm smėlio spalvos kostiumėliu, tokios pat spalvos batukais ir balta kepuryte. Gulėjo baltam karstely toks didelis ir gražus vyrukas...

O dėl skrodimo - labai gailiuos, kad sutikom jį daryt. Visą mažiuko galvytę celofano prikišo, vos pavyko paslėpt po kepuryte...

